Grybai

Kitos reikšmės – Grybai (Švenčionys), Fungi (reikšmės).

Fungi
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria)
Geltonasis fungus
Paprastosios kelmiukės
Geltonpintė – parazitinis grybas
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai ( Eukaryota) Karalystė: Grybai ( Fungi)
VikitekaVikiteka GBIF: 5 ITIS: 555705 CBIF: 555705 ITIS-GBIF: 555705 EOL: 5559 COL2013: 13021510 Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

Grybai (lot. Fungi) – didelė gyvų heterotrofinių organizmų grupė. Anksčiau ji buvo laikyta augalų dalimi, bet vėliau išskirta į atskirą – Grybų karalystę.

Bendrosios žinios

Istorinės žinios

Rasti suakmenėję baravykinių eilės grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. Paleozojaus eroje pasirodė gleiviagrybiai (Myxotnycetes), mezozojaus – skylėtbudiniai (Polyporaceae), rūdiečiai (Uredinales), kainozojaus – pelėsiniai, dyglutiniai (Hydnaceae) grybai.

Dabartis

Šiandien grybų priskaičiuojama per 100 000 rūšių. Kasdieniniame gyvenime naudojamasi grybų nauda arba pastebimos jų veiklos pasekmės. Parazitiniai grybai sukelia ligas. Tam tikri grybai naikina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, jų „dėka“ griūva namai, yra tiltai, skęsta laivai. Kai kurių grybų sporoms nebaisūs 150 °C šalčiai, net aviacinis benzinas.

Kita vertus, iš grybų gaminami antibiotikai, vitaminai, augimo stimuliatoriai, fermentai, organinės rūgštys, preparatas boverinas, naikinantis žalingus vabzdžius, be grybų neapsieinama kulinarijoje.

Forma ir konsistencija

Egzistuoja skirtinga grybų tramos konsistencija: tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga. Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant oksidacijos procesui, keičia spalvą. Perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus, ji paraudonuoja, pamėlynuoja, pavyzdžiui, raudonviršis per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos. Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia. Kai kurie grybai, pvz., piengrybiai išskiria sultis.

Augimo sąlygos

Būtinos medžiagos

Grybams augti reikalingi mineraliniai makroelementai (anglis, azotas, fosforas, kalis), mikroelementai (geležis, manganas, varis, boras, kobaltas) ir kitokios medžiagos.

Biotopo ypatumai

Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augimvietę (biotopą). Jų augimui reikalingas nevienodas šilumos, šviesos kiekis, skirtinga CO₂ ir kitų dujų apykaita, kitoks substrato rūgštingumas, nevienodas drėgmės kiekis: piengrybiai, musmirės auga, kai žemės drėgnumas yra 10 %, kai kurioms ūmėdėms, trimitėliams – ne mažiau kaip 40 %, pievagrybiams, baravykams, rudmėsėms – ne mažiau kaip 60 %, mat grybiena minta osmoso būdu, t. y. visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis.

Grybų augimą nulemia ir lietūs: šilti – aktyvina grybieną augimui, stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankus.

Grybų grupės

Plačiau straipsnyje Grybų grupavimas

Daugelio grybų mitybos, dauginimosi, augimo sąlygos ir kiti ypatumai nėra vienodi, kiekvienu atveju jie skiriasi, todėl grybai yra skirstomi į skirtingas grupes.

• Pagal dauginimosi būdą:
  • Heterotalinius - subrandina skirtalytes sporas.
  • Homotalinius - iš vienintelės sporos išaugina grybieną.

• Pagal mitybos būdą:
  • Mikoriziniai grybai (mikosimbiotrofai) - su aukštesniaisiais augalais sudaro mikorizę.
  • Saprofitiniai grybai - minta nukritusiais lapais, spygliais, kelmais, nudžiūvusiais medžiais, išvartomis, negyva žoline danga, ekskrementais.
  • Parazitiniai grybai - minta gyvų augalų ir gyvūnų syvais.

• Pagal mitybos ryšius: biomikotrofai, briotrofai, fikotrofai, fitotrofai, koprotrofai, ksilobiotrofai, ksilosaprotrofai, ksilotrofai, lichenotrofai, nekrotrofai.

• Pagal aplinkos terpę:
  • higrofilai - mėgstantys drėgmę,
  • kserofilai - mėgstantys sausumą,
  • mezofilai - tarpinė grybų grupė,
  • termofilai - šilumamėgiai grybai.

• Pagal panaudojimą: valgomus, nuodingus, parazitinius, haliucinogeninius.

Grybų sandara

Ūmėdės kepurėlė

• Hifas
• Grybiena (Micelis)
  • Vaisiakūnis
    • Kepurėlė
      • Himenis
      • Himenoforas
      • Kutikulė
      • Lakšteliai
      • Trama
    • Grybo kotas
      • Bazė
      • Apvalkalas (Velum generale)
        • Volva (Apvalkalo išnara)
    • Šydas
  • Sklerotis
• Sporos

Paplitimas

Sąrašas šalių, kuriose yra aptinkama karalystė.

Šis sąrašas sudarytas remiantis: Globalios biologinės įvairovės informacijos priemonės (GBĮIP) informaciją. šiame Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) straipsnyje iš įvairių šaltinių registruota informaciją.
Aptinkama		Registruotų aptinkamų rūšių skaičius			Registruoti aptinkamai		Pastaba
Vėliava	Šalis	GBĮIP	ELIP	Viso	GBĮIP	ELIP
	Afganistane	122		122	392
	Airijoje	3404		3404	77408
	Alanduose	1		1	1
	Albanijoje	37		37	44
	Alžyre	726		726	1370
	Amerikos Samoa	118		118	168
	Andoroje	814		814	2474
	Angilijoje	1		1	1
	Angoloje	185		185	489
	Antarktidoje	654		654	14375
	Antigvoje ir Barbudoje	2		2	2
	Argentinoje	3946		3946	19255
	Armėnijoje	196		196	422
	Aruboje	4		4	5
	Australijoje	7444		7444	92705
	Austrijoje	8759		8759	176253
	Azerbaidžane	56		56	75
	Bahreine	18		18	19
	Bahamose	65		65	108
	Baltarusijoje	36		36	52
	Bangladeše	170		170	543
	Barbadose	44		44	59
	Belgijoje	1718		1718	3990
	Belize	144		144	200
	Benine	12		12	34
	Bermudoje	81		81	156
	Bisau Gvinėjoje	10		10	16
	Bolivijoje	698		698	1571
	Bonairėje, Sint Estatijuje ir Saboje	1		1	1
	Bosnijoje ir Hercegovinoje	99		99	146
	Bostvanoje	27		27	44
	Brazilijoje	5732		5732	16689
	JK Mergelių salose	5		5	11
	Brunėjuje	240		240	567
	Bulgarijoje	620		620	1861
	Burkina Fase	22		22	39
	Burundyje	71		71	125
	Butane	183		183	341
	Buvėje	50		50	204
	Centrinės Afrikos Respublikoje	68		68	117
	Danijoje	6313		6313	155040
	Dominikoje	293		293	482
	Dominikos Respublikoje	1021		1021	1777
	Dramblio Kaulo Krante	233		233	397
	Džersyje	15		15	15
	Džibutyje	3		3	3
	Egipte	465		465	2503
	Ekvadore	1551		1551	4836
	Eritrėjoje	70		70	136
	Estijoje	1029		1029	2564
	Etiopijoje	519		519	1968
	Fareruose	503		503	1471
	Fidžyje	376		376	781
	Filipinuose	2700		2700	6545
	Folklando salose	311		311	1726
	Gabone	127		127	313
	Gajanoje	763		763	2617
	Gambijoje	45		45	92
	Ganoje	540		540	1317
	Gibraltare	3		3	5
	Graikijoje	1460		1460	10255
	Grenadoje	143		143	220
	Grenlandijoje	942		942	17218
	Gruzijoje	299		299	585
	Guame	30		30	34
	Gvadelupoje	262		262	420
	Gvatemaloje	572		572	1398
	Gvinėjoje	210		210	312
	Haityje	226		226	421
	Hondūre	307		307	1002
	Honkonge	441		441	814
	Indijoje	4738		4738	32310
	Indijos Vandenyno Britų Srityje	15		15	21
	Indonezijoje	1722		1722	3317
	Irake	260		260	796
	Irane	781		781	2695
	Islandijoje	1922		1922	48035
	Ispanijoje	11769		11769	271779
	Italijoje	5126		5126	17262
	Izraelyje	355		355	934
	Jamaikoje	1150		1150	2452
	Japonijoje	6838		6838	59512
	JAV mažosiose salose	15		15	27
	JAV Mergelių salose	38		38	47
	Jemene	166		166	322
	Jordanijoje	28		28	54
	Jungtiniuose Arabų Emyratuose	29		29	45
	Jungtinėje Karalystėje	10459		10459	2035521
	Jungtinėse Amerikos Valstijose	26333		26333	418551
	Juodkalnijoje	119		119	181
	Kaimanuose	22		22	31
	Kalėdų saloje	5		5	5
	Kambodžoje	11		11	25
	Kamerūne	418		418	694
	Kanadoje	9435		9435	92669
	Katare	15		15	23
	Kazachijoje	151		151	478
	Kenijoje	1134		1134	5851
	Kinijoje	2199		2199	5846
	Kipre	289		289	656
	Kirgizijoje	21		21	28
	Kiribačyje	43		43	87
	Kokosų (Kilingo) Salose	19		19	21
	Kolumbijoje	2147		2147	14460
	Komoruose	17		17	22
	Konge	91		91	116
	Kongo Demokratinėje Respublikoje	357		357	638
	Kosta Rikoje	4064		4064	31138
	Kroatijoje	707		707	1793
	Kuboje	1552		1552	3818
	Kuko Salose	231		231	610
	Kuveite	107		107	245
	Laose	15		15	19
