Gaisras
Gaisras – nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. Gaisro priežastys būna natūralios arba techninės, atskirai išskiriant tyčinį padegimą. Pirmuoju bei svarbiausiu gaisro pavojumi laikomos nuodingos dujos (anglies monoksidas, ciano dujos ir pan.), kurios paprastai ateina daug anksčiau nei liepsna.
Gaisras patalpoje
Pradinis gaisras
Užsidegus degioms medžiagoms prasideda pradinis gaisras, kuris, liepsnai plintant, paprastai trunka apie 4 minutes. Maždaug nuo penktos minutės pavojingų dujų koncentracija patalpoje jau darosi mirtinai pavojinga.
Vietinis gaisras
Paskui jis pereina į vadinamą vietinį gaisrą, kuris trunka iki maždaug devintos minutės, kol bendra kambario temperatūra pakyla aukščiau jame esančių medžiagų (baldų ir pan.) užsiliepsnojimo temperatūros (paprastai apie 500–600 laipsnių).
Flashover
Sekančios stadijos (angl. Flashover) metu temperatūra pakyla iki maždaug 1000 laipsnių, ugnies plitimo greitis paprastai būna apie 10 metrų per minutę.
Dūminis sprogimas
Flashover stadijos metu neretai susidaro daug degių dujų, kurioms sudegti nebepakanka deguonies. Patekus į patalpą papildomai oro (tarkim, atidarius duris) įvyksta labai pavojingas dūminis sprogimas. Artėjančio sprogimo požymiai yra tamsūs (juodi ar geltoni) dūmai, ypač jei jie plonomis srovelėmis sruvena pro liepsojančios patalpos nesandarumus (tarkim, sutrūkinėjusių langų plyšius). Šių srovelių intensyvumas laikui bėgant kinta, kartais dūmams pasukant atgal į liepsnojančią patalpą („kvėpavimo efektas“). Pastebėję artėjančio dūminio sprogimo ženklus, gaisrininkai paprastai nedelsiant pasitraukia.
Kamino efektas
Liepsnai toliau plintant, susidaro panaši į židinyje su kaminu esančią padėtis: įkaitęs karštas oras kyla aukštyn, užleisdamas vietą iš aplinkos ateinančiam šaltam orui. Šis šaltas oras tiekia liepsnai deguonį (dar labiau ją įpūsdamas), o karšto oro srautas padeda gaisrui plisti aukštyn. Yra buvę atvejų, kuomet išsigelbėjo tik tie stačiame tunelyje gaisro apimto traukinio keleiviai, kurie nuo gaisro traukėsi žemyn, nes kamino efektas sukūrė galingą kylantį liepsnos ir nuodingų dūmų srautą. Tačiau rašoma, jog šis efektas kai kada gali ir palengvinti gelbėti žmones.
Ugnies audra
Ugnies audra (angl. firestorm) yra katastrofiškas reiškinys, kuomet ugnis įgauna savo vėjo sistemą, palaikydama kamino efektą gaisro apylinkėse. Ugnies audra dažniausiai pasitaiko itin didelių miško ar žolės gaisrų metu, tačiau karo metu masiškai bombarduojant buvo stebėta ir miestuose. Mieste kilusios ugnies audros aukų skaičius paprastai skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių (per 1945 m. kovo 9 d. bombardavimą Tokijuje žuvo apie 120,000 žmonių).
Gaisrų skirstymas pagal mastą
Pateikiama vokiška klasifikacija Gaisras, kurį galima užgesinti vienu kitu indu vandens, nenaudojant gesintuvų, vadinamas pradiniu gaisru. Jis jau yra pakankamai pavojingas žmonėms, nes išsiskiria nemažai nuodingų dujų. Mažasis gaisras, kurį irgi dar dažnai užgesina ne ugniagesiai, gali būti įveiktas paprastu gesintuvu ar ne daugiau kaip vienu vandens vamzdžiu. Mažiesiems priskiriami žolės gaisrai, liepsnojantys automobiliai, degantys šiukšlių konteineriai ir pan.
Gaisras, kurį vis dar neabejotinai gali užgesinti viena ar retai kada dvi gaisrininkų mašinos (ne daugiau kaip trys vandens vamzdžiai) vadinamas vidutiniu gaisru. Jiems priskiriami patalpų, didelių sunkvežimių ir traukinių gaisrai, taip pat ir nedideli miško gaisrai.
Dar didesnio masto gaisras vadinamas dideliu gaisru. Jo metu neretai jau tenka ne gesinti ugnies šaltinį, o atkirsti galimus jos tolimesnio plitimo kelius. Didelis gaisras gali kelti katastrofos pavojų.
Pramonėje pasitaikantys itin didelio masto gaisrai (degantys tanklaiviai, stambūs pastatai ir pan.) bei dideli miško gaisrai priskiriami gaisro katastrofoms.
Nuorodos
| ||||||