Jonas Rudokas
Jonas Rudokas | |
---|---|
| |
Gimė | 1936 m. spalio 10 d. Skiemonys, Anykščių raj. |
| |
Veikla | Inžinierius technologas, mokslininkas ekonomistas, istorijos publicistas, kraštotyrininkas
|
Jonas Rudokas (g. 1936 m. spalio 10 d., Skiemonyse, Anykščių raj.) – inžinierius, socialinių (ekonomikos) mokslų daktaras, istorikas, rašytojas, kraštotyrininkas.
Anykštėno Biografija
Tėvai: Antanas Rudokas (1901–1983) – pedagogas, visuomenininkas šaulys, sodininkas, ir Ona Karvelytė-Rudokienė (1907–1993) – pedagogė, visuomenininkė. Augo keturių vaikų šeimoje, sesuo Birutė Rudokaitė (1939–1944) – mirė vaikystėje, broliai Mindaugas Rudokas (g. 1945 m.) – miškininkas, visuomenininkas, ir Rimgaudas Rudokas (1950-1994) – inžinierius technologas. Giminaitis (motinos pusbrolis) Jonas Karvelis (1901–1988) – verslininkas.
Tėvams persikėlus, 1941–1944 m. augo Vaikutėnuose (Utenos raj.), vėliau – Utenoje. 1942–1944 m. mokėsi Vaikutėnų pradžios mokykloje, 1944–1946 m. baigė Utenos 1-ąją pradinę mokyklą, 1946–1949 m. toliau mokėsi Utenos gimnazijoje, 1949–1954 m. baigė Utenos vidurinę mokyklą sidabro medaliu. 1954–1959 m. studijavo Kauno politechnikos institute, įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir mašinų gamybos technologo kvalifikaciją.
1959–1962 m. J. Rudokas dirbo Šiaulių precizinių staklių gamykloje inžinieriumi.
Nuo 1962 m. iki šiol jis gyvena ir dirba Vilniuje.
1962–1970 m. jis dirbo Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje inžinieriumi, 1970–2000 m. buvo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos, po privatizavimo – akcinės bendrovės "Sigma" inžinierius, kol išėjo į pensiją. Dirbdamas jis įsitraukė į mokslinę veiklą, kryptingai domėjosi gamybos organizavimo teorija, savarankiškai studijuodamas Lietuvoje tuo metu neprieinamus šaltinius.
1984 m. Ekonomikos institute J. Rudokas parengė ir apsigynė kandidatinę disertaciją "Gamybos valdymo organizavimo tobulinimas brigadinio darbo organizavimo sąlygomis", 1993 m. nostrifikuotas socialinių mokslų, ekonomikos daktaras.
J. Rudokas parašė ir išleido knygas:
- 1974 m. – "Naujos techninio gamybos paruošimo organizavimo kryptys mašinų gamyboje : analitinė apžvalga".
- 1979 m. – "Gamybos paruošimas pramonės įmonėje".
- 1983 m. – "Naujo vadovo problemos ir kasdienybė".
- 1998 m. – "Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire... : Vytautas Andrius Graičiūnas, 1898–1952" (memuarinio rinkinio sudarytojas).
- 2001 m. – "Prarastieji Lietuvos talentai" (biografinis rinkinys, garso įrašas – 2002 m.).
- 2002 m. – "Istorija, kuria galime didžiuotis. Lietuvos liaudies ūkio taryba 1957–1965 m.".
- 2005 m. – "Akademikas Juras Požela : gyvenimas, atiduotas mokslui" (biografinis rinkinys).
- 2007 m. – "Mes – kilmingi žmonės : protėvių pėdsakų ieškojimas" (memuarinė publicistika).
- 2010 m. – "Mūsų mokytojas Juozas Žiurlys" (biografinio rinkinio sudarytojas ir bendraautoris).
- 2011 m. – "Lietuvos istorijos legenda : akademikas Juozas Jurginis".
- 2014 m. – "Tas kelias į Vilnių... : kovų dėl mūsų sostinės metraštis" (istorinė publicistika).
Jis taip pat yra vienas iš biografinio-publicistinio leidinio "Sniečkaus fenomenas : prisiminimai ir pamąstymai" (2003 m.) bendraautorių.
Nuo 2002 m. iki šiol J. Rudokas yra nuolatinis žurnalo "Veidas" bendradarbis, rašantis jame Lietuvos istorijos temomis. Istorinės publicistikos straipsnius jis publikavo "Mokslo ir gyvenimo", "Naujosios Romuvos", "Gairių" žurnaluose, laikraštyje "Voruta" ir kituose periodiniuose leidiniuose.