	Latvijoje	340		340	567
	Lenkijoje	2387		2387	31844
	Lesote	122		122	402
	Libane	30		30	47
	Liberijoje	47		47	74
	Libijoje	109		109	204
	Lichtenšteine	11		11	13
	Lietuvoje	214		214	429
	Liuksemburge	2241		2241	15652
	Madagaskare	307		307	647
	Majote	27		27	45
	Makao	1		1	1
	Makedonijoje	67		67	98
	Malaizijoje	2080		2080	6310
	Malavyje	452		452	1023
	Maldyvuose	17		17	24
	Malyje	62		62	73
	Maltoje	86		86	129
	Marianos Šiaurinėse Salose	11		11	19
	Maroke	2468		2468	5001
	Martinikoje	117		117	217
	Maršalo Salose	72		72	183
	Mauricijuje	458		458	1341
	Mauritanijoje	12		12	13
	Meksikoje	4275		4275	42794
	Meno saloje	406		406	3598
	Mianmare	240		240	330
	Mikronezijoje	135		135	350
	Moldavijoje	27		27	36
	Monake	5		5	6
	Mongolijoje	466		466	1337
	Montserate	10		10	10
	Mozambike	183		183	339
	Namibijoje	279		279	1227
	Naujojoje Kaledonijoje	277		277	437
	Naujojoje Zelandijoje	6451		6451	58664
	Nauru	15		15	17
	Nepale	692		692	1678
	Nigerijoje	634		634	3432
	Nigeryje	44		44	63
	Nikaragvoje	201		201	381
	Norfolke	101		101	309
	Norvegijoje	8474		8474	749076
	Nyderlanduose	3567		3567	75086
	Omane	74		74	130
	Pakistane	1042		1042	3481
	Palau	60		60	81
	Palestinoje	4		4	8
	Panamoje	617		617	1402
	Papua Naujojoje Gvinėjoje	2063		2063	12132
	Paragvajuje	520		520	1106
	Peru	938		938	3427
	Pietų Afrikos Respublikoje	3163		3163	16232
	Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salose	261		261	2021
	Pietų Korėjoje	1540		1540	4963
	Pitkerno salose	6		6	6
	Portugalijoje	3158		3158	15983
	Prancūzijoje	9333		9333	45966
	Prancūzijos Gvianoje	518		518	1598
	Prancūzijos Pietų Srityse	38		38	86
	Prancūzijos Polinezijoje	187		187	310
	Puerto Rike	979		979	2512
	Pusiaujo Gvinėjoje	44		44	89
	Reunjone	237		237	513
	Ruandoje	66		66	141
	Rumunijoje	2156		2156	6249
	Rusijoje	3566		3566	24812
	Saliamono Salose	565		565	1394
	Salvadore	399		399	1366
	Samoa	253		253	687
	San Marine	6		6	6
	San Tomėje ir Prinsipėje	36		36	55
	Saudo Arabijoje	197		197	682
	Seišeliuose	200		200	470
	Sen Pjere ir Mikelone	22		22	34
	Senegale	104		104	126
	Sent Kitse ir Nevyje	17		17	63
	Sent Lusijoje	153		153	295
	Sent Vinsente ir Grenadinuose	87		87	167
	Serbijoje	94		94	136
	Siera Leonėje	810		810	2770
	Singapūre	611		611	1344
	Sirijoje	289		289	663
	Slovakijoje	1726		1726	4474
	Slovėnijoje	3194		3194	175853
	Somalyje	52		52	99
	Sudane	320		320	1009
	Suomijoje	4713		4713	64896
	Suriname	246		246	444
	Svalbarde ir Jan Majene	606		606	3108
	Svazilande	118		118	204
	Tadžikijoje	32		32	52
	Tailande	743		743	1451
	Taivane	1635		1635	3853
	Tanzanijoje	1212		1212	3981
	Terkse ir Kaikose	2		2	2
	Toge	135		135	193
	Tunise	151		151	256
	Turkijoje	1136		1136	3503
	Turkmėnijoje	29		29	44
	Tuvalu	42		42	103
	Ugandoje	850		850	2012
	Ukrainoje	475		475	937
	Urugvajuje	455		455	1466
	Uzbekijoje	50		50	79
	Vakarų Sacharoje	10		10	17
	Vanuatu	357		357	1011
	Venesueloje	1863		1863	5561
	Vengrijoje	1581		1581	3342
	Vietname	189		189	272
	Vokietijoje	13049		13049	196518
	Volise ir Futūnoje	2		2	2
	Zambijoje	524		524	1595
	Zimbabvėje	495		495	1319
	Čade	15		15	26
	Čekijoje	3148		3148	7729
	Čilėje	2005		2005	13534
	Šiaurės Korėjoje	531		531	603
	Šri Lankoje	1082		1082	3055
	Šv. Bartolomėjaus saloje	9		9	13
	Šv. Elenos saloje	160		160	332
	Švedijoje	11516		11516	1927716
	Šveicarijoje	4561		4561	17663
	Žaliajame Kyšulyje	126		126	689

