Jonas Puzinas
| Jonas Puzinas | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1905 m. spalio 1 d. Svaronys, Deltuvos valsčius |
| Mirė | † 1978 m. balandžio 14 d. Čikaga, JAV |
|
| |
| Tėvas | Motiejus Puzinas |
| Motina | Barbora Puzinienė |
| Sutuoktinis(-ė) | Konstancija Vabalaitė-Puzinienė |
| Vaikai |
Aldona Puzinaitė-Čepienė, Algimantas Puzinas, Živilė Puzinaitė |
|
| |
| Veikla | istorikas, archeologas, JAV lietuvis
|
|
| |
| Alma mater | 1929 m. Lietuvos universitetas |
Jonas Puzinas (1905 m. spalio 1 d. Svaronyse, Deltuvos valsčius – 1978 m. balandžio 14 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos istorikas, mokslinės archeologijos pradininkas, profesorius, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias[taisyti]
Tėvai buvo stambūs ūkininkai, turėję 2,5 valako žemės, pirktos iš dvaro. 1912–1914 m. mokėsi Laičių rusų liaudies mokykloje, 1916–1917 m. Ukmergės vokiečių miesto gimnazijoje, 1918–1925 m. Ukmergės gimanazijoje, kurią baigęs trumpai Ukmergės žydų vidurinėje mokykloje mokė lietuvių kalbos.
1925 m., Stepono Kairio padedamas, įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur pradėjo lietuvių kalbos ir literatūros, lyginamosios kalbotyros ir pedagogikos studijas. 1925–1928 m. dirbo Kauno miesto savivaldybėje, rinko medžiagą apie Kauno, Šiaulių ir Ukmergės miestų savivaldybes. Po 1926 m. perversmo tapo prezidento Antano Smetonos raštų redaktoriumi. 1927 m. vasario 26 d. vedė Konstanciją Vabalaitę. Su ja susilaukė 3 vaikų: Aldonos (g. 1928 m.), Algimanto (g. 1932 m.) ir Živilės (g. 1938 m.).[1]
Nuo 1928 m. m. spalio 1 d. iki 1930 m. gegužės 1 d. dirbo Kauno miesto muziejaus sekretoriumi ir konservatoriumi. 1929 m. dalyvavo komisijoje, besirūpinančioje istorinių vertybių sugrąžinimu iš Rusijos. 1930–1934 m. studijavo Heidelbergo universitete (Vokietija), 1934 m. liepos mėn. apgynė filosofijos daktaro disertaciją vokiečių kalba „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje ir tautinis atgimimas“ (Vorgeschichtsforschung und Nationalbewusstsein in Litauen), buvo vienintelis aukštuosius mokslus Vakarų Europoje baigęs lietuvių archeologas.
Grįžęs į Kauną, 1934 m. spalio 1 d. – 1940 m. sausio 1 d. buvo Kauno miesto muziejaus konservatoriumi ir direktoriumi. 1936 m. pastačius Vytauto Didžiojo karo muziejų, įkūrė jame Priešistorės skyrių, kuriam vadovavo 1936 m. lapkričio 1 d. – 1941 m. sausio 1 d.
1934–1939 m. VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnikos katedros vyriausias asistentas, 1939 m. privatdocentas. Išugdė garsius archeologus: Praną Kulikauską, Rimutę Jablonskytę, Reginą Volkaitę, Mariją Gimbutienę ir kt. 1936–1940 m. vadovavo laidojimo paminklų tyrinėjimams Eigulių, Sargėnų, Veršvų ir kt. kapinynuose. Rašė mokslinius straipsnius archeologijos klausimais žurnalams „Senovė“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“, „Lietuviškajai enciklopedijai“.
1940–1943 m. Vilniaus universiteto (VU) Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Būdamas šiose pareigose du kartus pavadavo universiteto rektorių Mykolą Biržišką. Nuo 1941 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ir Mokslų akademijos Istorijos instituto Archeologijos poskyrio vadovas. Už veiklą slaptoje Rytų Lietuvos draugijoje 1942 m. spalio 1-2 d. gestapo suimtas ir kalintas.
1944 m. liepos 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima pasitraukė į Vakarus. 1946–1949 m. dirbo Hamburge ir šalia jo esančiame Pinneberge Pabaltijo universitete. Čia užėmė įvairias pareigas: nuo 1945 m. gruodžio 8 d. iki 1946 m. sausio 8 d. buvo universiteto organizacinio komiteto nariu, vėliau Filosofijos fakulteto prodekanu, 1948 m. balandžio 10 d. – 1949 m. rugsėjo 30 d. paskutiniu šio universiteto rektoriumi. 1949 m. rudenį persikëlë į JAV, apsigyveno Filadelfijoje, nuo 1974 m. – Čikagoje. Dirbo įvairius darbus, dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. 1953–1965 m. redagavo Bostone leidžiamą „Lietuvių enciklopediją“.
Beveik trisdešimt metų Lietuvoje jo pavardė buvo eliminuota iš archeologijos – tik 1970–1975 m. J. Puzino pavardė vėl galėjo pasirodyti moksliniuose darbuose ir diskusijose. J. Puzinas sukūrė lietuvišką archeologijos terminiją, paskelbė daug mokslinių darbų. Jų bibliografiją išleido „Amerikos lietuvis“, knygų kolekcionieriaus gyd. Pemkaus sūnus, Arūnas Pemkus. Jono Puzino atminimui pagerbti Vilniaus universitete reguliariai vykdomos archeologų konferencijos-skaitymai.
Įvertinimas[taisyti]
- 1938 m. Dlk Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas
Atminimo įamžinimas[taisyti]
- 1990 m. gimtosios sodybos vietoje Svaronyse pastatytas paminklas [2]
- 2005 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė) [3]
- 2007 m. naujai projektuojamai gatvei Kauno pakraštyje suteiktas J. Puzino vardas [4]
Šaltiniai[taisyti]
- Vladas Būtėnas. Pensylvanijos angliakasių Lietuva. Amerikos Lietuvių Bibliotekos, Inc. (Lithuanian library Press, Inc.) leidžiamos Amerikos lietuvių etnines foto enciklopedijos knyga. Spaudė M. Morkūno spaustuvė Čikagoje. Nuotraukos Algimantas Kezys, S.J. PORTFOLIO: Elena Bradūnaitė, Jurgis Bradūnas. Patarejų komisija: Jonas Puzinas, Juozas Prunskis, Juozas Vaišnys, S. J. Dailininkai: Vincas Lukas, Petras Aleksa. Dailininkų asistentė: Vita Polikaitytė. Čikaga. 1977. Psl. 350.
- J. Puzino biografija ir veikla
- V. Trumpa. Jonas Puzinas – mokslininkas ir visuomenininkas
- Trečioji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“
- Arūnas Pemkus, Adolfas Tautavičius. Prof. dr. Jono Puzino bibliografija
- Jonas Puzinas apie save ir kitus
- Jonas Puzinas. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfJonas PuzinasVaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfJonas Puzinas
| ||||||