J. Rudokas buvo apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos premija (2009 m.).
Vedė 1974 m., žmona Danguolė Eismontaitė-Rudokienė (g. 1944 m.) iš Akmenių (Kelmės raj.) – gydytoja odontologė. Vaikai: Kęstutis Rudokas (g. 1975 m.) – biologas ir Vidas Rudokas (g. 1977 m.) – teisininkas.
Mokslo keliu
1943 m. Jonas pradėjo lankyti Vaikutėnų pradinę mokyklą. Po metų su tėvais persikėlė gyventi į Uteną ir tęsė mokslus Utenos vidurinėje mokykloje, kurioje mokytojavo jo tėvai. Mokykloje mokėsi stropiai, tačiau taip stropiai penketukų kaip jo bendraklasis Vytautas Straižys "nemedžiojo".
Nesišalino Jonas ir visuomeninės veiklos - dainavo mokyklos chore, su kuriuo teko dalyvauti 1950 m. Dainų šventėje Vilniuje, naujai atidarytame Žalgirio stadione. Pajutęs savyje potraukį rašymui mokykloje įkūrė sienlaikraštį ir jam vadovavo ... metus.
1954 m. Jonas Rudokas baigė Utenos vidurinę mokyklą sidabro medaliu ir suagituotas savo matematikos mokytojo Puslio padavė dokumentus studijoms KPI.
Kadangi Jonui kaip sidabro medalininkui nereikėjo laikyti stojamųjų egzaminų, kilo abejonės dėl pasirinktos profesijos. Todėl jis dar kreipėsi į VU, prašydamas priimti į žurnalistikos studijas. Tačiau VU rektorius pasakė, kad per vėlu.
1954-1959 m. Jonas būdamas Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakulteto studentu be mokslų užsiima ir visuomenine veikla - dalyvauja turistų ir literatų (pirmininkas radiotechnikas Ichokas Meras) būreliuose, redaguoja sienlaikraščius. Mokosi gerai, pastoviai gaudamas stipendiją.
1959 m. J. Rudokas baigia KPI, įgyja inžinieriaus-mašinų gamybos technologo kvalifikaciją ir gauna paskyrimą dirbti į Šiaulius.
Darbinė veikla
1959 m. Jonas pradeda dirbti pagal paskyrimą Šiaulių precizinių staklių gamykloje technologu. Be to jis imasi dėstyti Šiaulių politechnikume ir mokytis vokiečių kalbos (mokykloje ir institute mokėsi anglų k.)
1962 m. buvusio savo dėstytojo pakviestas persikelia į Vilnių, kur gauna darbą Šlifavimo staklių (ŠSG) technologu. Po metų jis tampa šios gamyklos techninės kontrolės skyriaus viršininku.
1966 m. spalio mėn. J. Rudokas pereina dirbti į Mechanizacijos-automatizacijos PKB vyresniojo kontruktoriaus pareigose. Čia jis pradėjo domėtis vadyba, ruoštis moksliniam darbui. Šalia esančiame Eksperimentiniame metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo institute (ENIMS) jis pasiruošia ir išlaiko kandidatinio minimumo egzaminus, mokosi vokiškai.
1970 m. Jonas pereina dirbti į Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą (VSMG), vadovaujamą direktoriaus B. Borisos, vyr. technologo skyriaus Mechaninio biuro viršininku. Nuo 1965 m. VSMG priklausė skaičiavimo technikos gamybinam susivienijimui “Sigma”. Šis susivienijimas apjungė įmones: Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą, Vilniaus elektros skaitiklių gamyklą, Pabradės skaičiavimo technikos gamyklą “Modulis”, Tauragės skaičiavimo mašinų gamyklą, Panevėžio optinių prietaisų gamyklą, Specialų skaičiavimo mašinų konstravimo biurą, Projektavimo konstravimo biurą, Centrinį projektavimo konstravimo biurą.
1971 m. vasario 4 d. susivienijimas reorganizuojamas, jo direktoriumi tampa Algis Čuplinskas ir jo tiesioginiame pavaldume esančiam J. Rudokui yra pavedama gilintis į techninį gamybos organizavimą.
... tampa technologinio biuro viršininku (su 30 pavaldinių).
... skyrių inžinieriumi, kur išidrba 30 m. ir 1999 m. išeina į pensiją.
