Gargždai
- Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Gargždai (Mažeikiai).
| Gargždai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 Aikštė prie Klaipėdos rajono savivaldybės pastato | ||||||||||||||||
|
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Gargždų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 15 065 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-96001 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
GargždaiVikiteka | |||||||||||||||
Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, 17 km į rytus nuo Klaipėdos, vakariniame Minijos krante. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnija, yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1990 m.
|
 Gargždų piliakalnis
|
| Vaizdas:Legenda pomnik.svg Paminklas 1941 m. birželį sušaudytiems Gargždų miesto ir apylinkių žydams, kryžius tautos kančioms, paminklas gyventojų pasipriešinimo aukoms atminti. |
 Gargždų parkas, Savivaldybės aikštė su fontanu, miesto parkas
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Švietimo ir ugdymo įstaigos:
|
.svg){kind=small} Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-96001)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
Stambesnės įmonės: AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Mars“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Litana ir Ko“ ir kt. |
Geografija
Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai. Rytuose stūkso Gargždų piliakalnis.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Gargždai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. balandžio 4 d. ir liepos 20 d. Kalavijuočių ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.
Po Melno taikos pro Gargždus ėjo siena tarp Žemaitijos ir Prūsijos. Nuo XV a. vidurio minimas Gargždų dvaras, kuris priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms, dvaras formavosi šiaurės rytinėje gyvenvietės dalyje. Pati gyvenvietė iki XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.
1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.
XVII–XVIII a. dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. Po 1835 m. Gargždų savininkas dalį miestelio gyventojų katalikų iškeldino į kaimus, o jų vietoje apgyvendino žydų – čia buvo įkurta mokykla, pastatyta Gargždų sinagoga.
XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras, čia pastatyta Gargždų evangelikų liuteronų bažnyčia, veikė Gargždų sinagoga (pusė miestelio gyventojų buvo žydai). I pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras. Per I pasaulinį karą Gargždai buvo apgriauti ir sudeginti.
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas.
1939 m. rugpjūčio 15 d. ir 1941 m. miestą suniokojo gaisrai, II pasaulinio karo metu jis vėl degė. 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.
Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.
1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas. 2017 m. prie Gargždų prijungta didžioji dalis Saulažolių kaimo.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. | Gargždų valsčiaus centras | ? | |
| 1861–1915 m. | Telšių apskritis | ||
| 1918–1920 m. | Kretingos apskritis | ||
| 1920 m. | Telšių apskritis | ||
| 1920–1947 m. | Kretingos apskritis | ||
| 1947–1950 m. | Klaipėdos apskritis | ||
| 1950–1952 m. | Gargždų apylinkės centras | Klaipėdos rajonas | Klaipėdos sritis |
| 1952–1953 m. | Klaipėdos rajono centras | ||
| 1953–1958 m. | |||
| 1958–1965 m. | miesto tipo gyvenvietė, Gargždų apylinkės centras | ||
| 1965–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Gargždų apylinkės centras | ||
| 1995– | Gargždų seniūnija, Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybės centras | Klaipėdos apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. dalybų akte minimi kaip Garisda.[6] Gali būti, kad vietovės pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Gargždupio upelio, pratekančio ties Kalniškės piliakalniu greta Gargždų, o pats upelis pavadintas kildinamas iš jo krantuose randamų smulkių akmenukų – gargždo. Taip pat neabejojama, kad miesto vardo kilmė yra kuršiška, kadangi panašūs pavadinimai paplitę kuršių gyventose teritorijose.[7]
Gyventojai
 | ||||||||
| 1833 m. | 1862 m. | 1868 m. | 1890 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 050 | 1 222 | 1 547 | 2 804 | 3 360 | 4 700 | 5 800 | ||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
| 1 527 | 7 520 | 8 100 | 8 900 | 10 000 | 13 409 | 15 020 | ||
| 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 15 659 | 15 895 | 16 087 | 16 307 | 16 461 | 15 021 | 15 065 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Mykolas Vaitkus (1883–1973), kunigas ir poetas
- Jonas Lankutis (1925–1995), literatūrologas
- Eduardas Vilkas (1935–2008), ekonomistas ir politikas
- Alvydas Jokubaitis (1959–), filosofas
- Arminas Narbekovas (1965–), olimpinis futbolo čempionas
- Marius Prekevičius (1984–), pasaulio krepšinio jaunimo čempionas
- futbolininkai, buvę ir esami Lietuvos rinktinės nariai: Andrius Jokšas, Romas Mažeikis, Tomas Tamošauskas, Ričardas Zdančius, Darius Žutautas, Giedrius Žutautas, Raimondas Žutautas, Vaidotas Žutautas
Sportas
Krepšinis
Futbolas
Miestų partnerystė
Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.
Šaltiniai
- ↑ Gargždai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Горжды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 9 (17) : Гоа — Гравер. С.-Петербургъ, 1893., 224 psl. (rus.){{#subobject:Gargždai (Горжды, ESBE) |Straipsnis=Gargždai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Горжды |Žodyno tomas=Т. 9 (17) |Žodyno puslapis= 224 psl. }}
- ↑ Горжды. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 663 psl. (rus.)
- ↑ Gargždai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Gargždai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 66 psl.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 262 psl.
- Gargždai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 448 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 262–263 psl.
- Gargždai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 578 psl.
- Горжды. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 663 psl. (rus.)
- Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. Erika Zulanienė). – Kaunas: UAB Judex, 2004. – 108 p. – ISBN 9955-581-19-0
- Gargždų istorija LDK laikotarpiu (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: leidybos grupė „Druka“, 2009. – 239 p. – ISBN 978-609-404-038-2
- Miesto svetainė
- Gargždų bendruomenė
| ||||||||||||||