Skyriai

←37 dalis Grybai – Fungi ?, ? [ 733 taksonai – 7 skyriai – 37 klasės – 141 eilė – 705 šeimos – 12899 gentys – 248580 rūšių – 2753 porūšiai ] [ 3 taksonai – 6 skyriai – 38 klasės – 161 eilė – 628 šeimos – 783 gentys – 2691 rūšis ] [ 9 skyriai – 46574 rūšys ] Tipų sąrašo 1 dalis 2 dalis→ Grybai – Fungi ?, ? [ 733 taksonai – 7 skyriai – 37 klasės – 141 eilė – 705 šeimos – 12899 gentys – 248580 rūšių – 2753 porūšiai ] [ 3 taksonai – 6 skyriai – 38 klasės – 161 eilė – 628 šeimos – 783 gentys – 2691 rūšis ] [ 9 skyriai – 46574 rūšys ] karalystės priklauso: Aukšliagrybūnai – Ascomycota Caval.-Sm., ? [ 2315 taksonų – 15 klasių – 66 eilės – 383 šeimos – 9178 gentys – 169388 rūšys – 1606 porūšiai ] [ 12 taksonų – 16 klasių – 73 eilės – 343 šeimos – 562 gentys – 2328 rūšys ] [ 16 klasių – 31610 rūšių ] Papėdgrybūnai, papėdgrybiai – Basidiomycota R.T. Moore, ? [ 71 taksonas – 15 klasių – 51 eilė – 198 šeimos – 2388 gentys – 73307 rūšys – 1123 porūšiai ] [ 4 taksonai – 14 klasių – 51 eilė – 179 šeimos – 32 gentys – 77 rūšys ] [ 16 klasių – 13265 rūšys ] ? – Blastocladiomycota Doweld, ? [ 1 taksonas – 1 klasė – 1 eilė – 5 šeimos – 18 genčių – 272 rūšys ] [ 1 klasė – 51 rūšis ] Chitridiomicetai – Chytridiomycota Arx, ? [ 17 taksonų – 2 klasės – 6 eilės – 32 šeimos – 156 gentys – 1287 rūšys – 3 porūšiai ] [ 3 taksonai – 3 klasės – 9 eilės – 33 šeimos – 31 gentis – 41 rūšis ] [ 3 klasės – 375 rūšys ] Grybai – Fungi (nepriskirti) ?, ? [ 1 klasė – 39 rūšys ] ? – Glomeromycota C. Walker, A. Schüssler, ? [ 5 taksonai – 1 klasė – 4 eilės – 9 šeimos – 27 gentys – 251 rūšis ] [ 1 taksonas – 1 klasė – 4 eilės – 10 šeimų ] [ 1 klasė – 166 rūšys ] ? – Microspora (tipas) ?, ? [ 1 klasė – 16 rūšių ] ? – Neocallimastigomycota M.J. Powell, ? [ 1 taksonas – 1 klasė – 1 eilė – 1 šeima – 6 gentys – 22 rūšys ] [ 1 klasė – 20 rūšių ] Zigomikūnai – Zygomycota Moreau, ? [ 28 taksonai – 1 klasė – 10 eilių – 30 šeimų – 213 genčių – 1777 rūšys – 19 porūšių ] [ 6 taksonai – 10 eilių – 33 šeimos – 44 gentys – 46 rūšys ] [ 2 klasės – 1032 rūšys ] ? – Microsporea Delphy, 1963 [ 5 taksonai – 2 eilės – 44 šeimos – 190 genčių – 570 rūšių – 2 porūšiai ] [ 1 taksonas – 1 eilė – 4 šeimos – 5 gentys – 10 rūšių ] [ 2 eilės – 16 rūšių ] ? – Amphiacanthidae ?, ? ? – Dimaliaceae ?, ? [ 1 taksonas – 1 gentis ] ? – Myosporidae Stentiford, Bateman, Small, Moss, Shields, Reece, Tuck, 2010 [ 1 taksonas – 1 gentis – 1 rūšis ] ? – Abeliella Mägd., ? ? – Achlyites Mesch., ? ? – Acremonites Pia, ? [ 1 taksonas – 1 rūšis ] ? – Actinomyce Meyen, ? [ 1 taksonas – 1 rūšis ] ? – Actinopsis (Fungi) Starbäck, 1899 [ 1 taksonas – 1 rūšis ] ? – Actycus Raf., ? ? – Aecidites Debey, Ettingsh., ? [ 4 taksonai – 4 rūšys ]

Grybų sistematika

Grybai gali tapti pačios įvairiausios formos. Nuotraukoje – gleivūnai

Evoliucionuojant kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies biotopu. Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti.