Mokslinė ir kūrybinė veikla
Jau mokykliniais metais išryškėjo Jono Rudoko polinkis rašyti. Pradžioje buvo sienlaikraščiai, vėliau dirbant gamyboje - techninė ir metodinė medžiaga. Dirbant gamyboje Jonas įstraukia ir į mokslinę veiklą. Jį domina gamybos organizavimas. Sužino apie tuo metu nutylimą, tačiau pasaulyje pripažintą vadybos teorijos pradininką Vytautą Andrių Graičiūną.
1959-1965 m. "Liaudies ūkio Tarybos" laikotarpiu vyko sparti Lietuvos industralizacija - buvo sukurtos sudėtingų technologijų: tiksliųjų staklių ir elektronikos įrengimų pramonė. Apie tuos laikus Jonas Rudokas parašė knygą "Istorija, kuria galime didžiuotis".
Kilmė ir šeima
Tėvai – Antanas Rudokas, Anupro (1901 - 1983), pedagogas, visuomenininkas šaulys, sodininkas. Vietos šaulių būrio vadas, jaunųjų ūkininkų būrelio organizatorius. – Ona Karvelytė-Rudokienė (1907 - 1993), pedagogė, visuomenininkė. Mamos pusbrolis - Jonas Karvelis (1901–1988) – verslininkas. Apie senelius ir prosenelius nuo 18 amžiaus pasakoja Jono Rudoko išleista knyga "Mes kilmingi žmonės".
Antanas Rudokas (1901–1983) – pedagogas, visuomenininkas šaulys, sodininkas, ir Ona Karvelytė-Rudokienė (1907–1993) – pedagogė, visuomenininkė.
Broliai, sesuo – Mindaugas Rudokas (g. 1945 m.), miškininkas (LŽŪA), visuomenininkas; – Rimgaudas Rudokas (g. 1950 m.), inžinierius-techologas (KPI Mechanikos fak. pluoštinių medžiagų technologija). Birutė Rudokaitė (1939–1944.
Žmona – Danguolė Rudokienė, Prano (iki 1974 m. Eismontaitė, g. 1944 m. gruodžio 25 d. Akmenių k., Kelmės raj.), stomotologė /odontologė (KMI), ilgametė Vilniaus gydytoja.
Sūnūs – Kestutis Rudokas (g. 1975 m. birželio 21 d. Vilniuje), biologas (VU); – Vidas Rudokas (g. 1977 m. birželio 23 d. Vilniuje), teisininkas (VU).
Bibliografija
- Naujos techninio gamybos paruošimo organizavimo kryptys mašinų gamyboje: analitinė apžvalga. - Vilnius: Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo institutas, 1974 - 36 p.
- Gamybos paruošimas pramonės įmonėje. - Vilnius: Mintis, 1979. - 50 p.
- Naujo vadovo problemos ir kasdienybė. - Vilnius: Mintis, 1983. - 111 p.
- Vadyba Lietuvoje 1918-1940. Rinktinė apie valdybą ir darbo organizavimą. - Vilnius: Mintis, 1991. - 368 p.
- Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…: Vytautas Andrius Graičiūnas, 1898-1952. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. - 262 p.
- Prarastieji Lietuvos talentai. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. - 399 p.
- Istorija, kuria galime didžiuotis: Lietuvos liaudies ūkio taryba, 1957-1965. - Vilnius: Gairės, 2002 - 381 p.
- Akademikas Juras Požela: gyvenimas, atiduotas mokslui. - Vilnius: Margi raštai, 2005. - 572 p.
- Mes - kilmingi žmonės: protėvių pėdsakų ieškojimas. - Vilnius: Gairės, 2007. - 399 p.
- Mūsų mokytojas Juozas Žiurlys (sudarytojas, bendraautorius). - Utena: Utenos spaustuvė, 2010. - 111 p.
- Lietuvos verslo istorija. Apybraižų rinkinys. Kas yra kas Lietuvoje (bendraautorius). - Kaunas, UAB Neolitas, 2010. - 368 p.
- Jonas Rudokas. Lietuvos istorijos legenda. Akademikas Juozas Jurginis. - Vilnius: Gairės, 2011. – 332 p., iliustr. ISBN 978-9955-759-52-2
- Tas kelias į Vilnių…: kovų dėl mūsų sostinės metraštis. - Vilnius: Gairės, 2014. - 582 p.
- Žygis į nepriklausomybę. Kaip gimė Lietuvos Respublika. - Vilnius: Gairės, 2017. - 527 p.
Šaltiniai
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |