Gitanas Nausėda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gitanas Nausėda
Gitanas Nauseda crop.png
Gitanas Nausėda 2019 m.

Gimė 1964 m. gegužės 19 d.
Klaipėdoje; Ūgis 1.92 m

Veikla
mokslinė, visuomeninė, politinė
Sritis ekonomika, valdymas
Pareigos
  • 1992-1993 Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

  • 1993-1994 Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas

  • 1994-1996 Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Lietuvos banke

  • 1996-2000 Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius Lietuvos banke. 1998–2000 m. Lietuvos banko valdybos narys

  • 2000-2008 Valdybos pirmininko patarėjas AB Vilniaus banke

  • 2008-2018 vyriausiasis ekonomistas, finansų analitikas ir prezidento patarėjas SEB banke


Išsilavinimas
  • 1970-1981 Klaipėdos 5-ji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1982-1987 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas, studentas

  • 1988-1992 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1993 Socialinių (ekonomikos) mokslų daktaras

  • 2009 Vilniaus universiteto profesorius

Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, visuomenės ir politikos veikėjas, Lietuvos prezidentas.

Mokykliniai metai

1970 m. šešerių metų Gitanas pradėjo lankyti Klaipėdos 5-osios vidurinę mokyklą. Pritapęs prie metais vyresnių klasiokų antroje klasėje jis dar buvo priimtas ir į Klaipėdos muzikos mokyklą. Septyneri metai tapo mokymosi dvigubu krūviu laikotarpiu. Pradžios mokykloje išaiškėjo dar vienas Gitano potraukis - kolekcionavimas. Jis ėmė rinkti pašto ženkliukus.

Muzikos mokykloje penkeri metai pagrindiniu mokymosi instrumentu buvo akordeonas, o paskutiniais dvejais metais - klasikinė gitara. Papildomai prie pagrindinio muzikos dalyko teko mokytis ir muzikos teorijos bei septynerius metus dalyvauti Klaipėdos berniukų chore "Gintarėlis".

Nepaisant dvigubo užimtumo Gitanui mokslai sekėsi gerai - įvertinimai buvo penketai arba ketvertai. Užbaigęs muzikos mokyklą jis galėjo daugiau laiko skirti bendravimui su draugais ir mėgėjiškam sportui, tarp kurių Nr. 1 buvo futbolas.

1979 m. devintoje klasėje Gitanas susižavėjo šachmatais. Tapęs šachmatų būrelio nariu jis greitai pasiekė pirmą atskyrį ir pradėjo rinkti kandidato į meistrus balus. Jo gulbės giesmė buvo 1981 m. Lietuvos jaunių čempionatas Klaipėdoje, kuriame pavyko užimti septintą vietą. Ši karjera nutrūko pradėjus studijas universitete.

Labiausiai Gitano mėgiamos mokslo disciplinos mokykloje buvo istorija ir geografija. Po mokyklos jis galvojo pasirinkti vieną iš šių profesijų. Tačiau vyresniosios sesers ekonomikos studijų pavyzdys ir tėvų patarimas buvo rinktis ekonomikos studijas.

1981 m. baigęs Klaipėdos 5-osios vidurinę mokyklą Gitanas pareiškė norą studijuoti ekonomiką Vilniaus universitete. Tačiau konkursas į šią specialybę buvo didelis ir septyniolikos metų tapti studentu nepavyko. Teko metus padirbėti Klaipėdoje vaistų sandėlyje ir papildomai stipriai pasimokyti matematikos, kuri buvo kliūtis neįstojant į VU.

Studijos

1982 m. G. Nausėda buvo priimtas studijuoti į VU Ekonomikos fakultetą "Pramonės ekonomikos" specialybę. Nuo pat pirmo kurso gavęs bendrabutį visus penkerius studijų metus jis praleido linksmoje VU studentų draugijos aplinkoje. Jau pirmame kurse jis tapo "VU Šokių ir dainų ansamblio" choro nariu ir juo išbuvo visus penkerius metus.

