Gargždai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Gargždai (Mažeikiai).
Gargždai
   Gargzdai.jpg   
GargžHudebníŠkKostelArMikulRadniceVodotr.JPG
Aikštė prie Klaipėdos rajono savivaldybės pastato

Gargždai
55°42′50″N 21°24′00″E / 55.714°N 21.400°E / 55.714; 21.400 (Gargždai)Koordinatės:55°42′50″N 21°24′00″E / 55.714°N 21.400°E / 55.714; 21.400 (Gargždai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija: Gargždų seniūnija
Gyventojų: 14 394 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Gargždaĩ
Kilmininkas: Gargždų̃
Naudininkas: Gargždáms
Galininkas: Gárgždus
Įnagininkas: Gargždaĩs
Vietininkas: Gargžduosè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-96001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: GargždaiVikiteka

Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, 17 km į rytus nuo Klaipėdos, vakariniame Minijos krante. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnija, yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1990 m.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Gargždų piliakalnis
Legenda pomnik.svg Paminklas 1941 m. birželį sušaudytiems Gargždų miesto ir apylinkių žydams, kryžius tautos kančioms, paminklas gyventojų pasipriešinimo aukoms atminti.
Tree map icon.svg Gargždų parkas, Savivaldybės aikštė su fontanu, miesto parkas
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-96001)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Stambesnės įmonės: AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Mars“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Litana ir Ko“ ir kt.



Geografija

Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai. Rytuose stūkso Gargždų piliakalnis.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Gargždai OpenStreetMap žemėlapyje

Gargždai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija

Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. balandžio 4 d. ir liepos 20 d. Kalavijuočių ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.

Po Melno taikos pro Gargždus ėjo siena tarp Žemaitijos ir Prūsijos. Nuo XV a. vidurio minimas Gargždų dvaras, kuris priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms, dvaras formavosi šiaurės rytinėje gyvenvietės dalyje. Pati gyvenvietė iki XVIII a. priklausė dvarui. 15341540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII a. dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. Po 1835 m. Gargždų savininkas dalį miestelio gyventojų katalikų iškeldino į kaimus, o jų vietoje apgyvendino žydų – čia buvo įkurta mokykla, pastatyta Gargždų sinagoga.

XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras, čia pastatyta Gargždų evangelikų liuteronų bažnyčia, veikė Gargždų sinagoga (pusė miestelio gyventojų buvo žydai). I pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras. Per I pasaulinį karą Gargždai buvo apgriauti ir sudeginti.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 19311939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas.

1939 m. rugpjūčio 15 d. ir 1941 m. miestą suniokojo gaisrai, II pasaulinio karo metu jis vėl degė. 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.

1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Gargždų valsčiaus centras  ?
18611915 m. Telšių apskritis
19181920 m. Kretingos apskritis
1920 m. Telšių apskritis
19201947 m. Kretingos apskritis
19471950 m. Klaipėdos apskritis
19501952 m. Gargždų apylinkės centras Klaipėdos rajonas Klaipėdos sritis
19521953 m. Klaipėdos rajono centras
19531958 m.
19581965 m. miesto tipo gyvenvietė, Gargždų apylinkės centras
19651995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Gargždų apylinkės centras
1995 Gargždų seniūnija, Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. dalybų akte minimi kaip Garisda.[6] Gali būti, kad vietovės pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Gargždupio upelio, pratekančio ties Kalniškės piliakalniu greta Gargždų, o pats upelis pavadintas kildinamas iš jo krantuose randamų smulkių akmenukų – gargždo. Taip pat neabejojama, kad miesto vardo kilmė yra kuršiška, kadangi panašūs pavadinimai paplitę kuršių gyventose teritorijose.[7]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1862 m. 1868 m. 1890 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m.
1 050 1 222 1 547 2 804 3 360 4 700 5 800
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
1 527 7 520 8 100 8 900 10 000 13 409 15 020
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. -
15 659 15 895 16 087 16 307 16 461 15 021 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Sportas

Krepšinis

Futbolas

Miestų partnerystė

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.

Šaltiniai

  1. Gargždai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Горжды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 9 (17) : Гоа — Гравер. С.-Петербургъ, 1893., 224 psl. (rus.){{#subobject:Gargždai (Горжды, ESBE) |Straipsnis=Gargždai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Горжды |Žodyno tomas=Т. 9 (17) |Žodyno puslapis= 224 psl. }}
  3. Горжды. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 663 psl. (rus.)
  4. Gargždai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Gargždai loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 66 psl.
  7. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 262 psl.
  • Gargždai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 448 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 262–263 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 95% (+9814-654=9160 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 15% (+1574-375=1199 wiki spaudos ženklai).