Jonava

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jonava
   H-Jonava.jpg   
Jonava.jpg

Jonava
Koordinatės:55°04′19″N 24°16′52″E / 55.072°N 24.281°E / 55.072; 24.281 (Jonava)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija: Jonavos miesto seniūnija
Gyventojų: 27 381 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Jonavà
Kilmininkas: Jonavõs
Naudininkas: Jõnavai
Galininkas: Jõnavą
Įnagininkas: Jõnava
Vietininkas: Jonavojè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-55001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: JonavaVikiteka

Jonava – miestas Kauno apskrityje, 35 km į šiaurės rytus nuo Kauno, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių. Devintasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Jonavos rajono savivaldybės centras.

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg 2 bažnyčios:
Legenda pomnik.svg Paminklai:
  • Abraomui Kulviečiui medinis paminklas Ramybės skvere (1995 m., autorius Vidas Cikana);
  • paminklinis biustas Petrui Vaičiūnui (1990 m., skulptorius Vladas Vildžiūnas);
  • kryžius jonaviečiams, kurie buvo palaidoti iškeltose kapinėse (autorius A. Kazlauskas);
  • Atminimo ansamblis (autorius V. Vildžiūnas ir dailės akademijos studentai);
  • Nepriklausomybės šaulių kryžius prie išvažiavimo Ukmergėn (pastatytas 1928 m., autorius D. Leparskis, sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1990 m. „Taurostos“ klubo iniciatyva, autoriai A. Kazlauskas ir J. Listvina).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Jonavos rajono viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 2 pašto skyriai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Vienas iš Varnutės tvenkinių

Jonava įsikūrusi dešiniajame Neries krante, miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas, skverai, parkai, bei tvenkiniai išsidėstę tarp mikrorajonų, o priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų. Miesto centre yra Santarvės aikštė, Laikrodžio aikštė (įrengta 1988 m. pagal Rimanto Šneiderio projektą), Ramybės skveras. Nedidelė miesto dalis yra kairiajame Neries krante – taip pat ir miesto ištakos Skaruliai.

Miesto dalys

  • Senamiestis – seniausia miesto dalis, išsidėsčiusi apie Kauno gatvę, prie Neries kranto.
  • Geležinkelio stotis – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurėje, prie Jonavos geležinkelio stoties.
  • Girelė – gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose.
  • Baldininkai (Baldininkų gyvenvietė, Fabriko mikrorajonas) – mišrusis mikrorajonas, išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šalia Liepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas buvusio Jonavos baldų kombinato (dab. UAB „Baldai Jums“) darbuotojams.
  • Miškų urėdijos gyvenvietė (Miškūkis) – šiaurrytinė miesto dalis tarp Laukagalių kaimo ir Jonava-Ukmergė plento (čia anksčiau buvo įsikūręs Jonavos miškų ūkis; šiuo metu – miškų ūkio darbuotojų gyvenvietė).
  • Rimkai – gyvenamasis mikrorajonas į vakarus nuo miesto centro, tai vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų.
  • Paneriai – gyvenamasis mikrorajonas prie Neries kranto, šalia Panerių gatvės.
  • Lietava – gyvenamasis mikrorajonas, apima Žeimių tako, bei Lietavos gatves.
  • Kosmonautai – gyvenamasis mikrorajonas į šiaurę nuo miesto centro, abipus Kosmonautų gatvės.
  • Lakštingalos – gyvenamasis mikrorajonas, esantis prie Varnakos upelio tvenkinių.
  • Skaruliai – kairiajame Neries krante, į vakarus nuo „Achemos“, įsikūręs mikrorajonas. Šiame mikrorajone yra Skarulių Šv. Onos bažnyčia.
  • Juodmena – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipus Petro Vaičiūno gatvės.
  • Virbalai – naujausias gyvenamųjų namų mikrorajonas, esantis netoli Virbalų kaimo.
  • Kunigiškiai – pietinis sodų rajonas.
  • Laukagaliai – šiaurinis rajonas.
  • Melnytėlė – šiaurės vakarinis rajonas.
  • Varnutė – vakarinis rajonas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Kulva - 7 km Žeimiai - 13 km Šilai - 6 km Blank-50px.png
Čičinai - 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Upninkai - 16 km
Kaunas – 36 km Šveicarija - 3 km Rukla - 8 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Jonava OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Jonava TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Jonavos arklių pašto stotis (dabar Jonavos krašto muziejus)

Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje.[6] Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.

Jonaviečiai minėję, jog ties Jonavą per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m. „Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.

Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominykui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus. 1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, suteikta prekybos privilegija. 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas Jonavos marijonų vienuolynas. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.[7]

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius. 1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai. Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. XVIII a. pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1820 m. Jonavoje buvo 133 kiemai.

