Daugai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Daugai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of arms of Daugai.png   
Daugai.jpg

Daugai
54°21′40″N 24°20′38″E / 54.361°N 24.344°E / 54.361; 24.344 (Daugai)Koordinatės:54°21′40″N 24°20′38″E / 54.361°N 24.344°E / 54.361; 24.344 (Daugai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija: Daugų seniūnija
Gyventojų: 928 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Daũgai
Kilmininkas: Daũgų
Naudininkas: Daũgams
Galininkas: Daugùs
Įnagininkas: Daũgais
Vietininkas: Daũguose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-64009


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: DaugaiVikiteka

Daugai – miestas Alytaus rajono savivaldybėje, 22 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos, 1 km į pietus nuo plento  128  Naujieji ValkininkaiDaugaiAlytus. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras, didžioji dalis miesto yra Daugų I seniūnaitijoje, mažoji dalis – Daugų II seniūnaitijoje. Išlikusi turgaus aikštė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia – romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta 1862 m.
Legenda cmentarz.svg Daugų kapinėse, prieš centrinis vartus – lietuvių partizanų kapas (1990 m. perkelti pokariu žuvusių partizanų palaikai, taip pat 1920 m. žuvusiems savanoriams) ir paminklas (ąžuolinis kryžius, 1992 m.).
Legenda zabytek judaizmu.svg Išlikusios senosios žydų kapinės (1,8 ha netaisyklingo ovalo ploto, veikė iki II pasaulinio karo)
SilentHillFilmCultSymbol.svg Daugų piliakalnis. Senojoje miesto dalyje stūkso Šventapetrio kalnas – medžiais apaugęs, kadaise buvęs piliakalnis, ant kurio pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia (dabar ją mena medinis kryžius).
Tree map icon.svg Į pietryčius nuo miesto stūkso Daugų akmuo
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Daugų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
RWB Krankenhaus.svg Poliklinika, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Vaistinė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės, malūnas.



Geografija[taisyti]

Miestas įsikūręs Daugų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Iš trijų pusių miestą supa ežerai Didžiulis ir Padaugėlaitis, apylinkėse gausu mažesnių ežerų. Stūkso Salos kalnas, Mergos akmuo. Prie ežero yra paplūdimys, poilsiavietė. Greta miesto įsikūręs Daugų kaimas.


[redaguoti]

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Daugai OpenStreetMap žemėlapyje
Daugai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].
'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Į šiaurę nuo Daugų, Didžiulio ežero šiaurinės atšakos kyšulyje yra I tūkstm. – XIV a. Daugų piliakalnis.[5] Patys Daugai minimi nuo XIII–XIV a., pro juos į Trakus ir Vilnių žygiuodavo kryžiuočiai. Miestelis kryžiuočių kronikų aprašymuose minimas nuo 1384 m.

XIV–XV a. Daugai buvo įtvirtintas Ldk medžioklės Daugų dvaras, įkurtas valdovo žvėrynas. Kai kurie istorikai mano, kad Jogaila medžiodamas Dauguose susitiko su kryžiuočiais ir sudarė slaptą sutartį, kuria pasižadėjo neremti Kęstučio. Vytautas Didysis čia turėjo rezidenciją, užsukdavo pailsėti ir pamedžiot. Vytauto laikais, 1393 m. pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia. Nuo 1422 m. – valsčiaus centras. 1503 m. Ldk Aleksandro privilegijoje jau vadinami miestu. 1566 m. per administracinę reformą valsčius buvo panaikintas. Manoma, kad 1639 m. Dauguose lankėsi karalius Vladislovas IV su žmona prancūze Liudvika Marija Gonzaga. XVIII a. pradžioje po karų, bado ir maro visai neliko gyventojų, miestas prarado buvusią svarbą. Todėl 1742 m. gavo turgaus privilegiją. Magdeburgo teisės ir Daugų herbas suteikti 1792 m. balandžio 26 d. Tuomet jau veikė mokykla.

Gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1863 m. prie Daugų įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1906 m. ir 1925 m. Daugai degė. 1919 m. ties Daugais vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Tarybų Rusijos kariuomene.

1941 m., 1945 m. ir 1949 m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo 1945 m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, 19491952 m. – Kazimieraičio rinktinė, iki 1949 m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas.

Ankstyvuoju sovietmečiu buvo rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Buvo tarybinio ūkio-technikumo centrinė gyvenvietė. Veikė meno mokykla (nuo 1980 m.), taikomojo sporto mokykla, irklavimo bazė.

1998 m. atkurtas Daugų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
14221566 m. Daugų valsčiaus centras
18971915 m. Trakų apskritis
19191950 m. Alytaus apskritis
19501953 m. Daugų apylinkės centras Daugų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas, Daugų apylinkės centras
19591995 m. Alytaus rajonas
1995 Daugų seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1384 m. minimi Dowge. Manoma, kad tai asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo Daugas daugiskaitos, nors ši pavardė šiais laikais išnykusi. Įprasta miesto vardą kildinti nuo kunigaikščio Daugio vardo – jis net vaizduojamas miesto herbe. Kita vertus, Druskininkų, Leipalingio ir Rakainių apylinkėse (pietinėje Lietuvoje) pasitaiko pavardė Daugevičius, galbūt Daugo suslavinta forma.[6]

Liaudies etimologija mena padavimą. Jau Mindaugo laikais čia buvę daug sodybų. Aplinkui augo daug girių, kuriose knibždėjo daug žvėrių ir paukščių. Palaukėse driekėsi derlingos žemės. O pačiame šių šimtamečių girių viduryje tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Gyventojams čia buvęs tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, žvėrių miškuose užteko kailiams ir drabužiams, užteko medaus ir žuvies. Vėliau miestelis įkurtas ir pavadintas nuo žodžio daug – Daugais.

Kita legenda byloja, kad trys Daugio galiūnai sūnūs nuskendę Didžiulio ežere. Jie plėšydavę tinklus ir gąsdindavę žvejus. Pastarieji išlikdavę sveiki ir gyvi tik tuo atveju, jeigu kuris nors spėdavęs sušukti: „Vardan Dievo Tėvo, piktieji Daugai, atstokit!“.[7]

Architektūra[taisyti]

Miestelio planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis, suformuota apie 1560 m., išplėsta 1928 m. stačiakampio plano su stačiakampe aikšte, suformuota XVI a. 2-ojoje pusėje) ir trapecine aikšte, suformuota XX a. pirmoje pusėje. Namai daugiausia vienaukščiai (XX a. pirmos pusės).

Gyventojai[taisyti]

1662 m. Dauguose buvo 59 sodybos, 217 gyventojų, 1738 m. – 32 šeimos. XIX a. pabaigoje Dauguose gyveno 1288 žmonės, iš jų 511 – žydų tautybės. Iki 1905 m. gyventojų dar padaugėjo iki 1630.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1865 m.*[2] 1880 m. 1897 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1974 m. 1979 m.sur.
368 534 833 1 288 1 287 1 384 1 900 2 054
1976 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. - - -
2 000 2 790 1 458 1 396 1 170 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Patarlės[taisyti]

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Daugai |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Sportas[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Daugai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Дауги. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 15 psl. (rus.)
  3. Daugai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Daugai loadmap.net
  5. Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13).
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 45 psl.
  7. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 164 psl.
  8. Daugai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 369 psl.
  • Daugai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 318 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 164–165 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 83% (+7841-618=7223 wiki spaudos ženklai).
  • KS – autorius ir redaktorius – 26% (+2468-260=2208 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti