Gelendžikas
Šablonas:City/RUS Gelendžikas (rus. Геленджик) – miestas Rusijoje, Krasnodaro krašte, Juodosios jūros (Gelendžiko užutėkio) pakrantėje, 25 km į pietryčius nuo Novorosijsko, Kaukazo (Markotcho kalnagūbrio) papėdėje. Praeina plentas Novorosijskas–Sočis. Svarbus pajūrio klimatinis kurortas, apylinkėse įsikūrę daug kurortinių miestelių (Gelendžiko kurortinis rajonas). Apylinkėse vystoma vynuogininkystė ir sodininkystė. Veikia krašto muziejus.[1]
Gyventojai
2010 m. 84,9 % Gelendžiko gyventojų buvo rusai, 4,9 % – graikai, 2,7 % – armėnai, 2,7 % – ukrainiečiai.
Istorija
Senovėje dabartinio miesto vietoje gyvavo graikų kolonijos – ankstyviausia žinoma kolonija buvo Torikas (sen. gr. Τορικος), vėliau vadinta Pargais. Bizantijos laikais čia būta prieplaukos, vadintos Eptala, o XIII–XV a. – genujiečių uosto Mavrolako. XV a. uostą perėmė turkai ir pavadino Gelendžiku. 1829 m. gyvenvietę užėmė rusai. Vėliau tvirtovę užėmė turkai, o 1857 m. ją vėl atkovojo rusai. 1915 m. Gelendžikas tapo miestu.
Šaltiniai
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 113 psl.{{#subobject:Gelendžikas (GEC) |Straipsnis=Gelendžikas |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Gelendžikas |Žodyno puslapis= 113 psl. |}}