Enciklopedija:Atspindžiai žiniasklaidoje

    Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Atspindžiai žiniasklaidoje – straipsnių žiniasklaidoje apie Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui (ELIP) bei jos kūrėjus sąrašas.

    Aleksandras išgyveno šią situaciją kaip asmeninę prarastį, nenorėjo atsižvelgti į jokias realias aplinkybes, žvelgė lyg pagilėjusiu metafiziniu žvilgsniu – ką mums reiškia ši griūtis, panaši į katastrofą, kur einame, juk Pavandenėje mokykla nuo 1620 metų. Lyg norėdamas tą ne tik fizinę, bet ir metafizinę griūtį sulaikyti, rinko medžiagą Pavandenės mokyklos istorijai, skelbė internetinėje „Enciklopedijoje Lietuvai ir pasauliui“. Visą gyvenimą išsaugojo pagarbą ir meilę mokytojams, lankė ir šelpė senus, ligotus. Lankė kapus – patį tolimiausią – lituanistės Ados Kizlaitytės, jo klasės auklėtojos, Gižuose, Suvalkijoje. Surinko svarbių faktų ilgametės mokyklos direktorės Vincės Keturauskienės biografijai. Iš mokyklos išsinešęs pagarbą mokytojams, išlaikė ją ir Vilniaus universitete, ir profesinėje bei mokslinėje veikloje.

    Jei internete dar nesusidūrėte su ELIP – „Enciklpedija Lietuvai ir pasauliui“, siūlome pasidomėti. Tai šimtai straipsnių ir tūkstančiai nuotraukų, susijusių su mūsų kraštu. Viena šios enciklopedijos leidėjų – dabar jau užtarnautu poilsiu besidžiaugianti Linkuvos gimnazijos mokytoja Emilija Stanevičienė. Buvusio mokinio paskatinta, o po to su entuziazmu įsitraukusi į faktų, nuotraukų ir atsiminimų paieškas, mokytoja pradėjo rinkti Linkuvos gimnazijos istoriją nuo susikūrimo iki dabarties. Šiuo metu paieškas mokytoja pasakoja išplėtusi ir renkanti įdomybes ne tik apie buvusius gimnazijos mokinius, bet ir apie pačią Linkuvą. Pamažėl nugula faktai apie Linkuvos bažnyčią, karmelitų vienuolyną, kapines, Linkuvos kepyklą, pieninę, parduotuves ir kitas įstaigas.

    LEI portalo žemėlapių naršyklėje jau galite peržiūrėti Istorinių Karaliaučiaus srities vietovardžių žemėlapį, kuriam duomenis teikia mūsų naudotojas Valentinas Juškevičius. Žemėlapyje pateikta apie 4000 baltiškos kilmės vietovardžių (pradedant nuo XIII a.) su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Grasildos Blažienės, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt.

    Nominacija „Nėra atminties - nėra kultūros“ skirta Emilijai Stanevičienei, kuri internetinėje enciklopedijoje renka ir kaupia miestelio istoriją. Pasveikintos V. Gailiaus konkurse pagerbtos „Valstybės tarnautojos“ – gyvenimą medicinai paskyrusi Sigita Pėželienė ir jau minëta mokytoja Emilija Stanevičienė. Atskiras Seimo padėkas Emilijai Stanevičienei ir Jonui Kaupui įteikė Seimo narys Arūnas Gumuliauskas – už nepaliaujamą savanorišką darbą.

    • 2017 m. liepos 18 d. „Šiaulių kraštas“ (ISSN 1648-4010) Janina Šaparnienė: „Linkuvius vėl sukvietė Škaplierinė“. Tris dienas Linkuvoje vykusiuose Škaplierinės atlaiduose su sporto, tautodailės, visuomenės švente miesto aikštėje buvo iškilmingai pagerbti labiausiai nusipelnę kraštiečiai.

    Nominacija „Nėra atminties – nėra kultūros“ skirta linkuvietei, buvusiai matematikos ir infor­matikos mokytojai Emilijai Stanevičienei, visuotinių žinių kaupyklos „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ bendradarbei bei vienai iš redaktorių.

    • 2017 m. vasario 11 d. „Auksinė varpa“ (ISSN 1392-7701) 1 psl. Simona Lipskytė: „Mokytojos atsidavimas paliks didelį indėlį ateities kartoms“ — apie linkuvę senjorę, buvusią mokytoją Emiliją Stanevičienę, internetinėje „Enciklopedijoje Lietuvai ir pasauliui“ patalpinusią šimtus straipsnių, tūkstančius nuotraukų apie Linkuvos kraštą.
    • 2016 m. spalio 21 d. Optinio ryšio 18-mečio ir interneto 25-mečio Lietuvoje proga Penki.lt pakalbino Vladą Palubinską, kuris atsakinėdamas tarp kitko paragino tautą išnaudoti enciklopediją Lietuvai.lt ne tik kasdienei žinių paieškai, bet vėliau ir papildyti ją savo sukauptomis ir gyvenime patikrintomis žiniomis, nuotraukomis, dokumentais.

    Kokias interneto svetaines rekomenduotumėte kasdien atsiversti kiekvienam žmogui?
    Bendru atveju kasdien tiktų pasinaudoti Online.lt rodykle, atsiversti enciklopediją Lietuvai.lt parūpusiu klausimu. Vėliau savo sukauptomis ir gyvenime patikrintomis žiniomis dera pačiam papildyti enciklopediją, iliustruoti ją savo nuotraukomis, dokumentais. O bent kartą per savaitę svarbiais gyvenimo klausimais užeiti ir „Savon Lietuvon“.
    Į internetą keliasi ir knygos. Kaip manote, ar popierinės knygos turi ateitį, ar pasmerktos visai išnykti?
    Popierinės knygos visai neišnyks. Aukštos kokybės popierinis leidinys gali būti gera dovana, iškilmingas dokumentas. Gali ir atvirkščiai, prireikus praversti pigus laikinas tiražas. Nors apskritai popierinė leidyba ligi šiol aiškiai pervertinama, saugant kartais ir svarbų turinį nuo jo pasirodymo internete. Šiuo metu visos popierinės knygos surenkamos kompiuteriu, tad dalykinę knygą išspausdinus tos skaitmeninės medžiagos išmetimas – nusikaltimas. Net jei knyga skirta parduoti, uždirbti pinigų, vis tiek prekybos metu jos pristatymas, ištraukų ir atsiliepimų skelbimas internete tik skatina pardavimą – augina, o ne sekina pajamas.

    Apie kraštotyros veiklos perspektyvas kalbėjęs Draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius pristatė naujas galimybes skelbti Anykščių kraštotyrininkų sukauptas žinias sparčiai augančioje Enciklopedijoje Lietuvai ir pasauliui (www.lietuvai.lt). Sukurta ir nemokamai siūloma techninė bazė skaitmeninei informacijai saugoti ir skelbti skatina kraštotyrininkus traukti savo rinkinius iš stalčių ir juos publikuoti plačiajam vartotojui bet kur pasaulyje pasiekiamais būdais.

    2013 02 15 Seimininke4.jpg 2013 02 15 Seimininke5.jpg

    Statistikos puslapiai

    Nuorodos į ELIP