Dalia Dilytė

Emilija - Dalia Dilytė - Staškevičienė (g. 1944 m. birželio 22 d. Svėdasų valsčiaus Kraštuose) – filologė, literatūrologė, kultūrologė, rašytoja ir vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.

Gyvenimo kelias

1950–1951 m. mokėsi Anykščių rajono Svėdasų vidurinėje mokykloje. Tėvams persikėlus, nuo 1951 m. augo Kupiškio rajone, 1951–1961 m. baigė Kupiškio r. Subačiaus vidurinę mokyklą.

1961–1966 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete klasikinę filologiją, įgijo filologinį išsilavinimą.

1966–2009 m. dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedroje dėstytoja, nuo 1989 m. buvo docentė, 1999–2000 m. – Klasikinės filologijos katedros vedėja.

1970–1975 m. studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1989 m. Maskvos M. Lomonosovo universitete (Rusijoje) apsigynė disertaciją „Albijaus Tibulo elegijų meninis pasaulis“, tapo filologijos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota humanitarinių mokslų daktare.

1994 m. stažavosi Hardto fonde Šveicarijoje, 2001 m. – Paryžiuje (Prancūzija).

Nuo 2007 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Senosios literatūros skyriuje vyresniąja mokslo darbuotoja.

Tyrinėja ir rašo mokslo bei mokslo populiarinimo knygas, vadovėlius studentams apie Antikos kultūrą. Nuo 1972 m. verčia iš lotynų kalbos klasikinius (Antikos, Renesanso ir vėlesnių laikų) kūrinius. Yra Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos valdybos narė.

Bendradarbiauja laikraščiuose ir žurnaluose „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Gimtasis žodis“, „Naujasis židinys“, juose ir kitur skelbia straipsnius apie Antikos literatūrą ir kultūrą, jos recepciją lietuvių literatūroje.

Ištekėjusi, vyras Augustas Staškevičius (g. 1944 m.) yra informatikas. Sūnūs: Ignas Staškevičius (g. 1970 m.) – verslininkas, vienas iš prekybos sistemos „Maxima“ kūrėjų; Giedrius Staškevičius (g. 1977 m.) – ekonomistas informatikas.

Tyrinėjimai ir publicistika

Mokslinių interesų sritys: klasikinė kultūra, Antikos, Atgimimo, Apšvietos ir senoji lietuvių literatūra,,,, literatūros vertimo teorija ir praktika.

Iš lotynų kalbos verčia Aleksandro Gotlybo Baumgarteno, Fransio Bekono, Marko Tulijaus Cicerono, Erazmo Deziderijaus Roterdamiečio, Jono Škoto Eriugenos, Tomo Hobso, Martyno Liauderio, Gotfrydo Vilhelmo fon Leibnico, Pilypo Melanchtono, Izaoko Niutono, Publijaus Ovidijaus Naso, Plynijaus Jaunesniojo, Pedro Roizijaus de Moros, Liucijaus Anajaus Senekos, Migelio Serveto, Barucho Spinozos, Gajaus Publijaus Kornelijaus Tacito, Kvinto Septimijaus Florento Tertulijono, Albijaus Tibulo, Liucilijo Vaninio, Chuano Liujiso Vyvo, kitų filosofų, teologų, poetų veikalus.

Tyrinėja ir pati rašo monografijas, žinynus, vadovėlius, pasakas, romanus klasikinės kultūros klausimais.

Monografijoje „Kristijonas Donelaitis ir Antika“ atskleidė, kad poema „Metai“ turi ir didaktinio, ir herojinio Antikos epų bruožų. Iš didaktinio Hesijodo epo mūsų poetas perėmęs pamokymų nuostatą. Pasitelkdamas tas pačias poetikos priemones, kaip Homeras ir Vergilijus, Donelaitis herojizuoja kitataučių ponų ir valdininkų niekinamus būrus, pašlovindamas jų darbštumą, savo kalbos, papročių branginimą, jų sunkią neginkluotą patriotinę kovą su atėjūnais dėl savosios tapatybės. Tokio epo XVIII a. jokia Europos tauta neturėjo.

Monografijos „Kristijono Donelaičio pasakėčios“ išvada tokia: turinio ir poetikos prasme Donelaičio pasakėčios nėra niekuo prastesnės už dešimtis tūkstančių kitų Europos tautų pasakėčių, o eilėdara ir pralenkia jas, nes pasakėčios, kaip ir „Metai“, parašytos tokio pavidalo hegzametru, koks pasiekiamas tik sena, panašia į antikines graikų ir lotynų, mūsų lietuvių kalba.

