Fenilalaninas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Fenilalaninas
L-phenylalanine-skeletal.pngL-phenylalanine-3D-sticks.png
Cheminis pavadinimas 2-Amino-3-phenyl-propanoic rūgštis
Santrumpa F, Phe
Cheminė formulė C9 H11 N O2
Molekulinė masė 165.19 g mol−1
Lydymosi temperatūra 283 °C
pKa 2.20
9.09
CAS numeris 63-91-2
EINECS numeris 200-568-1
PubChem 6140
SMILES C1=CC=C(C=C1)CC(C(=O)O)N


{{#arraymap:Fenilalaninas, phe, F|,|x|Pavadinimas::x}}
Pakeičiama Pakeičiama::Ne
Kodonai ,|x|Kodonas::x}}
Specifinė grupė benzilas{{#set:Specifinė grupė=benzilas}}
Atrasta Atrasta::1879
Ligos ,|x|Ligos::x}}

{{#set:Page has default form=Aminorūgštis}}


Fenilalaninas (Phe) – viena iš dvidešimties dažniausių amino rūgščių naudojama baltymuose. Baltymuose du fenilalaninai gali saveikauti stekingo sąveika, sudarydami nekovalentinę jungį. Tokios jungtys prisideda prie tretinės baltymų struktūros palaikymo. Fenilalaninas taip pat yra odą tamsinančio melanino, adrenalino ir tirozino pirmtakas. Tai nepolinė, dviem kodonais koduojama amino rūgštis. Pasižymi silpnu antidepresiniu veikimu.

Fenilalaninas yra sudėtinė dirbtinio saldiklio aspartamo dalis. Dažnai naudojamas kramtomos gumos, gazuotų bei energetinių gėrimų gamyboje.

Paveldima liga, kuriai esant sutrinka fenilalanino perdirbimas, vadinama fenilketonurija. [1]. Dažniausiai tai autosominė, recesyvinė, paveldima liga kurią sukelia fenilalaniną metabolizuojančios fenilalanino hidroksilazės mutacija. Neperdirbti fenilalanino dariniai aptinkami šlapime (iš čia ligos pavadinimas). Ligos padariniai gali būti sunkūs (traukuliai, protinis atsilikimas), tačiau laiku ją nustačius ir vėliau griežtai vengiant daugiau fenilalanino turinčio maisto įmanoma gyventi normalų gyvenimą.

Pramoniniu būdu L-fenilalaninas paprastai gaminamas Escherichia coli pagalba. Ši bakterija, ypač jei dar papildomai genetiškai transformuota, gali susintetinti didelius jo kiekius.[2]


Aminorūgšys

Alaninas | Argininas | Asparaginas | Asparto rūgštis | Cisteinas

Fenilalaninas | Glicinas | Glutaminas | Glutamo rūgštis | Histidinas | Izoleucinas | Leucinas | Lizinas | Metioninas | Prolinas | Serinas | Tirozinas | Treoninas | Triptofanas | Valinas | Selenocisteinas | Pirolizinas

Baltymas | Polipeptidas | Genetinis kodas



Šaltiniai

  1. James, William D. (2006). Andrews' Diseases of the Skin: clinical Dermatology. Saunders Elsevier.
  2. Sprenger, G. A. (2007). “Aromatic Amino Acids”, Amino Acid Biosynthesis: Pathways, Regulation and Metabolic Engineering, 1st, Springer, 106–113.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 61% (+3024-14=3010 wiki spaudos ženklai).
  • Audrius Meškauskas – autorius – 39% (+1917-0=1917 wiki spaudos ženklai).