Dreverna
- Kitos reikšmės – Dreverna (reikšmės).
Dreverna | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Priekulės seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 423 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
Dreverna (anksčiau Drevėnai) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, 8 km į pietvakarius nuo Priekulės, šalia Kuršių marių, prie Drevernos upės. Seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Prie įvažiavimo į Dreveną stovi meninė rodyklė – kelių metrų aukščio Neptūnas laiko žuvį su Drevernos pavadinimu. Skulptūros autoriai J. Bardauskas ir J. Jurgelevičius. |
Išlikęs autentiškas XIX a. namas, restauruotas |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Vaikų darželis |
Drevernos biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-96017) |
Poilsio ir sporto klubas, mažų laivų prieplauka |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Gamtos paminklas – Drevernos akmuo (vienas iš retų riedulių Pamario lygumoje). Drevernos šiaurės rytiniu pakraščiu eina karaliaus Vilhelmo kanalas (iškastas 1863–1873 m.), kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą neišplaukdami į Kuršmares, išlikęs senas šliuzas. Ties kaimu į marias įteka gilus Drevernos upelis (buvusi Minijos deltos atšaka). Yra Drevernos milžinkapis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
PRIEKULĖ – 8 km | |||||||||||
|
|||||||||||
Svencelė – 3 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Dreverna TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Dreverna (Drivene) minima 1253 m. Dreverna buvo svarbus prekybinis centras, joje vykdavo dideli žuvų turgūs (turgus vadintas Strykiu).
1898 m. įsteigta Drevernos pradinė mokykla. 1950–1995 m. buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.
Gyvenvietė stipriai nukentėjo 2007 m. sausį dėl viesulo – kelioms dienoms buvo dingusi elektra, nutrūko energijos tiekimas, buvo šilumos tiekimo trikdžių.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1525–1701 m. | Klaipėdos valsčius, Prūsijos kunigaikštystė | |
1701–1752 m. | Klaipėdos valsčius, Prūsijos karalystė | |
1752–1871 m. | Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė | |
1871–1918 m. | Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija | |
1919–1923 m. | Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas | |
1923–1939 m. | Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
1939–1944 m. | Klaipėdos apskritis, Trečiasis reichas | |
1950–1995 m. | Klaipėdos rajonas | |
1995– | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Vietovardis tikriausiai latviškas, kilęs nuo žodžio driva – „miško bičių avilys“. Seniausia 1253 m. minima lytis Drivene. 1590 m. minima Drawehn, 1785 m. Drawehnen; kitos formos: Darwenen, Drahwenen, Drawähnen, Drawehn, Drawehnen, Drawenen, Drawoehnen, Drawöhnen. XX a. viduryje dar tebebuvo lytis Draverna.[6]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m. | ||||||||
1871 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1935 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
343 | 346 | 303 | 334 | 350 | 336 | 603 | ||
1976 m. | 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
629 | 625 | 632 | 603 | 617 | 530 | 423 | ||
|
Gyventojų dauguma 1888 m. priklausė Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčiai.
Žymūs žmonės
Drevernoje gyveno laivų statytojas Jonas Gižas, XX a. pradžioje statęs ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuviškus prekybos laivus – vytines.
Sportas
Ties Dreverna Kuršių mariose yra svarbi vieta jėgos aitvarų arba kitesurfing sporto entuziastams. Čia negilus krantas ir palankus buriavimui (pakankamai stabilus) vėjas laikoma viena geriausių vietų jėgos aitvarams Lietuvoje ir ypač – pradedantiesiems.
Žvejyba
Įvažiuojant į Dreverną svečius pasitinka medinis žvejys, laikantis žuvį su užrašu Dreverna. Tai liudija, kad šis kaimelis nuo seno yra gyvenamas žvejų. Dar ir dabar ten užsiimama versline žvejyba. Žvejų garbei kiekvienais metais kaimelio sporto aikštėje vyksta didelis susibūrimas. Pasitinkamas Bangpūtys, plaukdinamas vaikinas mirusiems žvejams mariose, taip pat dainuojamos žvejų dainos.
Šaltiniai
- ↑ Dreverna. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Dreverna SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Dreverna loadmap.net
- ↑ Draverna. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A-Kar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 322 psl.
- Dreverna. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 369 psl.
- Dreverna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 141 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Dreverna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 455 psl.
- Dreverna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio. - 168 psl.
- Dreverna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 429 psl.
- Dreverna. GenWiki
- „Kai niekur nepučia - Drevernoj pučia“