Bibliografija

• „Senelės pasakos: pakvieskime saldų miegelį kartu“ — pasakų rinkinys vaikams 2010 m.
• „Pasakos apie Lietuvos istoriją“ — pasakų rinkinys 2012 m.
• „Pasakos apie traktorių“ — pasakų rinkinys vaikams 2015 m.
• „Filosofo žmona“ — 2015 m. romanas apie Nerono Romos imperiją senatoriaus Senekos žmonos akimis.
• „Gedimino paslaptis" — fantastinė apysaka paaugliams 2017 m.

Monografijos, žinynai, vadovėliai

• „Antikinės komedijos“ — rinkinys (sudarytoja) 1989 m.
• „Visuotinė literatūra: mokomoji knyga X–XI klasei“ (su Elena Kuosaite-Jašinskiene ir Gvidonu Bartkumi) — vadovėlis vidurinėms mokykloms 1990, 1991 ir Brailio raštu, 1995 m.
• „Antikos pedagogai“ — žinynas (sudarytoja) 1991 m.
• „Romėnų literatūros chrestomatija“ (su Eugenija Ulčinaite) — 1992 ir 2008 m.
• „Heladės šviesa“ — mokslo populiarinimo leidinys 1994 ir 2012 m.
• „Antikinė literatūra“ — Vilniaus universiteto leidyklos vadovėlis studentams 1998, 1999 ir 2005 m.
• „Amžinoji Roma“ — mokslo populiarinimo leidinys 1998, 2012 m.
• „Atrium: Scientiarum antiquarum et novarum“ — lotynų kalbos skaitiniai 2001 m.
• „Kristijonas Donelaitis ir Antika“ — monografija 2005 m.
• „Senovės Graikijos kultūra“ — vadovėlis studentams humanitarams 2007 m.
• „Graikų literatūros chrestomatija“ — rinkinys (sudarytoja) 2008 m.
• „Skaitome romėnus“ — monografija 2009 m.
• „Senovės Romos kultūra“ — monografija 2012 m.
• „Kristijono Donelaičio pasakėčios“ — monografija 2014 m.

Išverstos knygos

• Liucijus Seneka: „Laiškai Liucilijui“ — 1986 m. „Mintis“, 1999 m. „Pradai“, 2005 m. „Tyto alba“, 2009 m. „Tyto alba“, 2011 m. „Metodika“, 2016 m. „Sofoklis“.
• Albijus Tibulas: „Elegijos“ — 1993 m. „Mokslas“.
• Dalia Dilytė: „Hellase valgus“ — „Heladės šviesos“ estų kalba 1996 m.
• Liucijus Seneka: „Diatribės“ — 1997 m. „Pradai“.
• Liucijus Seneka: „Apie sielos ramybę“ — 1997, 2007 ir 2009 m.
• „Antikos žodynas“ (vertimo iš vokiečių kalbos atsakingoji redaktorė) — 1998 m.
• „Vilniaus pasveikinimas“ (XVI–XVIII a. tekstų rinkinys „Gratulatio Vilnae“) — 2001 m.
• Liucijus Seneka: „Gamtos klausimai“ — 2002 m. „Pradai“.
• Даля Дилите: „Античная литература“ — „Antikinė literatūra“ rusų kalba 2003 m.
• Publijus Kornelijus Tacitas: „Analai“ — 2005 m. „Margi raštai“.
• Petras Roizijus: „Lietuvos sprendimai. 1563 m.“ — 2007 m. „Teisinės informacijos centras“.
• Liucijus Seneka: „Apie pyktį: sielos vaistų receptai iš praeities“ — 2010 m.
• Liucijus Seneka: „Apie geradarystes: gera darymo meno pagrindai“ — 2011 m.
• Liucijus Seneka: „Apie tai, kas svarbiausia. Pašnekesiai“ — 2011 m.
• Liucijus Seneka: „Oktavija“ — 2016 m.

