Joniškis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Joniškis
   Coat of arms of Joniskis.svg   
Joniskio centras.JPG
Joniškio centras

Joniškis
56°14′20″N 23°36′50″E / 56.239°N 23.614°E / 56.239; 23.614 (Joniškis)Koordinatės:56°14′20″N 23°36′50″E / 56.239°N 23.614°E / 56.239; 23.614 (Joniškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Joniškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Joniškio seniūnija (Joniškis)
Gyventojų: 8 266 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Jõniškis
Kilmininkas: Jõniškio
Naudininkas: Jõniškiui
Galininkas: Jõniškį
Įnagininkas: Jõniškiu
Vietininkas: Jõniškyje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-84001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: JoniškisVikiteka

Joniškis – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, Žiemgalos regione, 39 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Latvijos sienos (14 km). Rajono ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Draugystės, Malūno, Parko, Sidabros). Joniškio centrinė dalis – urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.). Išlikęs XVI–XVII a. susiformavęs gatvių tinklas (radialinė miesto struktūra) – į netaisyklingos formos buvusią miestelio turgaus aikštę sueina penki keliai.

Miesto šventė švenčiama liepos 6 dieną.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1901 m. Bažnyčia mūrinė, neobarokinė, jos bokšto aukštis 65 metrai.
Legenda cmentarz.svg Miesto kapinės yra pietinėje dalyje.
Legenda pomnik.svg Miesto aikštėje priešais bažnyčią stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m. (architektas Vladimiras Dubeneckis). Pokariu aikštėje imta laidoti sovietų armijos karius, jiems pastatytas paminklas, o Nepriklausomybės paminklas 1969 m. nugriautas. Atgimimo metais 1989 m. atstatytas, karių kapų paminklas nugriautas, o palaikai perlaidoti.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-84001)
Romos katalikų parapijos senelių globos namai „Santara“
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, įkurtas 1989 m. Žemaičių g. 14.
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Joniškis išsidėstęs Žiemgalos žemumoje, prie Audruvės ir Sidabros upelių. Miesto šiaurės vakaruose yra 2 tvenkiniai – Joniškio I (vakarinis) ir Joniškio II (rytinis). Vakariniu miesto pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai–Ryga. Didžioji miesto dalis susitelkusi į rytus nuo geležinkelio (vakariniame krašte yra tik kolektyviniai sodai ir Liuteronų ir II pasaulinio karo aukų kapinės). Joniškio miesto parkas užima 4 ha, pradėtas kurti 1964 m. į vakarus nuo bažnyčios.

Geležinkelio ruožas



Istorija[taisyti]

Joniškis išaugo pietinėje Žiemgalos teritorijoje, netoli nuo buvusios žiemgalių Sidabrės pilies, minimos nuo 1289 m. (4 km į vakarus nuo dabartinio miesto, Kalnelio kaime). Joniškio apylinkės minimos XIII a. Livonijos kronikoje.

Gyvenvietė pradėjo kurtis XVI a. pradžioje, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1522 ar 1523 m., kai Vilniaus vyskupas Jonas kartu su Medininkų (Varnių) vyskupu lankė Kuršo pasienį ir čia rado išlikusią pagonybę, o netoliese žmonės dar garbino Perkūną. Šioje vietoje vyskupas apkrikštijo visus gyventojus, 1526 m. įsteigė medinę bažnyčią, prie kurios ėmė kurtis ir gyvenvietė. Nuo 1589 m. priklausė Šiaulių ekonomijai. Į dabartinę vietą ji persikėlė po 1594 m. gaisro – į vietą, kuria ėjo svarbus RygosTilžės kelias.

1616 m. liepos 4 d. karalius Žygimantas Vaza miestui suteikė miesto teises (savivaldą) ir herbą. Tuo metu tai buvo didžiausias miestas Šiaulių ekonomijoje, didesnis už pačius Šiaulius. Joniškis garsėjo mugėmis, kurios prekiauta žemės ūkio produkcija, linais, tabaku, stovėjo Joniškio rotušė. XVII a. pastatyta Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia. Nuo 1737 m. Joniškyje pakviesti Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto III apsigyveno daug žydų amatininkų. 1769 m. sukilę valstiečiai du mėnesius laikė miestą savo rankose, bet valdžia sukilimą nuslopino, o vadams M. Paugai, M. Radvilai ir S. Jazauskui skyrė mirties bausmes.

XIX a. miestas garsėjo žemės ūkio gaminiais, linų pluoštu, tabaku, mugėmis, čia suvažiuodavo pirkliai iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. 18361858 m. nutiestas svarbus Rygos–Tilžės plentas. XIX a. pabaigoje beveik pusė miesto gyventojų buvo žydai, Joniškis garsėjo arklių mugėmis.

1921 m. Joniškyje atidaryta vienintelė Lietuvoje latvių vidurinė mokykla. 1923 m. suteiktos II eilės miesto teisės, patvirtintos 1933 m. Per nacių okupaciją daugelį Joniškio žydų sušaudė Vilkiaušio miške, prie kelio Šiaulių link. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas stambus grūdų produktų kombinatas, universalinė parduotuvė „Eglė“. 1991 m. patvirtintas dabartinis Joniškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1589 m. – XVIII a. pabaiga ? Šiaulių ekonomija
XIX a. pradžia – 1915 m. Joniškio valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19151917 m. Joniškio apskrities centras
19171945 m. Šiaulių apskritis
19451950 m. Joniškio apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Joniškio rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
1995 Joniškio seniūnijos centras Joniškio rajono savivaldybės centras Šiaulių apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Miesto vardas kilęs nuo Vilniaus vyskupo Jono (vienas Joniškio įkūrėjų), pridėjus priesagą -iškis (asmenvardinis vietovardis). Spėjama, kad vyskupas pastatydino bažnyčią ir pats parinko tokį gyvenvietės vardą.[6]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[3] 1904 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m.[7]
2 634 7 900 4 100 5 100 5 889 7 488 8 300
1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. -
8 600 9 303 11 773 11 329 10 685 9 899 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės[taisyti]

XVIII a. pabaigoje Joniškyje įsikūrė rusų dvarininkai Zubovai – pirmiausia grafas Platonas Zubovas (1767–1822), o po jo mirties dvarus paveldėjo brolis Dmitrijus Zubovas (1764–1836), pradėjęs Zubovų giminės lietuvišką šaką.

Viename name Joniškyje, Upytės g. 23, 18791896 m. gyveno būsimas dailininkas Adomas Varnas (1879–1979). Joniškio savivaldybė įsteigė Adomo Varno premiją, kuri įteikiama tautodailininkams.

Patarlės[taisyti]

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Joniškis |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Miestų partnerystė[taisyti]

Sportas[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Joniškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Янишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 41А (82) : Яйцепровод — Ѵ. С.-Петербургъ, 1904., 671 psl. (rus.){{#subobject:Joniškis (Янишки, ESBE) |Straipsnis=Joniškis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Янишки |Žodyno tomas=Т. 41А (82) |Žodyno puslapis= 671 psl. }}
  3. 3,0 3,1 Янишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 961 psl. (rus.)
  4. Joniškis SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Joniškis loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 75–76 psl.
  7. Joniškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 72 psl.
  • Joniškis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 650 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 16–17 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 104% (+11115-708=10407 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+488-177=311 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti