Inertinės dujos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn). Inertinės dujos yra randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, He – požeminėse dujose. Susidaro per įvairius branduolinius procesus.

Savybės

Bespalvės, bekvapės ir beskonės vienatomės dujos. Helis – vienintelė medžiaga nesustingstanti absoliutaus nulio temperatūroje. Visi elementai yra chemiškai pasyvus, nes jų atomų išoriniai sluoksniai yra užpildyti elektronų.

  Helis Neonas Argonas Kriptonas Ksenonas Radonas
Atominis skaičius 2 10 18 36 54 86
Atomo masė 4,0026 20,183 39,948 83,80 131,30 222
Išorinų elektronų konfigūracija 1s² 2s²2p6 3s²3p6 4s²4p6 5s²5p6 6s²6p6
Kiekis ore (%) 4,6×10-4 1,61×10-3 0,9325 1,08×10-4 8×10-6 6×10-18
Lydymosi temperatūra (°C) -272 (2,5 MPa slėgyje) -248,6 -189,3 -157,1 -111,8 -71
Virimo temperatūra (°C) -268,9 -245,9 -185,9 -153,2 -108,1 -63
Tankis (kg/m³ 0,179 0,900 1,784 3,745 5,851 9,960

Panaudojimas

Inertinėmis dujomis prileidžiamos kaitinimo, dujošvytės, signalinės lempos. Naudojamos elektroninėje, vakuuminėje ir branduolinėje technikoje. Atmosferoje suvirinami metalai. Skystas helis naudojamas kaip šaldymo agentas.

Istorija

Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų - helį 1868 aptiko Ž. Žansenas (Prancūzija), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas (Jungtinė Karalystė) saulės protuberantų spektre. Kitos inertinės dujos buvo atrastos 18941904 m.




Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+4448-60=4388 wiki spaudos ženklai).