Kiti vertimai

• Publijus Kornelijus Tacitas: „Rinktiniai raštai“: 134–250 psl. „Tacitas. Analai“ — 1972 m. „Vaga“.
• „Viduramžių filosofijos chrestomatija“: 91–95 psl. Tertulijonas: „Apie sielą“ ir 341–354 psl. Eriugena: „Apie gamtos skirstymą“ — 1980 m. „Mintis“.
• „Renesanso filosofijos chrestomatija“ 1 t.: 147–174 psl. Erazmas Roterdamietis: „Apie laisvą apsisprendimą“, 195–202 psl. Chuanas Liujis Vyvas: „Apie sielą ir gyvenimą“, 292–298 psl. Martynas Liuteris: „Tezės“, 363–379 psl. Pilypas Melanchtonas: „Apie sielą“ ir 417–420 psl. Migelis Servetas: „Apie trejybės paklydimus“ 1984 m. „Mintis“.
• „Renesanso filosofijos chrestomatija“ 2 t.: 171–182 psl. Izaokas Niutonas: „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, 201–218 psl. Fransis Bekonas: „Naujasis organonas arba kaip aiškinti gamtą“, 234–256 psl. Tomas Hobsas: „Pirma filosofijos pagrindų dalis: apie kūną“ ir 360–400 psl. Benediktas Spinoza: „Renė Dekarto filosofijos pagrindai, įrodyti geometrijos metodu. Etika, įrodyta geometrijos metodu“ — 1986 „Mintis“.
• „Pokalbiai apie pasaulėžiūrą“: Džiulijus Čezarė Vaninis: „Apie nuostabias gamtos, mirtingųjų karalienės ir dievaitės, paslaptis“ — 1986 m. „Mintis“.
• „Antikos pedagogai“: viso žinyno sudarytoja ir 161–166 psl. Tacitas: „Dialogas apie oratorius“, Plinijus Jaunesnysis: „Laiškai“ — 1991 m. „Šviesa“.
• „Romėnų literatūros chrestomatija“: viso žinyno sudarytoja ir 311–316 psl. Ovidijus: „Liūdesio elegijos“ (I. 3) ir „Laiškai iš Ponto“ (I. 5) — 1992 m. „Mokslas“.
• „Dainos pasauliui, saulei ir sau“: 201–209 psl. Kazimieras Mikolajevičius: „Rauda, mirus kilmingam ir prakilniam ponui Laurynui Rudaminai Dusetiškiui“ ir 131–141 psl. Bernardas Holtorpijus: „Elegija, mirus Šviesiausiajam vyrui daktarui Stanilavui Rapolioniui, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui“ — 1993 m. „Vaga“.

Recenzijos ir vertimo tyrimai

• „Pirmoji pažintis su utopinio socializmo pradininku“ (apie Leono Valkūno 1968 m. vertimą Tomas Moras: „Utopija“) — 1970 m. Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. „Literatūra“ XIII (3) t. 102 – 105 psl.
• „Septyniasdešimt metų šalia Homero“ (apie Jeronimo Ralio atliktą pirmąjį Homero „Odisėjos“ vertimą į lietuvių kalbą) — 1991-10-05 „Literatūra ir menas“ 40 (2340) nr. 11 psl.
• „Vergilijaus "Georgikos" lietuviškai“ (apie tris Publijaus Vergilijaus Marono „Georgikų“ vertimų variantus) — 1993 m. „Naujasis židinys - Aidai“ 11 t. 17 – 27 psl.
• „Dialogai ir monologai“ (apie Vaidilės Stalioraitytės 1994 m. vertimą Aurelijus Augustinas: „Pokalbiai su savimi“) — 1994-11-19 „Šiaurės Atėnai“ 42 (238) nr. 12 psl.
• „Amžinasis šventės ilgesys“ (apie Sigito Narbuto 1995 m. vertimą „Anakreontiniai eilėraščiai“) — 1995-05-27 „Šiaurės Atėnai“ 21 (265) nr. 14 psl.
• „Sarbievijus ir trys aidingos sielos“ (apie Onos Daukšienės, Ritos Katinaitės ir Eugenijos Ulčinaitės 1995 m. išverstą Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinę „Lemties žaidimai“) — 1995-11-25 „Šiaurės Atėnai“ 46 (290) nr. 10 psl.
• „Skrisk, giesmele, į tą šalį“ (apie Reginos Koženiauskienės 1994 m. vertimą: Jonas Čečiotas: „Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų“) — 1995 m. „Mokykla“ 7 – 8 nr. 17 psl.
• „Lotyniškojo periodo vertimo problemos“ — 1998 m. Mokslo darbai. Literatūra. „Acta scientifica universitatis Vilnensis“ 40 (3) nr. 122 – 131 psl.
• „Pasiilgusiems harmonijos“ (apie Kęstučio Urbos 2004 m. vertimą Lucy Maud Montgomery: „Anė iš Evonlio“ — 2002 m. „Rubinaitis“ 2 (22) nr. 31 – 32 psl.
• „Jonas Šulcas ir mes“ (apie Jono Šulco Ezopo pasakėčių vertimą) — 2006-09-29 „Literatūra ir menas“ 35 (3111) nr. 2 – 3 psl.

Įvertinimas

• 2006 m. Subačiaus gimnazijos Garbės galerijos žymūnė.
• 2011 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija.
• 2014 m. Šv. Jeronimo literatūros vertėjų premija.
• 2014 m. Martyno Mažvydo premija.
• 2016 m. Lietuvos mokslo premija.