Grybų sistematika yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių mikologijos tyrimo sričių, kadangi ši organizmų grupė nepakankamai ištirta. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita (agaminės grybų rūšys – grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę), fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos.

Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina mikologus. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 100 000, kiti 150 000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais.

Gyvasis pasaulis skirstomas į prokariotus (neturi tikro branduolio) ir eukariotus (turi tikrą branduolį). Eukariotai skirstomi į 3 karalijas: gyvūnų, augalų, grybų.

Papėdgrybiai

Norint geriau suprasti įvairių grybų grupių tarpusavio santykius, pažinti pačius grybus, grybai yra įvairiai suskirstomi, suklasifikuojami. Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas net į 11 skyrių, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6:

• Aukšliagrybiai (Ascomycota)
• Papėdgrybiai (Basidiomycota)
• Chitridiomicetai (Chytridiomycota)
• Gleivūnai (Myxomycota)
• Oomicetai (Oomycota)
• Zigomicetai (Zygomycota)

Nors gleivūnai ir oomicetai dažnai priskiriami grybams, jie nėra grybai. Gleivūnų sistematinė padėtis vis dar nepakankamai aiški, o oomicetai priskiriami Chromalveolata karalystei.

Grybų reikšmė ekosistemoje

Kai kurie grybai auga ir ant medžių

Grybai drauge su bakterijomis ir smulkiais gyvūnais spyglius, lapus, šakas, kelmus, per trumpą laiką paverčia puria miško dirva, reguliuoja dirvožemio dujų apykaitą, vandens režimą ir temperatūros svyravimus, apsaugo dirvos paviršių nuo išdžiuvimo, suvartoja augalų šaknų išskirtas toksines medžiagas.

Grybų gyvenimas labai susijęs su augalais. Net 80 % augalų su grybais sudaro mikorizę, t. y. abipusę naudą. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų, ir atvirkščiai, kai kurie grybai prisitaikę prie tam tikrų augalų (pvz., lepšės auga dažniausiai beržynuose). Orchidėjos be grybo nesugebėtų išleisti net daigelio, net bulvės, kukurūzai, kviečiai greičiau subręsta sudarydami mikorizę su grybais.

Grybai, kitaip negu augalai, neturi chlorofilo ir minta „gatavomis“ organinėmis medžiagomis, vykstant medžiagų apykaitai, nesusidaro tipinga augalams medžiaga asparaginas. Grybai, kurių medžiagų apykaitos produktai yra šlapimo rūgštis, chitinas, trehaliozė, trigonelinas, glikogenas, serotoninas, artimi gyvūnijos pasauliui. Vadinasi grybas – sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas.

Grybams būdingas savitas aromatas, spalvingumas, skiriasi dydis – visa tai lemia adaptacines savybes bei funkcijas. Daugumos grybų vaisiakūniai skleidžia savitą kvapą, pavyzdžiui, salierinis baltikas (Tricholoma apium) – salierų, kvapioji stirnabudė (Lepista irina) – kvapiosios našlaitės, česnakinis mažūnis (Marasmius scorodonius) – česnako, miškinis pievagrybis (Agaricus silvaticus), kvapioji tauriabudė (Clitocybe odora) – anyžių. Paprastoji poniabudė (Phallus impudicus) skleidžia dvoką, kad prisiviliotų vabzdžių, kurie po mišką išnešioja jos lipnias sporas. Grybiena taip pat išsiskiria spalvingumu, aromatu, formos įvairumu (virvutės, palmės lapo, voratinklio ir kt.).

Grybų reikšmė mityboje

Baravykas

Grybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augimvietė, vietovės klimatas, metų laikas ir kiti veiksniai.

Grybai turi daug vandens (84-95 %) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4-6 % (pavyzdžiui, chitino). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai. Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą.

Grybuose yra geležies, mangano, kobalto, švino, taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5 %, augalinės – 68 %, grybų – 70 %. Taigi baravyko, pievagrybio ir kai kurių kitų grybų baltymų mitybinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės baltymams.

Mažokai juose lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir angliavandenių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.

Grybuose daug vitaminų B1, B2, PP, C, A, D, fermentų, organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos. Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.

Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę reiktų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų.

Klasifikacija į maistines kategorijas

Šiliniai kazlėkai auga ir Lietuvos miškuose

Grybai pagal mitybinę vertę, skonį, paplitimą, vartojimą skirstomi į 4 kategorijas. Tai sąlyginis skirstymas, nes nevisiškai ištirta grybų mitybinė vertė, ne visose šalyse tie patys valgomieji grybai vienodai gausiai auga, mėgstami, renkami, vertinami.