Po sukilimo 1832 m. uždarytas marijonų vienuolynas, o jame įkurdinti trinitoriai. 1835 m. nutiestas Sankt PeterburgoVaršuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas. Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki pirmojo pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. Vėliau gaisras kilo tik 1905 m. – nuniokota geležinkelio stotis bei daugelis gyvenamųjų namų.

1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės. Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XIX a. pabaigoje Jonava tapo svarbiu vežimų ir baldų gamybos centru, veikė 2 acto ir 2 žvakių gamyklos, 3 spirito varyklos, 2 plytinės, kalkinė. 1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.

1922 m. pastatytas degtukų fabrikas „Uran“, 1923 m. Jonavai suteiktos miesto teisės, 1939 m. įsteigta viešoji biblioteka. Per II pasaulinį karą, ypač 1941 m. birželį sugriauta ~70 proc. pastatų. 1945, 1948, 1951 m. vyko trėmimai.

AB „Achema

Po II pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų bei gyventojų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę, 1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Baldai buvo gaminami net Maskvos Kremliui, Suvažiavimų rūmams, Didžiajam teatrui. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.

1950 m. Jonava tapo rajono centru. 1962 m. netoli Skarulių prasidėjo chemijos (azotinių trąšų) gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Gamykla atidaryta 1965 m., vėliau plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi, Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų. Miesto centre pastatyta universalinė parduotuvė (architektas A. Beinortas).

1986 m. Jonavoje pastatytas Taurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą. 1989 m. kovo 20 d. 11:20 laiku Jonavos „Azote“ įvyko sprogimas, kurio metu išsiliejo ~7500 tonų skysto amoniako, kilo gaisras ir į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų. Nuodingų cheminių junginių debesis vėjas nešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių. Vėliau paskelbta, jog 29 žmonės dėl avarijos tapo neįgalūs.[8] Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Yra žinoma, kad amoniakas gali sukelti rimtus vaikų smegenų pažeidimus, ypač pavojingas embrionui nėštumo laikotarpiu.

1996 m. patvirtintas dabartinis Jonavos herbas.

2012 m. vasario 2 d. Jonavos miesto teritorija padidėjo 300 hektarų, prie miesto buvo prijungti besiribojantys kaimai ir bendras Jonavos plotas siekė 1366,82 ha.[9]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m. Jonavos valsčiaus centras Kauno apskritis
19501953 m. ? Jonavos rajono centras Kauno sritis
19531962 m. ?
19621965 m. ? Kauno rajonas
19651995 m. ? Jonavos rajono centras
1995 Jonavos miesto seniūnija Jonavos rajono savivaldybės centras Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė

Žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais Janowo (dvarininkinis vietovardis). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava.[10]

Liaudies etimologija legendą, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.

Švietimas ir ugdymas

1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima 1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po 1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta.

1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t. y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba. 1871 m. iš Rumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė. 1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą. 1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą. 1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.

Šiuo metu veikia Jonavos politechnikos mokykla, bendrojo lavinimo – Jaunimo mokykla, Senamiesčio gimnazija, J. Ralio gimnazija, vidurinė mokykla Santarvės, Suaugusiųjų švietimo centras. Taip pat 4 pagrindinės mokyklos (Lietavos, Neries, R. Samulevičiaus, J. Vareikio), 2 pradinės mokyklos (Panerio, Jonavos). Ikimokyklinio ugdymo srityje veikia 2 mokyklos-darželiai („Bitutė“, „Šilelis“), 3 lopšeliai-darželiai („Lakštingalėlė“, „Dobilas“, „Saulutė“, „Žilvitis“, „Pakalnutė“). Mieste taip pat veikia papildomojo ugdymo įstaiga – Jonavos meno mokykla.

Kultūra

Kultūros veiklą organizuoja Jonavos kultūros centras (JKC). 1995 m. liepos 1 d. Kultūros ir švietimo skyriaus metodinis kabinetas reorganizuotas į Kultūros centrą, o po metų kultūros centras persikėlė į „AB Achema“ kultūros rūmus [11]. Šiuo metu kultūros centro direktorius yra Gintautas Masteika. Organizuojamos Joninių šventės su pagoniškomis tradicijomis, Užgavėnės, centrinės Eglės įžiebimo ceremonijos, „Homo Ludens“ – meno forumas, daugelis kitų renginių.

Kolektyvai

Rajone yra per 20 meno kolektyvų. Garsus Savivaldybės mėgėjų teatras, liaudies kapelos. Įdomi jaunimo kolektyvo „Dobilia“ veikla. Dauguma metų gyvuoja Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas (vadovė Rima Auglienė). Kultūros centre veikia vaikų pop choras, humoro grupė „Provincija“, klubas „Miks“.

Krašto muziejus

Jonavos krašto muziejus

Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m. Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų.[12]

Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialus Jonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.

Jonavos viešoji biblioteka

Žiniasklaida

1951 m. Jonavoje išleistas pirmasis krašto laikraštis „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. spausdintas „Jonavos balsas“. Šiuo metu leidžiami laikraščiai „Alio Jonava“, „Naujienos“, „Joneda“, mėnraštis „Jonavos kraštas“.