Antrame kurse mokindamasis tikimybių teoriją Gitanas pajuto potraukį mokslinei veiklai. Įsitraukė į Studentų mokslinės draugijos veiklą. Ketvirtame kurse žurnale "Liaudies ūkis" buvo publikuotas pirmas jo mokslinis straipsnis (kartu su dėstytoju Jurgiu Žvinkliu). Gitanas tapo kurso pirmūnu.

1987 m. baigiamajame VU Ekonomikos fakulteto sąraše pagal mokymosi rezultatus jis buvo pirmas. Dėl to jam buvo pasiūlytas paskyrimas dirbti VU.

Mokslinė-pedagoginė veikla

1987 m. Gitanas tapo VU Ekonomikos fakulteto "Įmonių ekonomikos" katedros jaunesniuoju moksliniu darbuotoju. Universiteto bendrabutyje Tauro g. šeimai buvo išskirtas kambarys.

1988 m. išlaikęs kandidatinio minimumo egzaminus G. Nausėda buvo priimtas į VU stacionarinę aspirantūrą (vadovas prof. Vladas Astrauskas).

1990 m. pasikeitus Lietuvos situacijai atsirado galimybės ir mokslininkams išvykti į užsienį, savo mokslinių darbų tęsimui. Tuo pasinaudojęs 1990 m. birželio mėn. Gitanas per DAAD programą išvyko tęsti mokslinį darbą ir surinkti medžiagą disertacijai į vieną iš geriausių biznio ir ekonomikos universitetų Vokietijoje - Mannheim'o universitetą. Kadangi tuo metu dar nebuvo internetinės erdvės, Vokietijoje Gitanas rado daug profesinės literatūros, kurios nebuvo Lietuvoje. Daug skaitydamas jis perstudijavo ekonomiką ir sukaupė profesinį bagažą, kuris lydį jį tolesniame gyvenime.[1]

Pradžioje jam teko su tarptautine grupe tobulintis parengiamuosiuose vokiečių kalbos kursuose Prien am Chiemsee, po kurių įsikurta Mannheim'e.

Stažuotės metu Gitanas intensyviai dirbo, studijuodamas teorinę medžiagą ir naujausius mokslinius šaltinius. Pradžioje jis tęsė patvirtintą disertacijos temą. Žinių ratui plečiantis pradėjo keistis požiūris į pradėtą darbą.

Gitanas savarankiškai nusprendė, jog verta pakeisti disertacijos temą į aktualesnę, surenkant Lietuvai vertingesnę mokslinę medžiagą: mikro ir makro ekonominiai sąryšiai konkurencingame, globaliame pasaulyje; vietinės ir tarptautinės šalies vystymo galimybės. Jis užčiuopė kokybinį skirtumą ir suformulavo sau sudėtingesnę temą, kurią toliau nuosekliai gvildeno.

Naujos disertacijos vadovu sutiko būti prof. Eduard Gaugler.

1992 m. vasario mėn. jis sugrįžo į Lietuvą po beveik dviejų intensyvaus darbo metų ir čia užbaigė disertacinį darbą.

1993 m. sausio 15 d. Vilniaus universiteto mokslinėje taryboje Gitanas Nausėda apgynė disertaciją (Socialiniai mokslai, ekonomika, 04 S) „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“ ir tapo socialinių (ekonomikos) mokslų daktaru. Tai buvo pirmoji Lietuvoje ekonomikos disertacija pagal naująją tvarką.

1987 - 2004 m. G. Nausėda greta savo pagrindinio darbo buvo Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto dėstytojas.

Nuo 2009 m. - asocijuotas profesorius Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje.

Stažuotės
  • 1990 m. birželio mėn. - 1992 m. vasario mėn. > stažuotė Mannheim'o universitete Vokietijoje.
  • 1994 m. vasario - birželio mėn. > stažuotė ir politologijos studijos Bundestage, Bonoje Vokietijoje (parlamentaro Ernst Schwanhold globoje).
  • 1997 m. stažuotė Tartautinio valiutos fondo (TVF) institute Vienoje Austrijoje.
  • 1998 m. stažuotė Pasaulio banke Vašingtone, JAV.

Darbinė veikla

19921993 m. Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

19931994 m. Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas.

19941996 m. Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Lietuvos banke.

19962000 m. Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius Lietuvos banke. 19982000 m. Lietuvos banko valdybos narys.