• Pirmosios kategorijos grybai vertingiausi ir skaniausi: baravykas, rudmėsė, gelsvasis ir geltonasis piengrybiai.
• Antrosios kategorijos geri, bet menkesnės vertės grybai: raudonviršis, lepšė, kazlėkai, rudakepuris, grakštusis, smiltyninis baravykai, valgomasis ir dvisporis pievagrybiai, ūmėdė garduolė, piengrybis paberžis, žaliuokė.
• Trečiosios kategorijos grybai vidutinio skanumo ir vertingumo: geltonasis baravykas, raukšlėtasis gudukas, valgomoji voveraitė, paprastasis bei vasarinis kelmučiai, tikroji, juosvoji, juodmėsė ir blunkančioji ūmėdės, juosvasis, paprastasis piengrybiai.
• Ketvirtosios kategorijos grybai yra menkaverčiai: tamprusis ir auksakotis baravykai, pilkoji, kvapioji stirnabudės, šalninė guotė, gličioji ir variaspalvė geltonpėdės, gluosninė kreivabudė, lelijinis baltikas, grūzdas, paliepis, rudasis piengrybis, raukšlėtasis ir čerpėtasis dyglučiai, gauruotasis mėšlagrybis.

Valgomi grybai Lietuvoje

Lietuvos miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių, manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Rasta 382 valgomų rūšys (Europoje – 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120–140 rūšių, kitos – menkavertės arba retos.

Grybai maisto pramonėje

• Mielės ir grybai

Mielių pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio levare – kelti, daryti lengvą. Mielės pradėtos vartoti maistui daug anksčiau negu buvo ištirtos (1680 metais). Tik išradus mikroskopą nustatyta, kad alkoholinį rūgimą sukelia, tešlą kelia tam tikri grybai, tiksliau – mieliagrybis, priklausantis aukšliagrybių klasei. Jų dauginimasis laikomas gamtos stebuklu. Mielės dauginasi pumpuravimu (vegetatyviškai) arba askosporomis (lytiškai). Mielių kolonija cukringoje terpėje, prisotintoje deguonies, labai greitai auga, plečiasi. Jų taip pat yra ir dirvožemyje, ant augalų lapų, uogų, ore, vandenyje.

Mielės (Candida albicans)

Mielių cheminė sudėtis yra tokia: vandens – 8 %, proteidų – 57 %, lipidų – 3 %, gliucidų – 25 %, mineraliniu medžiagų – 7 %. Be to, jų baltymuose yra visos amino rūgštys, reikalingos žmogaus ir gyvūno organizmui. Jose gausu vitaminų ypač B grupės, E, PP, fermentų, ir kitų vertingų medžiagų, gerinančių virškinimą, didinančių organizmo atsparumą infekcijai.

Mielėse esantys fermentai (zimazės) skaldo cukrų į etilo alkoholį, kuris kepant pyragus išgaruoja, ir anglies dioksidą, kuris tam tikroje temperatūroje kelia pyrago tešlą, padaro ją puresnę, kvapnesnę.

Praktiniu požiūriu svarbiausia ir didžiausia yra mieliagrybio (Saccharomyces) gentis, kuriai priklauso natūraliai gyvenančios ir kultūrinės rūšys. Ypač svarbus yra alaus mieliagrybis (S.cerevisiae), vyno mieliagrybis (S.vini) ir kiti. Gamtoje taip pat yra mieliagrybių, gadinančių maisto produktus, sukeliančių įvairias augalų, gyvūnų ir žmogaus ligas.

Grybai medicinoje

Gydomosios savybės

Grybų gydomosios savybės yra žinomos nuo senų laikų. Jau XVI a. apie tai aptinkama rašytinių žinių įvairiuose medicinos leidiniuose.

• Pelėsių antibiotinės savybės pastebėtos jau daugiau kaip prieš 100 metų. Vėliau iš jų gautos gydomosios medžiagos buvo pavadintos antibiotikais: tai penicilinas, biomicinas, aureomicinas ir kai kurie kiti preparatai. Dabar žinoma daugiau kaip 1000 įvairių antibiotikų, tačiau vaistų gamybai kol kas vartojama ~ 30.
• Kepurėtieji grybai terapijoje kol kas vartojami retai. Jų gydomosios savybės šiuo metu yra intensyviai tiriamos. Iš pievagrybių išskirtų cheminių medžiagų gaminami vaistai alerginių ligų terapijai. Iš rudmėsės išskirtas antibiotikas laktarioviolinas vartojamas nuo žalingų bakterijų, iš tauriabudžių (Clitocybe) gauta antimikrobinė medžiaga, stabdanti odos ir kaulų tuberkuliozės bakterijų gyvybinę veiklą.

Stafilokokus, sukeliančius pūliuojančias žaizdas, „užmuša“ rudojo piengrybio, žaliuokės, voveraitės, raukšlėtojo dyglučio ir kai kurių kitų grybų ekstraktai. Nuo radikulito, raumenų uždegimo išoriškai vartojamas paprastosios poniabudės spiritinis antpilas. Paprastoji musmirė taip pat turi nemažai vaistinių medžiagų.

