Intelektas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Intelektas (lot.: intelligentia = "įžvalga, gebėjimas pažinti", intellegere = "suprasti") arba Protas – ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras. Tai ir gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają Kitaip – atpažinti sąryšius ir rasti optimalų problemos sprendimą. intelektas. Pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Intelekto pagalba greitai ir veiksmingai sprendžiami uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Akcentuojama sąlygiškai tarpusavyje nepriklausomos kompetencijos kaip verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis ir matematiniai, loginiai gebėjimai. Intelekto lygis (intelekto koeficientas) nustatomas intelekto testais (IQ testas).

Žmogaus intelektas

Žmogaus intelekto teorijos

Plačiai paplitusią intelekto teoriją sudaro psichometrinių testavimų pagrindas, pavyzdžiui, intelekto koeficiento (IQ) testai; tačiau kai kurie moksliniai-tyrinėtojai yra neapatenkinti tradiciniais IQ testais, todėl jie pasiūlė savo išplėtotas alternatyvias intelekto teorijas. Radikaliai nusiteikę mokslininkai mano, jog intelektas kyla iš nepriklausomų žmogaus sugebėjimų, kurie unikaliai atskleidžia žmogaus intelektualumą.

Thorndike teorija

Remiantis E. L. Thorndike teorija, intelektas - atskirų gabumų, kurių kiekvienas gali egzistuoti be kitų, visuma. Ja remdamasis, L. L. Thurstone (1937, 1947) išskyrė septynis pirminius intelekto sugebėjimus:

  • P (perceptual) - sugebėjimą suvokti erdvę su visomis jos figūromis ir santykiais;
  • S (spatial) - sugebėjimą orientuotis erdvėje, perdirbti jau susidarytus vaizdus;
  • V (verbal) - sugebėjimą išreikšti žodžiais savo psichikos turinį;
  • M (memore) - sugebėjimą įsiminti, išlaikyti ir atgaminti patyrimą (informaciją);
  • N (numerical) - sugebėjimą nustatyti kiekio santykius ir jais operuoti;
  • R (reasoning) - sugebėjimą nustatyti dėsningumus, juos apibendrinti ir daryti loginius sprendimus;
  • W (words fluence) - sugebėjimą vaizdingai, lakoniškai kalbėti.

Intelektų įvairovės teorija

Intelektų įvairovės teorija buvo pasiūlyta Howard Gardner 1983 m., kuris norėjo geriau išnagrinėti ir apibūdinti intelekto sąvoką. H. Gardnerio 1989 m. atlikti tyrinėjimai patvirtina nuomonę, kad intelektą sudaro ne vienas, o daug lygiaverčių sugebėjimų, kurių kiekvienas turi savo simbolių sistemą - savitą informacijos perdirbimo vienetą.

Įvairios intelektų rūšys

  • Kalbinis intelektas - sugebėjimas suvokti žodžių reikšmes, pavartoti žodžius, suprasti ir įsiminti kalbinę informaciją bei metaforas;
  • Erdvinis intelektas - sugebėjimas suvokti erdvės figūras ir santykius, susidaryti suvokiamos erdvės visumos vaizdą, vaizduotės turtingumas, sugebėjimas techniškai konstruoti;
  • Loginis matematinis intelektas - lankstus mąstymas, sugebėjimas grupuoti mintyse, pamatyti dėsningumus, juos apibendrinti;
  • Muzikinis intelektas - užkoduota ritminė informacija - ritmo proporcijų jutimas, ryškūs girdėjimo vaizdiniai;
  • Kūniškasis sinestezinis intelektas - labai tikslus savo kūno suvokimas ir valdymas;
  • Vidinis asmeniškasis intelektas - nepertraukiamas žinių kaupimas apie save, sugebėjimas įsisąmoninti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius, visą savo individualų patyrimą, valdyti kūno funkcijas ir elgesį;
  • Tarpasmeninis (socialinis) intelektas - sugebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų.

Emocinis intelektas

Emocinis intelektas - sugebėjimas susitvardyti, įkvėpti žmones (motyvacija), įsijausti į kito žmogaus jausmus (empatija), įsisamoninti savo jausmus bei rasti savo gilumines emocijų priežastis, iššaukti teigiamas emocines būsenas kituose. Jausmų pažabojimo bei atsipindėjimo - sugebėjimas atkartoti greta esančio žmogaus laikyseną, balso skambesį, veido išraišką, nuotaiką, mąstyseną - išlavintas įgūdis.

Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas – bet koks dirbtinai sukurtas intelektas.

Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.

Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijos, matematikos ir logikos, komunikacijos teorijos, filosofijos ir lingvistikos mokslų duomenimis. Dirbtinio intelekto tyrimuose dažnai pagal gyvų organizmų nervų sistemą kuriami supaprastinti teoriniai modeliai. Jie vadinami neuroniniais tinklais, kurie vėliau panaudojami sprendžiant įvairių sričių problemoms spręsti – balso ar vaizdo atpažinimui, ligų diagnozei ir panašioms problemoms, kurios tiksliais algoritmais sunkiai sprendžiamos dėl ribotų techninių galimybių.

Nuorodos

Vikiteka

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7197-46=7151 wiki spaudos ženklai).