Dreverna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Dreverna
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Dreverna
Koordinatės:55°31′01″N 21°14′49″E / 55.517°N 21.247°E / 55.517; 21.247 (Dreverna)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija: Priekulės seniūnija
Gyventojų: 423 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Drẽverna
Kilmininkas: Drẽvernos
Naudininkas: Drẽvernai
Galininkas: Drẽverną
Įnagininkas: Drẽverna
Vietininkas: Drẽvernoje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Dreverna (anksčiau Drevėnai) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, 8 km į pietvakarius nuo Priekulės, šalia Kuršių marių, prie Drevernos upės. Seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Legenda pomnik.svg Prie įvažiavimo į Dreveną stovi meninė rodyklė – kelių metrų aukščio Neptūnas laiko žuvį su Drevernos pavadinimu. Skulptūros autoriai J. Bardauskas ir J. Jurgelevičius.
Išlikęs autentiškas XIX a. namas, restauruotas
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Vaikų darželis
Japanese Map symbol (Library).svg Drevernos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-96017)
Poilsio ir sporto klubas, mažų laivų prieplauka
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Gamtos paminklas – Drevernos akmuo (vienas iš retų riedulių Pamario lygumoje). Drevernos šiaurės rytiniu pakraščiu eina karaliaus Vilhelmo kanalas (iškastas 1863–1873 m.), kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą neišplaukdami į Kuršmares, išlikęs senas šliuzas. Ties kaimu į marias įteka gilus Drevernos upelis (buvusi Minijos deltos atšaka). Yra Drevernos milžinkapis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png PRIEKULĖ – 8 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Vaizdas:RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Svencelė – 3 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Dreverna OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Dreverna TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Dreverna (Drivene) minima 1253 m. Dreverna buvo svarbus prekybinis centras, joje vykdavo dideli žuvų turgūs (turgus vadintas Strykiu).

1898 m. įsteigta Drevernos pradinė mokykla. 1950–1995 m. buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.

Gyvenvietė stipriai nukentėjo 2007 m. sausį dėl viesulo – kelioms dienoms buvo dingusi elektra, nutrūko energijos tiekimas, buvo šilumos tiekimo trikdžių.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Klaipėdos valsčius, Prūsijos kunigaikštystė
17011752 m. Klaipėdos valsčius, Prūsijos karalystė
17521871 m. Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė
18711918 m. Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija
19191923 m. Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
19231939 m. Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Klaipėdos apskritis, Trečiasis reichas
19501995 m. Klaipėdos rajonas
1995 Klaipėdos rajono savivaldybė


Dreverna 1860 m. žemėlapyje

Pavadinimo kilmė

Vietovardis tikriausiai latviškas, kilęs nuo žodžio driva – „miško bičių avilys“. Seniausia 1253 m. minima lytis Drivene. 1590 m. minima Drawehn, 1785 m. Drawehnen; kitos formos: Darwenen, Drahwenen, Drawähnen, Drawehn, Drawehnen, Drawenen, Drawoehnen, Drawöhnen. XX a. viduryje dar tebebuvo lytis Draverna.[6]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m. 1905 m. 1910 m. 1925 m. 1935 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
343 346 303 334 350 336 603
1976 m. 1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
629 625 632 603 617 530 423

Gyventojų dauguma 1888 m. priklausė Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčiai.

Žymūs žmonės

Drevernoje gyveno laivų statytojas Jonas Gižas, XX a. pradžioje statęs ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuviškus prekybos laivus – vytines.

Sportas

Ties Dreverna Kuršių mariose yra svarbi vieta jėgos aitvarų arba kitesurfing sporto entuziastams. Čia negilus krantas ir palankus buriavimui (pakankamai stabilus) vėjas laikoma viena geriausių vietų jėgos aitvarams Lietuvoje ir ypač – pradedantiesiems.

Žvejyba

Įvažiuojant į Dreverną svečius pasitinka medinis žvejys, laikantis žuvį su užrašu Dreverna. Tai liudija, kad šis kaimelis nuo seno yra gyvenamas žvejų. Dar ir dabar ten užsiimama versline žvejyba. Žvejų garbei kiekvienais metais kaimelio sporto aikštėje vyksta didelis susibūrimas. Pasitinkamas Bangpūtys, plaukdinamas vaikinas mirusiems žvejams mariose, taip pat dainuojamos žvejų dainos.

Šaltiniai

  1. Dreverna. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  4. Dreverna SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Dreverna loadmap.net
  6. Draverna. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A-Kar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 322 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 107% (+6004-434=5570 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – autorius – 48% (+2672-0=2672 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+30-0=30 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+25-2680=-2655 wiki spaudos ženklai).