Iš grybų ruošiami taip pat įvairūs arbatiniai antpilai

• Arbatinis grybas – acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. Mieliagrybis arbatoje ištirpusį cukrų skaido į organines rūgštis (askorbino, citrinos, pieno ir kt.), alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos alkoholį paverčia acto rūgštimi.

Arbatinis antpilas praranda skaidrumą, bet įgauna saldžiarūgštį malonų skonį, kuris gerina apetitą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne. Juo skalaujama gerklė sergant angina, dantenų uždegimu. Jame yra ir vitaminų B, D. Rekomenduojama nepiktnaudžiauti, kadangi acto rūgštis gali pakenkti virškinimo traktui.

Grybų, galinčių padidinti skystų antpilų (pavyzdžiui, arbatos, pieno) rūgštingumą, yra keletas rūšių. Jų augimo sąlygos nevienodos, bet vystymasis ir branda panašūs. Todėl ir antpilai turi labai panašų skonį.

Arbatinio grybo antpilas ruošiamas taip: gabalėlis grybienos įdedamas į stiklainį su pasaldinta arbata, užrišamas marle ir padedamas į šviesią vietą, geriausiai ant palangės. Po savaitės dviejų antpilą galima gerti.

Psichotropinės savybės

Istorinės žinios

Meksikos, Indijos ir kitų tautų gentys vartojo (kai kur ir dabar vartoja) haliucinacijas sukeliančius grybus, aktyvuojančius jų pojūčius, sukeliančius ryškius vaizdinius, įtakojančius žmogaus elgseną ir netgi įsitikinimus. Centrinės Amerikos indėnų gentys grybus netgi dievino, statė jiems statulas, net šventyklas, garbino juos. Ir dabar Gvatemaloje dar rymo didžiulės (grybo pavidalo) akmeninės skulptūros, prie kurių gilioje senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo apeigos. Grybų garbinimo kultas egzistavo ir Egipte. Senovės Kinijoje taip pat buvo garbinami atitinkami grybai.

Tyrimai

Žalsvoji musmirė yra labai nuodinga

Psichikos pakitimai, įvairios sąmonės būsenos, sąlygotos tam tikrų augalų, seniai traukė grybų tyrinėtojus (mikologus). Prancūzų mikologas Eimas (R. Heim) ir amerikietis Vasonas (G. Wasson) išstudijavo paskelbtas mokslines žinias, archyvus apie Meksikos, Amerikos indėnų ritualines apeigas, rengiamas vartojant haliucinogeninius grybus. Mokslininkai taip pat dalyvavo jų apeigose, stebėjo jas, netgi patys valgė šių grybų.

Pakramčius ar nurijus šių grybų, maždaug po 20-40 minučių žmogaus vaizduotėje atsiranda nematyti vaizdai, reginiai, haliucinacijos. Naktį matomos visos dienos spalvos, sapnuojama praeitis, dabartis, ateitis, taip pat atsiduriama neįprastose būsenose, kurios yra nemalonios lyginant su dideliu girtumu. Tokie psichikos pakitimai trunka 2-3 valandas. Išsiblaivius, pailsėjus sugrįžtama į normalų gyvenimą.

Minėti mikologai Eimas ir Vasonas nustatė, kad Meksikoje augantys ir haliucinacijas sukeliantys grybai yra smulkučiai, neišvaizdūs, visai nepanašūs nei į valgomuosius, nei į nuodinguosius grybus. Tai glotniagalvės (Psilocybe) genties grybai. Rastos dvi aktyvios medžiagos (psilocinas ir psilocybinas), kurios žmogaus psichiką veikia haliucinogeniškai.

Vėliau buvo ištirtos ir susintetintos kitos haliucinacijas sukeliančios medžiagos: iboteninė rūgštis, muskarinas, maskaronas, muscinolas, cholinas, bufoteninas. Šios medžiagos mažais kiekiais vartojamos psichiatrijoje.

Psichotropiniai grybai Lietuvoje

Lietuvoje haliucinogeniniai grybai nėra paplitę. Psichotropinių savybių turi kai kurios Lietuvos miškų glotniagalvės (Psilocybe), musmirės. Tautosakoje yra išlikę priežodžių, liudijančių apie tokių grybų poveikį žmogaus psichikai: apie šlitinėjantį žmogų sakoma, kad jis eina, kaip musmirių apsirijęs.

Plačiau apie nuodinguosius grybus – straipsnis Nuodingieji grybai.

Grybų daroma žala

• Pelėsis ir jo savybės

Pamiršti maisto produktų likučiai po keleto dienų pasidengia voratinklišku grybienos sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių sporų. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai.

• Trobagrybis ir jo daroma žala

Vienas pavojingiausių medienos gadintojų – žalingasis trobagrybis (Serpula lacrymans, lot. lacrymans – verkiantis). Trobagrybių yra daugiau nei 70 rūšių. Trobagrybio „auka“ – spygliuočių ar lapuočių mediena (net ir nulakuota ar nudažyta). Jeigu grindyse, medinėje pertvaroje, sijoje ar sienoje susikaupia apie 35 % drėgmės, trobagrybis prisitaiko prie esamų sąlygų ir per trumpą laiką medinius statinius paverčia šipuliais. Esant 20-26 °C temperatūrai ir blogam vėdinimui, šis grybas, kartais vadinamas namų raupsais, medinį namą per pusmetį gali paversti griuvėsių krūva.

