Jūratė Statkutė de Rosales

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jūratė Statkutė de Rosales
Jurate statkute de rosales.jpg

Gimė 1929 m. rugsėjo 9 d.
Kaunas
Gyven. vieta Venesuela

Tautybė lietuvė
Tėvai Jonas Statkus, Genovaitė Jarmolavičiūtė-Statkienė
Sutuoktinis(-ė) Luis Rosales
Vaikai

Luis, Jonas, Šarūnas, Rimas ir Saulius


Veikla
žurnalistė, rašytoja
Sritis senovės baltų istorija

Žymūs apdovanojimai

Orden Diego de Losada (primera clase, 1992 m.), Orden Andrés Bello (primera clase, 1994 m.), LDK Gedimino ordino Riterio kryžius (1996 m.), Vilniaus pedagoginio universiteto Honoris causa ir medalis (2011 m.).

Jūratė Regina Statkutė de Rosales /Jurate Rosales/ (g. 1929 m. rugsėjo 9 d. Kaune) – lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, filologė, pedagogė, kalbininkė, istorikė, žurnalistė, tolimosios baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė.[1]

Kilmė ir šeima

Tėvai — Jonas Statkus (...)...; — Genovaitė Statkienė (iki ... m. Jarmolavičiūtė, ...)...

Broliai, seserys —

Šeima —

Vaikai — Luis, Jonas, Šarūnas, Rimas ir Saulius de Rosales

Mokso ir studijų metai

Jūratė mokėsi pradžios mokykloje Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 m., karo metu – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje studijavo lotynų ir prancūzų kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete, išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas.


Gyvenimo kelias

Tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.


1960 m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę kultūrą – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir lietuviškų papročių.

Nuo 1983 m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvauja radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su Klyvlendo (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“. [2]

Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido studijas, kuriose kelia hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi godos (lietuviškai gudai, vokiškai gotai, lotyniškai getai), gyvenę nuo Vyslos iki Uralo ir rengę sėkmingus karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o baltų kultūros žmonės.

Didelė dalis profesionalių istorikų Rosales veikalus prilygina pseudoistorijai[3][4].

Bibliografija

  • Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje. – Čikaga: Devenių kultūros fondas, 1985.
  • Los Godos (2 laidos). – Karakasas: Ediciones de la Revista Zeta, 1998, 1999.
  • Los Godos (2 laidos). – Barselona: Ed. Ariel, 2004.
  • Goths and Balts. – Čikaga: Vydūno jaunimo fondas, 2004.
  • Didžiosios apgavystės. – Vilnius: Baltijos kopija, 2007. – 72 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-568-54-4
  • Senasis aisčių giminės metraštis. – Kaunas: Č. Gedgaudo labdaros fondas, 2009. – 274 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-966-01-2
  • „Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino“ (Lituania philosophica de Kant a Lévinas, ISBN 13: 978-84-695-0793-3) – 2012 m. „Nexofía“ Valensijoje, 2012-12-16 „Sava Lietuva“ 397 nr.
  • „Europos šaknys“ – pirmoji trilogijos dalis (šeši skyriai) internete, 2011-03-01 „Sava Lietuva“ 294 nr.
  • „Europos šaknys“ — popierine knyga, šešios laidos leidykloje „Versmė“ 2012-2015 metais, paskutinė ISBN 978-609-8148-19-9 344 psl.
  • „Las raíces de Europa“ — 268 psl. knyga ISBN 978-84-121861-4-7 ispanų kalba, išleista Madride popieriniu ir Epub pavidalu 2020 m.

Straipsniai

  • El idioma que hablaron los godos // La Torre del Virrey, Nr. 03, Valensija, Ispanija, 2009. [5]
  • Las cuatro mentiras sobre los godos // Universidad de Los Andes, Facultad de Letras y Educación, Merida, Venesuela, 2008. [6]
  • Cultura goda // La Torre del Virrey, revista de estudios culturales, Nr. 05, Valensija, Ispanija, ed. Verano 2008. [7]
  • Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją // Lietuva internete, 2009-05-11. [8]
  • Ar viską padarome? // Mokslo Lietuva, 2009-02-12, Nr.3 (403). [9]
  • Lietuviai ir istorijos melas // Kauno diena, 2008-07-05. [10]
  • Didžioji istorijos klaida // Vilniaus diena, 2008-07-05. [11]
  • Lietuvos istorijos forumas. [12]

Apdovanojimai

  • Orden Andrés Bello, primera clase – aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą.
  • Orden Diego de Losada, primera clase – Karakaso miesto ordinas.
  • Metų asmenybė – Pietų Amerikos „Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos“ įvertinimas, 1989 m.[13]
  • LDK Gedimino ordino Riterio kryžius – Lietuvos prezidento apdovanojimas, 1996 m.[14]

Nuorodos, šaltiniai