Ispanija
- Kitos reikšmės – Ispanija (reikšmės).
| |||||
Ispanija žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | Ispanų | ||||
Sostinė | Madridas | ||||
Didžiausias miestas | Madridas | ||||
Valstybės vadovai | Chuanas Karlosas I Mariano Rajoy | ||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
504 782 km² (50) 1,04 % | ||||
Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
48 126 561 (30) 95.34 žm./km² (87) | ||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 1070,00 mlrd. $ (14) 27000 $ (27) | ||||
Valiuta | Euras | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC+1 UTC+2 | ||||
Nepriklausomybė Suvienijimas
|
1492 m. | ||||
Valstybinis himnas | Ispanijos himnas | ||||
ISO kodas | ES | ||||
ISO3 kodas | ESP | ||||
ISO skaitmeninis kodas | 724 | ||||
FIPS kodas | SP | ||||
GeoName kodas | 2510769 | ||||
Interneto kodas | .es | ||||
Šalies tel. kodas | 34 | ||||
Vikiteka: | IspanijaVikiteka |
Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Įsikūrusi Pirėnų pusiasalyje, supama Viduržemio jūros, Atlanto vandenyno, taip pat turi du autonominius miestus Afrikoje.
Istorija
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos istorija
Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybe atskirų genčių, ir galbūt vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams ir išlikę iki šių dienų kaip atskira etninė grupė yra baskai. IX a. pr. m. e. pradžioje keltų gentys persikelė per Pirėnų kalnus ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais.
Viduržemio jūros pakrantėse finikiečių jūreiviai, taip pat graikai ir kartaginiečiai buvo įkūrę ne vieną prekybinę koloniją. Maždaug 1100 m. pr. m. e. finikiečiai buvo įkūrę Gadiro (dabar tai Cadiz) prekybos koloniją šalia Tartessos. VIII a. pr. m. e. Pirmosios graikų kolonijos, tokios kaip Emporion (dabar tai Empúries), buvo įkurtos Viduržemio jūros pakrantėse pusiasalio rytuose, pietines pusiasalio pakrantes paliekant finikiečiams. VI a. pr. m. e. prasidėjo kovos tarp graikų ir kartaginiečių dėl dominavimo Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse.
III – II a. pr. m. e. kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje ir III amžius pr. m. e. pabaigoje didesnė pusiasalio teritorija pakliuvo į Kartaginos valdžią. 209 m. pr. m. e. metais, po antrojo Pūnų karo pusiasalis atiteko Romos imperijai. Nepaisant atkaklaus kai kurių keltiberų genčių pasipriešinimo (ypatingai reikšmingas arevakų genties sostinės Numantia/Numancijos pasipriešinimas) I a. pr. m. e. pabaigoje visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų.
409 m. į Pirėnus įsiveržė svebų, vandalų ir alanų gentys, 411 m. atvykėliai pasidalino pusiasalį. 429 m. vandalai Pirėnus apleido, išsikraustė į Afriką. 456 m. pusiasalį nukariavo vestgotai (visigodai, vakariniai gudai) ir prijungė jį prie savo karalystės, išskyrus svebų kraštą vakaruose (suevus, maždaug dab. Portugaliją)[2]. 711 metais maurai, persikėlę per Gibraltarą, užgrobė didesniąją Pirėnų pusiasalio dalį. Ten susiformavo musulmoniškas regionas Al-Andalusija, kuris išsilaikė iki pat XV a.
Šiaurėje, tuo tarpu, nuo VIII a. suklestėjo keletas krikščioniškų karalysčių, tokių, kaip Astūrija, Leonas, Kastilija, Aragonas. Jos lėtai plėtė savo teritorijas į pietus, vykdydami rekonkistą, arba Pirėnų pusiasalio krikščionizaciją. Procesas užtruko ilgai, bet XIII a. viduryje krikščioniškos karalystės valdė didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, išskyrus Andalūziją, kur buvo įsitvirtinęs musulmoniškas Granados emyratas.
Krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidavė Granados emyratas, paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. XV a. pagal popiežiaus nurodymą sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji gyvavo iki XIX a.
XVI a. susikūrė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų Amerikoje. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. „Nenugalimosios armados“ žūtis mūšyje su Anglija reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. XVII a. dėl didelio skaičiaus karų, Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – Portugaliją 1640 metais, Nyderlandus 1648 metais. 1659 metais užleido Prancūzijai Artua ir Rusijono provincijas.
XVIII a. Ispanijos karūna perėjo Burbonų dinastijai, įsiplieskė kova tarp Europos dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. Napoleonas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki 1814 metų.
Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas – Kubą ir Filipinus.
Pirmojo pasaulinio karo metu Ispanija laikesi neutraliteto. 1936-1939 metais vyko Ispanijos pilietinis karas, kurį laimėjo fašistinis generolo Francisko Franko režimas bet Antrojo pasaulinio karo metu Ispanija vėl laikėsi oficialaus neutraliteto. Francisko Franko diktatūra truko beveik 40 metų, iki 1974. Nuo tada Ispanija pradėjo demokratinės raidos etapą.
1982 m. įstojo į NATO, 1986 m. tapo Europos Sąjungos nare.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos politinė sistema
Ispanija – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi karalius, dviejų rūmų parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Vyriausybės prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūrą pasiūlius Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos administracinis suskirstymas
Ispanija yra suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus.
Autonominiai regionai (comunidades autónomas) ir provincijos (skliausteliuose – administraciniai centrai):
- Andalūzija (Andalucía; Sevilija)
- Aragonas (Aragón; Saragosa)
- Astūrijos kunigaikštystė (Principado de Asturias; Ovjedas)
- Balearų salos (Islas Baleares; Maljorkos Palma)
- Baskija (Vasca; Vitorija-Gasteisas)
- Estremadūra (Extremadura; Merida)
- Galisija (Galicia; Santjago de Kompostela)
- Kanarų salos (Islas Canarias; Tenerifės Santa Krusas ir Gran Kanarijos las Palmas)
- Kantabrija (Cantabria; Santanderas)
- Kastilija ir La Manča (Castilla-La Mancha; Toledas)
- Kastilija ir Leonas (Castilla y León; Valjadolidas)
- Katalonija (Catalunya; Barselona)
- Madrido regionas (Madrid; Madridas)
- Mursijos regionas (Murcia; Mursija)
- Navara (Navarra; Pamplona)
- Riocha (La Rioja; Logronjas)
- Valensijos regionas (Comunidad Valenciana; Valensija)
Be to, yra du autonominiai miestai:
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos geografija
Ispanija- valstybė pietvakarių Europoje. Ji užima beveik devynis dešimtadalius Pirėnų pusiasalio teritorijos. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas- pietvakarinėje ir šiaurės dalyje, Viduržemio jūra- rytinėje ir pietinėje Ispanijos dalyje. Visas žemyninės kranto linijos ilgis yra 4872 km.
Visas sausumos sienų ilgis yra 1945 km. Ispanija ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru; taip pat su Maroku.
Demografija
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos demografija
Ispanijos gyventojų tankumas yra 91 žm./km² – mažesnis nei daugelio vakarų Europos valstybių. Gyventojai po šalies teritoriją yra pasiskirstę labai netolygiai: išskyrus šalies sostinę Madridą ir jį supantį regioną, daugelis tankiai apgyvendintų teritorijų yra išsidėsčiusios palei krantą.
Per XX amžių Ispanijos gyventojų skaičius padvigubėjo. Tam daugiausiai įtakos turėjo didžiulis demografinis sprogimas septintame ir aštuntame praeito amžiaus dešimtmečiuose. Dėl migracijų šalies viduje (daugiausiai iš kaimų į miestus) populiacijos augimas skirtingose šalies dalyse vyko labai nevienodai. Iš penkiasdešimties Ispanijos provincijų vienuolikoje populiacija per XX amžių netgi sumažėjo. Kai devintame dešimtmetyje gimstamumas krito, žmonių skaičius vėl pradėjo augti, bet šį kartą dėl daugybės ispanų, emigravusių į kitas Europos šalis aštuntame dešimtmetyje, sugrįžimo. Vėliau prie jų prisidėjo dar ir daugybė imigrantų iš Lotynų Amerikos (39 %), Rytų Europos (15 %) bei Šiaurės Afrikos (16 %). 2005 m. Ispanijoje buvo surengta trijų mėnesių amnestijos programa, kurios metu tam tikriems iki tol nelegaliems imigrantams buvo suteikti leidimai gyventi. Taip pat nemažas kiekis gyventojų – 21 % užsieniečių populiacijos – atvykę iš kitų ES šalių. Ypač daug jų yra Viduržemio jūros pakrantėse ir Balearų salose, kur daug europiečių atsikrausto išėję į pensiją arba dirba namuose. Tai daugiausiai anglai, prancūzai, vokiečiai, olandai ir, iš ne ES šalių, norvegai.