Trobagrybis taip pat žaloja popierių, audinius, odą, tinką. Pakanka drėgno plyšelio, per kurį vėliau persikeliama per keletą gyvenamo namo aukštų plonyčiais grybienos laidais. Grybienos laidai bespalviai, ir nepastebimai plinta medienos vandens indais, išsišakojusiomis rievėmis, įtrūkiais.

Grybo vaisiakūniai labai dideli, iki 50 cm skersmens, kempinės pavidalo, l-4 cm storio. Prie substrato (grindų, sienos, sijos) silpnai priaugę arba nepriaugę. Iš pradžių balti, vėliau vidurys paruduoja, pakraščiai išlieka balti, o senų – parudavę, tik visada atkilę ir paprastai su rudo skysčio lašeliais. Vaisiakūnio paviršius raukšlėtai banguotas. Raukšlelės l-2 cm ilgio, spinduliškai išsidėsčiusios, sporos rudos. Per parą l cm šio grybo paviršiaus gali išmesti 35 milijonus sporų. Vaisiakūnis dauginasi ir vegetatyvinės grybienos atplaišomis. Šį grybą platina oro srovės, vabzdžiai, pelės, žiurkės ir žmogus.

Apsaugos priemonės

Svarbu, kad po namų grindimis būtų gera ventiliacija. Grindys neturi liestis su žeme. Mediena, naudojama namų statyboje, turi būti švari, neapkrėsta trobagrybiu. Pastebėjus trobagrybį, reikia kuo greičiau išlupti grindis (šią medieną sudeginti) ir pakeisti nauja, impregnuota mediena. Pastebėjus sugadintą tinką, reikia atidžiai nuimti jį su grybo pėdsakais ir pakeisti nauju. Pažymėtina yra ir tai, kad trobagrybis išskiria dujas, pavojingas žmogaus sveikatai. Todėl jis gali tapti ir sveikatos sutrikdymo šaltiniu.

Grybų laikymas, ruošimas vartojimui

Džiovinti grybai

Pagrindinis straipsnis – Grybų apdorojimo būdai.

Laikymas

Prisirinkus grybų reikia turėti omenyje, kad jie labai greitai genda, todėl rekomenduojama juos apdoroti dar tą pačią dieną. Grybus galima džiovinti, marinuoti, sūdyti, išspausti sultis ar apvirti (nepervirinti!), jei vartojami švieži. Kuo labiau susmulkinti grybai, tuo daugiau suirsta chitino, todėl jie geriau virškinami.

Juos galima laikyti esant itin žemai temperatūrai (pavyzdžiui, 5 laipsnių Celsijaus). Grybuose yra daug angliavandenių, mineralinių medžiagų, kuriomis minta bakterijos, pelėsis, vabzdžių lervos. Šiltoje, saulėtoje vietoje laikomi grybai gali greitai sugesti. Neapdorotų grybų vėsioje patalpoje nepatartina laikyti ilgiau kaip 24 valandas.

Pievagrybiai yra mėgstami Prancūzijos kulinarų

Grybai kulinarijoje

Švieži, džiovinti, marinuoti, sūdyti grybai bei jų sultys ar miltai naudojami kulinarijoje ruošiant įvairius patiekalus. Grybų kvapiosios medžiagos patiekalams suteikia specifinį aromatą. Prancūzų kulinarijoje pripažįstama, kad būtent grybų padažai yra kvapniausi ir skaniausi.

Pasenę, netinkamai paruošti maistui gali pakenkti. Nepatartina grybų valgyti sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ligomis, taip pat seniems žmonėms bei mažiems vaikams.

Įdomu

• 1718 m. prancūzų botanikas Vajanas Paryžiuje charakterizavo grybus kaip velnio padarus, ardančius bendrą gamtos harmoniją. Anot jo, grybai velnio sutverti tam, kad klaidintų botanikus.

Nuorodos

• Mikologija
• Lietuviškas grybų vardynas
• Nuodingieji grybai

• Google: Fungi, nuotraukos.
• Yahoo: Fungi, nuotraukos.
• YouTube: Fungi, video.
• Yahoo: Fungi paieška.
• Google: Fungi paieška.
• Entrez: Fungi informacija.
• GBIF: Fungi informacija.
• Species 2010: Fungi informacija.
• EOL: Fungi informacija.
• BHL: Fungi informacija.
• WoRMS: Fungi informacija.
• Fungi. Canadian Integrated Taxonomic Information System (CBIF)

• Fungi kitos nuorodos.

Šaltiniai

Straipsnis „Grybai“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti.