Henrikas IV Burbonas
| Henrikas IV Burbonas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg)
| |||||||||||
 | |||||||||||
| Visas vardas | Henrikas Burbonas | ||||||||||
|
| |||||||||||
| Gimė | 1553 m. gruodžio 13 d. Pau | ||||||||||
| Mirė | † 1610 m. kovo 14 d. Paryžius | ||||||||||
| Palaidotas | Sen Deni bazilika | ||||||||||
|
| |||||||||||
| Tėvas | Antuanas de Burbonas | ||||||||||
| Motina | Žana III Navarietė | ||||||||||
| Sutuoktinis(-ė) | Margarita Valua Marija Mediči | ||||||||||
| Vaikai |
Liudvikas XIII | ||||||||||
 | |||||||||||
| Valdė | 1589-1610 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Henrikas Valua | ||||||||||
| Įpėdinis | Liudvikas XIII Teisingasis | ||||||||||
 | |||||||||||
| Valdė | 1572-1589 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Žana III Navarietė | ||||||||||
| Įpėdinis | Liudvikas XIII Teisingasis | ||||||||||
| |||||||||||
|
| |||||||||||
| Vikiteka | Henrikas IV BurbonasVikiteka | ||||||||||
Henrikas IV Burbonas (Henrikas Navarietis, pranc. Henri de Bourbon, Henri IV de France le Grand, 1553 m. gruodžio 13 d. Pau – 1610 m. kovo 14 d. Paryžius) – 1572–1589 m. Navaros karalius Henrikas III ir 1589–1610 m. Prancūzijos karalius.
Biografija
Burbonų dinastijos pradininkas. Pagal Kapetingų-Valua liniją buvo vienintelis teisėtas pretendentas į Prancūzijos sostą. Tėvas Antuanas de Burbonas, motina Žana III Navarietė. Išaugo La Rošelyje – Prancūzijos protestantizmo centre. Nuo 1569 m. hugenotų vadas.
1572 m. rugpjūčio 18 d. vedė trečios eilės pusseserę, karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči dukterį Margaritą Valua (1553–1615 m.), literatūroje žinomą kaip „Karalienė Margo“. Vestuvės baigėsi Baltramiejaus naktimi ir hugenotų žudynėmis. Ir nors per vedybų ceremoniją Dievo motinos katedroje Margarita neištarė sutikimo žodžio – vietoje „taip“ (pranc. oui) sutikimu buvo palaikytas jos ištartas „oi“, kai ją į nugarą kumštelėjo karalius Karolis IX, po Baltramiejaus nakties ji atsisakė skirtis su vyru, tuo išgelbėdama jam ir jo dvariškiams gyvybes. Tačiau jie vaikų neturėjo, todėl popiežius Klemensas VIII 1599 m. gruodžio 30 d. juos išskyrė.
1600 m. gruodžio 17 d. jo žmona tapo Šventosios Romos imperijos Ferdinado I ir Onos Jogailaitės vaikaitė Marija Mediči (1573–1642 m.) Jiems gimė:
- Liudvikas XIII Teisingasis (1601–1643 m.), Prancūzijos karalius
- Elžbieta Burbonė (1602–1644 m.), jos vyras Ispanijos karalius Pilypas IV
- Kristina Marija (1606–1663 m.), jos vyras Savojos kunigaikštis Viktoras Amadėjus Savojietis
- Nikolas Anri (1607–1611 m.)
- Gastonas Burbonas (1608–1660 m.), Orleano kunigaikštis
- Henrieta Burbonė (1609–1669 m.), jos vyras Anglijos karalius Karolis I Stiuartas
Valdymas
Baltramiejaus naktį buvo priverstas paskelbti pereinąs į katalikų tikėjimą, prievarta laikytas Prancūzijos karaliaus dvare. 1576 m. pabėgo, kovojo hugenotų pusėje, 1587 m. sumušė katalikus prie Kutras. Prancūzijos diduomenės kovai su hugenotais sukurtai Šventajai sąjungai pradėjus kontroliuoti Paryžių, susivienijo su karaliumi Henriku III, kuris paskelbė jį savo įpėdiniu.
Nužudžius Henriką III tapo Prancūzijos karaliumi ir 9 metus kovojo su Šventąja sąjunga. 1594 m. perėjo į katalikų tikėjimą. 1595 m. iš ispanų išvadavo Burgundiją, 1597 m. – Pikardiją. 1598 m. sudarė taiką su Ispanija. Siekdamas taikos šalies viduje 1598 m. išleido Nanto ediktą, suteikiantį hugenotams religinių laisvių, privilegijų. Sustiprino absoliutizmą, nustojo šaukti Generalinius luomus.
Vedė protekcionistinę politiką, skatino manufaktūrinę gamybą. Sumažino kai kurias valstiečių prievoles. 1604 m. pradėta Kanados kolonizacija. Henrikas priešinosi Habsburgų galios didėjimui, rėmė Vokietijos protestantus, sudarė sąjungą su Šveicarija, tarpininkavo Ispanijos ir Nyderlandų ginčuose. Rengiantis karui su Šv. Romos imperatoriumi, katalikų fanatikas Fransua Ravaljakas jį nužudė.[1]
Šaltiniai
- ↑ Henrikas IV Burbonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 480 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Literatūra
- Jean-Pierre Babelon. Henri IV. Paris, Fayard, 1982
- Gilles Bresson. Henri IV, Les années terribles dans l’ouest, étude, Éd. D’Orbestier, Le Château d’Olonne, 2007, ISBN 2-84238-098-3
- Pierre Miquel. Les Guerres de religion. Club France Loisirs, 1980. ISBN 2-7242-0785-8
- Nicola Mary Sutherland. Henry IV of France and the Politics of Religion. 1572–1596, 2 volumes, Intellect Books. 2002
- Francois Bayrou. Henri IV le roi libre
| ||||||