20002008 m. Valdybos pirmininko patarėjas AB Vilniaus banke.

20082018 m. vyriausiasis ekonomistas, finansų analitikas ir prezidento patarėjas SEB banke.

2019 m. gegužės 26 d. išrinktas Lietuvos prezidentu. Pareigas pradėjo eiti liepos 12 d.

Visuomeninė ir politinė veikla

Mokykloje greta mokymosi pagrindinėje mokykloje Gitano antrąja veikla buvo Klaipėdos muzikos mokykla ir berniukų choras "Gintarėlis

1979 - 1981 m. jo visuomeninėje veikloje atsirado šachmatų būrelis, kuriame buvo pradėti rinkti kandidato į meistrus balai.

Studijuojant universitete visuomenine Gitano veikla tapo dalyvavimas VU Šokių ir dainų ansamblyje.

Visose darbuose Gitanui teko kartu su ekonominiais klausimais analizuoti ir vertinti politinę situaciją. Tarptautinė ekonominė situacija, sąryšiai, galimi pokyčiai, strateginiai sprendimai etc. buvo kasdieninė jo darbo dalis. Jis diskutuodavo valstybinio lygio problemas su vyriausybėmis, parlamentarais, premjerais, su valstybinėmis, pilietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2004 m. G. Nausėda įsijungė į V. Adamkaus rinkiminę kompaniją ir pastarajam tapus Lietuvos prezidentu 2004 m. liepos 12 d. - 2009 m. liepos 12 d. buvo jo visuomeninis patarėjas ekonominiais klausimais.

Šešiolikos metų Gitanas pradėjo kolekcionuoti Lietuvos pašto ženklus. 1997 m. jis ėmė rinkti senas knygas apie Lietuvos istoriją. Per dvidešimt metų jam pavyko surinkti virš 4000 retų knygų kolekciją. Jam aukcione Berlyne pavyko įsigyti rankraštį apie gyvenimą Kuršių Nerijoje aprėpiantį nuo XVIII amžiaus iki XX amžiaus vidurio. 2013 m. Gitano pastangomis šiam rankraštiniam dokumentiniam paveldui buvo pastatytas paminklas - išleistos knygos: vokiečių kalba "Chronik der Schule zu Nidden" ir 2016 m. lietuvių kalba "Nidos mokyklos kronika"[2], [3] Tos knygos tapo rankraštinio dokumentinio paveldo paminklu

1998 m. būdamas stažuotėje JAV G. Nausėda susipažino su jų JAV lietuvių veikla ir istorija. Jis lankėsi įvairiose JAV lietuvių vietovėse, užmezgė glaudesnius ryšius su Čikagos lietuvių bendruomene.

Gitano pomėgiai - sportas (futbolas, krepšinis, tenisas), teatras, muzika, kolekcionavimas.

Kilmė ir šeima

Tėvas - Antanas Nausėda, (g. 1929 m. Būdviečių kaime, Tauragės r.), pedagogas, inžinierius (1953 m. Klaipėdos mokytojų institutas), nuo 1958 m. Klaipėdos laivų projektavimo instituto inžinierius-konstruktorius.
Mama - Ona-Stasė Nausėdienė (1932 m. Lazdininkų kaime, prie Darbėnų, Kretingos r. - 2014 m. Klaipėdoje), pedagogė (1953 m. Klaipėdos mokytojų intitutas, fizikos-matematikos fakultetas), ilgametė Klaipėdos 5-tos vidurinės mokyklos fizikos ir matematikos mokytoja.
Sesuo - Vilija Nausėdaitė (g. 1959 m. Klaipėdoje), ekonomistė (1982 m. VU Ekonomikos fakultetas).

Šeima - žmona (nuo 1989 m. birželio 30 d.) Diana Nepaitė-Nausėdienė (g. 1964 m. liepos 9 d. Klaipėdoje), inžinierė-tecnologė (1987 m. KPI, Lengvosios pramonės fakultetas, siuvimo technologija).
Dukros - Gedailė Nausėdaitė (1993 m.); - Ugnė Nausėdaitė (1996 m.).

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 102% (+13951-1829=12122 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 12% (+1596-37=1559 wiki spaudos ženklai).