Jonas Kriščiūnas LG

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Jonas Kriščiūnas
    Pedagoginių kursų prie Linkuvos gimnazijos klausytojai su mokytojais 1921 m. (I laida).png


    Veikla

    Alma mater 1930 m. Simono Daukanto mokytojų seminarija,
    Antano Smetonos karo mokykla

    Jonas Kriščiūnas

    Jonas kilęs iš Suvalkijos Pilviškių apskrities, Jurkšų kaimo smulkių ūkininkų šeimos.

    Būdamas aštuoniolikos metų, pradėjo mokytojauti ir įsteigė kursus suaugusiems. 1921-1925 metais dirbo Linkuvos gimnazijoje.

    1930 metais, baigęs Simono Daukanto mokytojų seminariją bei Antano Smetonos karo mokyklą, tapo Karsakiškio pradžios mokyklos vedėju bei pastatė naują mokyklą, rūpinosi jos priežiūra. Siekdamas ugdyti jaunosios kartos vertybes, įsteigė Šaulių būrį ir kvietė jaunimą dirbti Lietuvai.

    Jonas Kriščiūnas buvo idealistas. Vilniuje jis suorganizavo Lietuvos studentų vienybės korporaciją, kuri skleidė patriotines idėjas, stengėsi padėti būsimiems pedagogams suformuoti svarbiausias vertybes - meilę ir atsidavimą tautai. 1940 metais rusams okupavus Lietuvą, Jonas baigė institutą, tačiau tėvynės likimas temdė asmeninį džiaugsmą. Pokyčiai buvo pastebimi visose srityse, o ypač, švietimo sistemoje. Pedagogai, norėdami išsaugoti galimybę būti šviesos nešėjais, turėjo prisitaikyti prie naujos sistemos ir jos deklaruojamų vertybių bei pamiršti savo tapatybę, vertybių kontekstą, tautiškumą. Jonas stengėsi visomis išgalėmis padėti likimo keleiviams pedagogams, kurie įvairiose apskrityse buvo įtraukti į Sovietų Sąjungos nepageidaujamųjų sąrašus, išvengti trėmimo į Sibirą.

    1941 metais vokiečių okupacijos metu Jonas buvo paskirtas Šaulių būrį ir kvietė jaunimą veikti Lietuvos labui Šaulių būrį ir kvietė jaunimą veikti Lietuvos labui Visuomenės reikalų departamento direktoriumi vidaus reikalų valdyboje, kur buvo atsakingas už krašto žmonių reikalus. Visomis išgalėmis rūpinosi, kad būtų tinkamai teikiama visapusiška pagalba nuo karo nukentėjusiems žmonėms.

    1944 metais skaudama širdimi paliko šeimą, brangią Lietuvą ir su draugu Jonu Lozoraičiu dviračiais traukėsi iš Lietuvos. Sunkių išbandymų kelionė atvedė Joną į Vokietiją, o vėliau- Ameriką, Detroitą, kur ir pasiliko, tačiau būdamas toli nuo gimtinės, nepamiršo jos, dirbo radijo klube „Amerikos lietuvių balsas“. Radijo laidose buvo vedamos patriotinės valandėlės, kurių misija buvo išlaikyti tautinę kultūrą ir puoselėti lietuvybę. Radijo bangomis į klausytojų širdis Jonas leisdavo atklysti gimtinės prisiminimams ir suteikti klausytojams jėgų darbui, aukai, kovojant už pavergtos tautos teisę būti laisva.

    Jonas Kriščiūnas priklausė įvairioms draugijoms ir sąjungoms, kaip antai „Ramovė“, „Dariaus ir Girėno“ klubas, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kitoms. Rašė straipsnius į laikraščius „Draugas“, „Diena“,“Nepriklausoma Lietuva“.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius – 97% (+3907-0=3907 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 3% (+120-0=120 wiki spaudos ženklai).