Jonas Smalakys
| Jonas Smalakys | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1835 m. birželio 7 d. Trumpaičiuose, Pakalnės apsk., dabar Timiriazevo |
| Mirė | † 1901 m. gegužės 8 d. Tilžėje |
|
| |
| Veikla | |
Jonas Smalakys (1835 m. birželio 7 d. Trumpaičiuose, Sausininkų valsčius, Pakalnės apsk., dabar Timiriazevo, stambaus ūkininko šeimoje – 1901 m. gegužės 8 d. Tilžėje) – keliautojas, Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politikos veikėjas, pirmasis lietuvis Vokietijos Reichstago deputatas.
Jaunystės keliais
Gimtinėje pasimokęs prancūzų ir italų kalbų, Jonas leidosi į keliones po Europos, Afrikos ir Azijos šalis. Lankėsi Jeruzalėje, maudėsi Jordano upėje. Jordano vandens parsigabeno į tėviškę, juo vietos kunigas pakrikštys Jono Smalakio vaikus.
Viešėdamas Italijoje, dalyvavo jos nepriklausomybės kare, 1859 m. įstojęs į Džiuzepės Garibaldžio vadovaujamą savanorių korpusą.
Sugrįžus
1862 m. grįžęs į gimtinę J. Smalakys iki 1895 m. ūkininkavo Didžiuosiuose Algaviškiuose (Kaukėnų vls., Pakalnės aps.), vėliau ūkį pardavė ir apsigyveno Tilžėje, kur vertėsi prekyba.
Prieš ūkį parduodamas, 1894 m. per Jonines savo sodyboje surengė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjų vakarą, kuriame tarp kitų dalyvavo Vincas Kudirka, kiti žinomi kultūrininkai, knygnešiai.
Visuomeninė veikla
Nuo 1895 m. Jonas Smalakys buvo tautinės lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ valdybos narys, tvarkė jos biblioteką.
1898 m. kovo 3 d. Tilžėje jis su bendraminčiais įsteigė lietuviškų knygų leidybos ir platinimo organizaciją „Skaitymo ir rašymo mokslo draugystę“, kurioje buvo išrinktas jos valdybos nariu. Jo draugais ir bendradarbiais buvo Mažosios Lietuvos poetas Jurgis Zauerveinas, visuomenės organizatorius Dovas Zaunius, spaudos globėjas Martynas Jankus, Jonas Basanavičius ir kiti.
Politinė veikla
1890 m. Jonas įstojo į Vokietijos konservatorių partija (VKP), tačiau pamatęs, kad lietuvninkų reikalai partiečiams nerūpi, 1890 m. su bendraminčiais: Martynu Jankum (1858–1946) ir Dovu Zaunium (1845–1921) įkūrė Lietuvišką konservatyvų draugystės komitetą, kuris 1892 m. Tilžėje buvo reorganizuotas į „Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystos“ Tilžės ir Lankos rinkiminės apskrities skyrių.
Šios pirmąja lietuviška partija laikytinos Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystos savarankiški skyriai taipogi veikė Klaipėdos, Šilutės ir Ragainės-Pilkalnio rinkiminėse apskrityse.
Svarbiausias partijos tikslas buvo išrinkti lietuvininkų atstovus į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos Landtagą ir ten ginti tautiečių socialinius ir kultūrinius interesus, reikalauti viešajame gyvenime įteisinti lietuvių kalbą, įtvirtinti ją Mažosios Lietuvos mokyklose, ypač dėstant tikybą, plėsti lietuviškų pradinių mokyklų tinklą.
Siekdami įgyti populiarumo, partijos aktyvistai surengė kelias peticijas Vokietijos švietimo ministrui, kad Mažojoje Lietuvoje būtų plečiamas pradinių mokyklų lietuvių dėstomąja kalba tinklas ir savo pasiekė, surinkdami po peticijomis po 15–30 tūkstančių tautiečių parašų.
1893 ir 1898 m. Jonas Smalakys nesėkmingai kandidatavo į Prūsijos Landtagą.
1898 m. birželio 24 d. jis buvo išrinktas į Vokietijos Reichstagą Klaipėdos-Šilutės rinkiminėje apskrityje. Čia jokiai frakcijai nepriklausė pabrėždamas, kad atstovauja lietuvininkams. Savo pasisakymais ir povyza (buvo itin aukšto ūgio) patraukė Vokietijos spaudos dėmesį.
Jo ir kitų lietuvininkų veikėjų pastangų bei masinių peticijų dėka Mažosios Lietuvos mokyklose 1898 m. lankėsi Vokietijos švietimo ministras, o 1900 m. Klaipėdoje buvo atidaryta parengiamoji mokytojų seminarija (preparandija). Jonas Smalakys iškėlė mintį pastatyti paminklą Kristijonui Donelaičiui jo gimtuosiuose Lazdynėliuose.
Partijos veikla nutrūko 1918 m. lapkritį po Vokietijoje kilusios revoliucijos.
Reichstago deputatas Jonas Smalakys netikėtai mirė 1901 m. gegužės 8 d. Tilžėje. Po pirmalaikių rinkimų tų pačių metų liepos 27 d. Reichstage jį pakeitė kitas lietuvininkų atstovas, „dvarponis iš Mickų“ Frydrichas Martynas Mačiulis (1847–1929).