Evangelikai reformatai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos. Yra trys šios protestantizmo krypties formos: reformatai, presbiterionai, kongregacionistai.

Istorija

Pirmos Reformatų bažnyčios atsirado Europoje 16-ame amžiuje, paskui vystėsi kartu su protestantizmu. Vėliau paplito Prancūzijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, JAV. 1875 m. įkurta Pasaulinė reformatų bažnyčių sąjunga, kuri 1970 m. vienijo 70 šalių, 112 reformatų ir presbiterionų bažnyčių. Būstinė Ženevoje. Lietuvoje atsirado XVI a. (vadinti reformatais). Žymūs veikėjai buvo M. Radvila Juodasis, M. Radvila Rudasis, Simonas Budnas, Martynas Čechovicas, Jonas Licinijus, Samuelis Minvydas, Jokūbas Morkūnas, Merkelis Petkevičius, Stanislovas Sudrovskis, M. Vendrigovskis, Simonas Zacijus. Daug metų vyko evangelikų reformatų ir katalikų kova, kuri baigėsi katalikų pergale.

Evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai išdėstyti J. Kalvino knygoje „Krikščionių tikėjimo pamokymas“ (1536 m.), svarbiausiu laikomas „Heidelbergo katekizmas“ (1563 m.).

Evangelikų reformatų bendruomenėms vadovauja konsistorijos, sudarytos iš presbiterių, kurie renkami iš pasauliečių, ir pamokslininkų (vadinamų ministrais).[1]

Lietuva

Lietuvoje reformatų parapijos:

Šaltiniai

  1. Evangelikai reformatai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 104% (+3767-144=3623 wiki spaudos ženklai).