Domas Šidlauskas-Visuomis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Domas Šidlauskas-Visuomis (1878–1944), visuomenės veikėjas ir kūrėjas, savo darbuose ir veikloje bandęs apjungti baltų savasties puoselėjimą su krikščionybės elementais.

Biografija[taisyti]

Visuomio ir kitais slapyvardžiais nuo 1897 m. rašė „Ūkininkui", „Vienybei lietuvininkų", „Kovai", „Vilčiai", „Jaunimui", „Kultūrai" ir kituose leidiniuose, kur be kooperatinių straipsnių spausdino ir eilėraščių. Savo straipsniuose taip pat plėtojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo istorinėse baltų žemėse idėją.

Dirbo „Lietuvos ūkininko", „Lietuvos žinių" redakcijose, 1910 m. redagavo „Patarėją", buvo lietuvių kooperatyvų instruktorius. 1910 m. persikėlė į Rygą, ten redagavo „Rygos garsą", dirbo „Rygos naujienose". Rygoje buvo kooperatinių ir liberalių lietuvių draugijų veikėjas.

Nuo 1931 m. Dusetų apylinkėse įsteigtoje „Romuvoje" ėmėsi organizuoti vasaros stovyklas, kursus, pritraukdamas nemažai stovyklautojų, Bradesiuose rengdavo Kupolines.

Domėjosi kraštotyra, rinko senienas, pats bandė kasinėti senkapius. Buvo vienas K. Būgos kraštotyrinės draugijos steigėjų.

1926 m. išleido knygą „Visuomybė, naujos, tyros tikybos mokslas, dorovė, apeigos ir organizacija“.

1944 m. mirė, palaidotas Pakempinių kapinėse.[1]

Slapyvardis[taisyti]

Slapyvardį Visuomis veikiausiai „pasiskolino“ iš Vydūno, kurio dramoje „Prabočių šešėliai“ tokiu vardu vadinasi pagrindinis veikėjas – žynys, tautos dvasios sergėtojas.

Kiek anksčiau būdvardines formas „visuomiai“ buvo užrašęs žinomas kultūros istorikas, vienas iš lietuvių kalbos kūrėjų Simonas Daukantas. Jo raštuose randame tokių šio žodžio vartojimo pavyzdžių:

„Paskuo visuomis sumišimas rados viso(je) giminė(je) lečių ir estų“.

„Ne koksai augmuo teip visuomiai nėra gerbiamas, kaip vynuogė“.

Tikėtina, kad tuometinėje šnekamojoje kalboje žodžiai su šaknimi „visuom“ nebuvo retenybė. Pagrindinės jų reikšmės yra: visuotinas, bendras, visiems žinomas, svarbus, kuris yra visų.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 231.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 94% (+2369-0=2369 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 6% (+159-0=159 wiki spaudos ženklai).