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m. | ||||||||||
1991 m. | 2001 m.sur. | 2002 m. | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2010 m. | 2012 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
38 872 268 | 40 847 371 | 41 550 584 | 42 717 064 | 43 197 684 | 44 108 530 | 44 708 964 | 47 021 031 | 48 126 561 | ||
| ||||||||||
|
Kalbos
Ispanų kalba yra gimtoji 89 % gyventojų ir antroji kalba dar 10 % populiacijos.[3] Ji yra oficiali visoje Ispanijoje, bet keletas kalbų tam tikruose regionuose yra paskelbtos oficialiomis kartu su ispanų:
- Katalonų kalba yra oficiali Katalonijoje, Balearų salose. Atskiras katalonų kalbos variantas yra oficialus Valensijos regione. Iš viso kataloniškai kalba maždaug 17 %[4] gyventojų ir 9 % ji yra gimtoji.[3]
- Baskų kalba yra oficiali Baskų krašte ir Navaroje. Ši kalba yra gimtoji 1 % Ispanijos gyventojų.[3]
- Galisų kalba yra oficiali Galisijoje. Galisų kalba yra gimtoji 5 % šalies populiacijos.[3]
Taip pat šalyje yra kalbama keletu romanų kalbų pogrupiui priklausančių kalbų, bet jos neturi oficialaus statuso ir jomis kalba mažesnis procentas gyventojų. Turistų gausiai lankomose teritorijose prie Viduržemio jūros krantų turistai, kitų šalių piliečiai ir turizmo sferos darbuotojai dažnai vartoja anglų ir vokiečių kalbas. Iš viso angliškai susišnekėti gali 27 % gyventojų. Antra populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka 12 % Ispanijos populiacijos.[3]
Imigracija
Užsienio piliečių populiacijos kitimas | |||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Metai | Populiacija | visos pop. % | |||||||||||||||||
1986 | 241 971 | 0,63% | |||||||||||||||||
1991 | 360 655 | 0,91% | |||||||||||||||||
1996 | 542 314 | 1,37% | |||||||||||||||||
1998 | 637 085 | 1,60% | |||||||||||||||||
2000 | 923 879 | 2,28% | |||||||||||||||||
2001 | 1 370 657 | 3,33% | |||||||||||||||||
2002 | 1 977 946 | 4,73% | |||||||||||||||||
2003 | 2 664 168 | 6,24% | |||||||||||||||||
2004 | 3 034 326 | 7,02% | |||||||||||||||||
2005 | 3 730 610 | 8,46% | |||||||||||||||||
2006 | 4 144 166 | 9,27% | |||||||||||||||||
2007 | 4 519 554 | 9,99% | |||||||||||||||||
2008 | 5 220 600 | 11,3% |
Kaip galima matyti iš lentelės dešinėje, 1998–2008 m. imigrantų skaičius Ispanijoje augo labai sparčiai. 1998 m. kitų šalių piliečiai sudarė tik 1,6 % visos populiacijos, o 2008 m. – net 11,3 %. 2005 m. Europos Sąjungoje Ispanija buvo antra pagal imigrantų ir emigrantų skirtumą tūkstančiui gyventojų po Kipro ir buvo antra pasaulyje po JAV pagal bendra imigruojanciu asmenu skaiciu.[5] 2008 m. duomenimis, didžiausias tautines grupes tarp imigrantų Ispanijoje sudaro iš šių valstybių kilę žmonės:[6]
- Rumunija – 728 967
- Marokas – 644 688
- Ekvadoras – 420 110
- Kolumbija – 280 705
- Bolivija – 239 942
- Vokietija – 180 650
- Italija – 157 435
- Bulgarija – 153 664
- Argentina – 145 315
Yra daug priežasčių, kodėl tiek daug imigrantų pasirenka Ispaniją: kultūriniai ryšiai su Lotynų Amerika, geografinė šalies padėtis, tolerantiškai nusiteikusi visuomenė, didelė juodoji rinka bei stiprūs žemės ūkio ir statybų sektoriai, reikalaujantys daug sąlyginai pigios darbo jėgos, kurią imigrantai gali pasiūlyti. Taip pat daug ES piliečių atkrausto į Ispanijos Viduržemio jūros pakrantę išėję į pensiją.
2007 m. imigrantų nedarbo lygis staigiai pakilo net iki 67,1 %.[7] Šalies politika imigrantų atžvilgiu pasikeitė ir buvo netgi pradėta imigrantams siūlyti dideles pinigines išmokas su sąlyga, kad jie paliks šalį trejiems metams[7][8], bet programa sėkmės nesusilaukė – per pirmuosius du mėnesius tik 1 400 žmonių priėmė pasiūlymą.[9]
Religijos
Pasiskirstymas pagal religijas | ||||
---|---|---|---|---|
Krikščionys | 76 % | |||
Nereligingi | 19 % | |||
Musulmonai | 2.3 % | |||
Judėjai | 0.1 % | |||
Kiti | 1.7 % | |||
Nors katalikybė dabar nebeturi oficialaus statuso, ji jau ilgą laiką yra pagrindinė šalies religija. Maždaug 76 % populiacijos laiko save krikščionimis, 4 % yra kitų tikėjimų nariai ir 19 % yra nereligingai. Pasak 2006 m. tyrimo, 54 % tikinčių ispanų į bažnyčią vaikšto retai arba niekada, 15 % apsilanko bažnyčioje kelis kartus per metus, 10 % – kelis kartus per mėnesį ir 19 % – kiekvieną sekmadienį arba kelis kartus per savaitę. Bendrai paėmus, 22 % visos Ispanijos populiacijos lankosi bažnyčioje bent kartą per mėnesį.[10] Nors ispanų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais tapo mažiau religinga, stipriai tikintys imigrantai iš Lotynų Amerikos padėjo katalikų bažnyčiai atsigauti.
Didžiausi miestai
Pasak 2003 m. statistikos didžiausi Ispanijos miestai yra:
- Madridas 3 092 759
- Barselona 1 621 537
- Valensija 780 653
- Sevilija 709 975
- Saragosa 626 081
- Malaga 568 305
- Mursija 391 146
- Gran Kanarijos las Palmas 377 600
- Maljorkos Palma 367 277
- Bilbao 353 567
Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos kultūra ir UNESCO pasaulio paveldo sąrašas
Ispanija yra žinoma dėl savo įvairiapusio kultūrinio paveldo, kuriam įtakos turėjo daugybė tautų ir asmenybių. Ispanijos kultūros ištakos yra Iberijos, lotynų, vestgotų, Romos katalikų, ir islamo kultūrose. Tautinės Ispanijos kultūros savitumas buvo formuojamas tarp centrinės Ispanijos, kurioje paskutiniais amžiais dominuoja Kastilija, ir kitų regionų tvyrančios įtampos. Tautos istorija ir Viduržemio bei Atlanto regiono aplinka turėjo daug įtakos kultūros formavimuisi. Po Italijos, Ispanija yra antra pagal į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių, 40 objektų.
Mokyklos
Pagrindinis sraipsnis: Švietimas Ispanijoje
Švietimas Ispanijoje yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 16 metų. Dabartinė švietimo sistema buvo įvesta Švietimo įsakymu 1990-aisiais, Ley Orgánica de Ordenación General del Sistema Educativo – Bendras Švietimo sistemos organizavimo įsakymas.
Literatūra
Pagrindinis straipsnis: Ispanų literatūra
Terminas „Ispanų literatūra“ apima ne tik kūrinius, sukurtus rašytojų iš Ispanijos, bet visus, parašytus ispanų kalba.Dėl istorinės, geografinės ir kartų įvairovės, ispanų literatūra yra paveikta daugelio dalykų ir yra labai įvairi.
Migelis de Servantesas (Miguel de Cervantes) yra bene žymiausias ispanų rašytojas. Jo romanas Don Kichotas yra žymiausias simbolistinis kūrinys ispanų literatūroje, padėjęs pamatus klasikinei Vakarų literatūrai.
Sportas
1964 m. Ispanijoje vyko II Europos futbolo čempionatas, 1982 m. – XII pasaulio futbolo čempionatas.
Taip pat skaitykite
- Ispanijos ryšiai
- Ispanijos transportas
- Ispanijos karinės pajėgos
- Ispanijos tarptautiniai santykiai
- Ispanijos šventės
Šaltiniai
- ↑ World Gazetteer.
- ↑ Jūratė de Rosales: Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją http://on.lt/gudu-poveikis-ispanu-kalbai
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 (Angliškai)Europeans and their Languages (8 ir 13 psl.)
- ↑ (Angliškai)Languages of Spain (Pastaba: Duomenys yra iš 1996 m., nuo to laiko galėjo ženkliai pakisti)
- ↑ (Angliškai)"Population in Europe in 2005." (PDF) Eurostat. Nuoroda tikrinta 2009-06-22.
- ↑ (Ispaniškai)http://www.ine.es/prensa/np503.pdf
- ↑ 7,0 7,1 (Angliškai)Spain Tries to Buy Out Immigrants
- ↑ (Lietuviškai)http://www.marketnews.lt/naujiena/ispanija_imigrantai_stai_jums_2_metu_alga_vaziuokit_namo
- ↑ (Angliškai) Wall Street Journal: Spain’s Jobs Crisis Leaves Immigrants Out of Work
- ↑ (Ispaniškai)BARÓMETRO DE OCTUBRE (32 ir 32a klausimai)
Bendros nuorodos:
- Lietuvos ambasada Ispanjoje
- Ispanijos lietuvių bendruomenė
- biblioteka.lt apie Ispaniją
- Ispanijos vynai
- supertravel.net apie Ispaniją
Žemėlapiai:
- Ispanijos fizinis žemėlapis
- Ispanijos administracinis žemėlapis
- Ispanijos svarbesnių kelių žemėlapis
- Ispanija googlemaps žemėlapyje
|
|
|
|