Jonavoje taip pat veikia ir du televizijos kanalai: „AVVA“, transliuojamas kabelinės televizijos abonentams bei „TV7“, transliuojamas analoginės televizijos siųstuvais Jonavos ir aplinkiniams rajonams.

Sportas

Sportinę veiklą organizuoja Kūno kultūros ir sporto centras. Jame įregistruota virš 13 sporto klubų, kuriuose yra virš 300 narių. „Lietavos“ komanda – Lietuvos II futbolo lygos nugalėtoja. Tinklinio moterų klubas "Achema-KKSC" - tris kartus tapo Lietuvos čempionato nugalėtojomis. Taip pat yra bokso, šachmatų klubai. Ilgų nuotolių bėgimo klubo „Maratonas“ atstovai yra iškovoję keturis medalius tarptautiniame Vilniaus maratone.

Futbolas

Krepšinis

Tinklinis

Pramonė

Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achemos grupės“ įmonė „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoli Neries ir Šventosios upių santakos, gaminanti trąšas.

Kitos svarbios įmonės:

  • UAB „Baltasis pyragas“ (seniau vadinta „Jonavos duona“) – duonos gaminiai
  • AB „Jonavos dujų ūkis“ – gamtinių dujų tiekimas
  • UAB „Baldai Jums“ – baldų gamyba (veikia vietoj buvusio „Jonavos baldų kombinato“)
  • UAB „Jonavos stalius“ – langai, konstrukcijos
  • AB „Jonavos agroservisas“ – metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai
  • „A grupė“ – audimo fabrikas
  • UAB „Lonas ir partneriai“ – porolono gamyba
  • AB „Jonavos grūdai" – grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba.

Susisiekimas

Autobusai

Jonavos autobusų stotis prieš rekonstrukciją

Visuomeninio transporto veiklą organizuoja AB „Jonavos autobusai“. Kursuoja 1-9 numerio autobusai ir mikroautobusai (6 bei 9 numerio autobusai yra privatūs). Jonavos autobusų stotis pastatyta 1978 m. Šiuo metu autobusais galima pasiekti beveik visus Lietuvos regionus.

Geležinkelis

Pagrindinis straipsnis – Jonavos geležinkelio stotis.

Jonavos geležinkelio stotis pastatyta 1871 m. Ji priklausė Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpai. Naujas geležinkelis sujungė Jonavą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja ir plačia Rusijos rinka. Jonava tapo svarbiu geležinkelių tašku.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1885 m. 1897 m.sur. 1904 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.
600 1 906 5 000 5 622 4 115 5 500 5 005
1970 m.sur. 1974 m. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m.
14 563 21 400 24 000 28 413 36 520 34 954 34 696
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2021 m. -
34 521 34 446 34 238 34 056 30 650 27 381 -

Garbės piliečiai

Pagrindinis straipsnis – Jonavos rajono garbės piliečiai.

Jonavos rajono garbės piliečiai – Bronislovas Lubys (garbės pilietis nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), pramonininkas; Edvardas Prichodskis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), Jeronimas Ralys (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), gydytojas, vertėjas; Jonas Sirvydis (nuo 2006 m. sausio 26 d.), „Achemos“ vadovas; Konstantinas Bogdanas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), skulptorius; Stanislovas Gediminas Ilgūnas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), visuomenininkas; Teresė Žižienė (nuo 2004 m. spalio 14 d.), gydytoja; Vincas Algirdas Pranckietis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), klebonas.

Žymūs žmonės

Paminklas Abraomui Kulviečiui Santarvės aikštėje, atidengtas 2009 m.

Miestų partnerystė

Jonavos miestų partnerių herbai ant savivaldybės pastato.

Galerija

Šaltiniai

Portal
Vikisritis: Jonava
  1. Jonava. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Яновъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 41А (82) : Яйцепровод — Ѵ. С.-Петербургъ, 1904., 676 psl. (rus.){{#subobject:Jonava (Яновъ, ESBE) |Straipsnis=Jonava |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Яновъ |Žodyno tomas=Т. 41А (82) |Žodyno puslapis= 676 psl. }}
  3. Яновъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 962 psl. (rus.)
  4. Jonava SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Jonava loadmap.net
  6. J. Lenčiauskas. „Jonavos rajonas“
  7. R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė „Mano gimtinė gyva atmintyje“.
  8. http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=3963 Gimtoji žemė, „Du dešimtmečiai, pažymėti netektimis, baime ir nežinomybe“
  9. Joneda 2012 m. vasaris
  10. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 74–75 psl.
  11. http://jkc.lt
  12. http://www.jonavosmuza.lt
  • Jonava. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 646 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 68–69 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 109% (+28111-865=27246 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+177-1668=-1491 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+12-0=12 wiki spaudos ženklai).