Graikų kolonijos
Senovės graikų kolonijos - iš Graikijos kilusių helenų (jonėnų, dorėnų ir eoliečių) sukurtos kolonijos, egzistavusios I tūkst. pr. m. e. Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantėse.
Raida
Kolonijų kūrimo priežastys buvo labai įvairios. Iš pradžių jas skatino karai tarp atskirų regionų, svetimšalių antpuoliai, pilietiniai neramumai miestuose valstybėse ar gyventojų skaičiaus perviršis. Vėlesniais laikais kolonijos buvo kuriamos tikslingai, siekiant plėsti prekybą ir ekonominį klestėjimą.
Graikų kolonijų kūrimas siejamas su archajiniu laikotarpiu, ir pirmosios jų buvo įkurtos IX a. pr. m. e. išeivių iš Eubojos. Vėliau į kolonizaciją įsijungė ir kiti poliai, kurių iš viso dalyvavo beveik 30. Vieni aktyviausių kolonistų buvo miletiečiai. Antroji kolonizacijos banga buvo VI a. pr. m. e.
Archajinio laikotarpio pabaigoje, apie V a. pr. m. e. graikų kolonijos buvo išsimėčiusios visoje Viduržemio jūroje (daugiausia šiaurinėse jos pakrantėse), o taip pat aplinkui Juodąją jūrą. Tik labai nedidelė dalis jų buvo Šiaurės Afrikos pakrantėse, Kipre ir pietinėje Mažojoje Azijoje. Tuose regionuose buvo stipresnė finikiečių hegemonija.
Kolonijos
Graikų kolonijų priskaičiuojama apie 1500. Jos buvo dalinamos į dvi skirtingas grupes. Apoikijos (gr. ἀποικία) tapdavo nepriklausomais miestais-valstybėmis, kai tuo tarpu emporijos (gr. ἐμπορία) buvo visiškai priklausomos nuo savo metropolijos ir naudotos kaip miestai-tarpininkai, prekiaujant su vietos tautomis. Specifinė pastarųjų rūšis buvo kleruchijos (gr. κληρουχία), VI a. pr. m. e. kurtos Atėnų.
Svarbiausi graikų poliai-kolonistai buvo šie:
- Jonėnų metropolijos - Atėnai, Chalkidė, Eretrija, Miletas, Paras, Naksas, Kolofonas, Fokėja;
- Dorėnų metropolijos - Megara, Korintas, Sparta, Tera, Rodas, Knidas
- Achajų metropolijos - Naupaktas, Patrai, Megalopolis
- Eoliečių metropolijos - Mitilenė
Svarbesnės graikų kolonijos buvo šios:
- Šiaurės vakarinėje Viduržemio jūroje (dabartinės Ispanijos ir Prancūzijos pakrantės): Hemeroskopejonas, Zakintas, Emporijai, Agatė, Masilija, Olbija, Nikaja, Antipolis, Alalija;
- Didžioji Graikija (dab. pietų Italija ir Sicilija): Neapolis, Dikaiarchėja, Kumai, Poseidonija, Elėja, Piksas, Kalipolis, Taras, Sibaris, Metapontionas, Siris, Turijai, Krotonas, Hiponionas, Medma, Kaulonija, Lakrai, Rhegionas, Zanklė, Naksas, Megara Hiblaja, Sirakūzai, Katanė, Kamarina, Gela, Akragas, Selinuntas;
- Juodojoje jūroje (dab. Bulgarija, Rumunija, pietų Ukraina, Gruzija ir šiaurės Turkija) buvo keturios svarbios kolonijų sankaupos:
- Rytinėje Viduržemio jūroje (dab. pietų Turkija ir Kipras): Faselis, Aspendas, Sidė, Selinuntas, Kelenderis, Malas, Kirenėja, Solai, Pafas, Salamis;
- Šiaurės Afrikoje (dab. Libija): Eufesperidės, Taucheira, Apolonija, Kirėnė, Barkė.
- Nemaža kolonijų grupė egzistavo pačioje Heladoje (ypač salose) ir negraikiškuose kraštuose į šiaurę nuo jos: Trakijoje, Makedonijoje ir Ilyrijoje.
- Kolonijos Makedonijoje: Didžiausios sankaupos buvo Chalkidikėje (Acanthus, Aphytis, Dion, Mekyberna, Mende, Neapolis, Olophyxus, Olynthus, Phegetioi, Polichnitai, Potidaea, Sane, Scione, Sermylia, Spartolos, Stolos, Strepsa, Torone, Tragilus), Migdonijoje (Aeneia, Bormiscus, Dicaea, Kalindoia), Pierijoje (Heraklionas ir Metonė);
- Kolonijos Trakijoje: Amfipolis, Argilus, Bergaioi, Neapolis, Tasas, Abdera, Aenus, Dikaja ir kt.
- Kolonijos Propontidėje: kaupėsi Europinėje pakrantėje (Bisanthe, Bizantijus, Didymoteichitai, Perinthus, Selymbra, Tyrodiza), Trakijos Chersonese (Abydos, Alopeconnesus, Elaeus, Kallipolis, Sestus) ir Azijinėje pakrantėje (Artake, Astyra Troika, Birytis, Cyzicus, Chalcedon, Cyzicus, Dardanai, Dareion, Daskyleion, Lampsacus, Madytus, Mysians, Parion, Priapos, Pythopolis, Sigeion, Zeleia);
- Troados kolonijos: Achilleion, Amaksitos, Antandros, Kolone, Larissa, Nesos, Ophryneion, Palamedeion, Rhoiteion, Pordoselene, Petra, Thymbra;
- Kolonijos Jonijos jūroje (Akarnanijoje, Epyre, Ilyrijoje)
|
|