Joniškis
Kitos reikšmės – Joniškis (reikšmės).- Kitos reikšmės – Joniškis (reikšmės).
| Joniškis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 Joniškio centras | ||||||||||||||||
  Joniškis | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Joniškio rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Joniškio seniūnija (Joniškis) | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 8 612 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-84001 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
JoniškisVikiteka | |||||||||||||||
Joniškis – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, Žiemgalos regione, 39 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Latvijos sienos (14 km). Rajono ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Draugystės, Malūno, Parko, Sidabros). Joniškio centrinė dalis – urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.). Išlikęs XVI–XVII a. susiformavęs gatvių tinklas (radialinė miesto struktūra) – į netaisyklingos formos buvusią miestelio turgaus aikštę sueina penki keliai.
Miesto šventė švenčiama liepos 6 dieną.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1901 m. Bažnyčia mūrinė, neobarokinė, jos bokšto aukštis 65 metrai.
|
 Miesto kapinės yra pietinėje dalyje.
|
 Miesto aikštėje priešais bažnyčią stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m. (architektas Vladimiras Dubeneckis). Pokariu aikštėje imta laidoti sovietų armijos karius, jiems pastatytas paminklas, o Nepriklausomybės paminklas 1969 m. nugriautas. Atgimimo metais 1989 m. atstatytas, karių kapų paminklas nugriautas, o palaikai perlaidoti.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Švietimo ir ugdymo įstaigos:
|
.svg){kind=small} Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-84001)
|
| Romos katalikų parapijos senelių globos namai „Santara“ |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, įkurtas 1989 m. Žemaičių g. 14.
|
| Kultūros centras |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Joniškis išsidėstęs Žiemgalos žemumoje, prie Audruvės ir Sidabros upelių. Miesto šiaurės vakaruose yra 2 tvenkiniai – Joniškio I (vakarinis) ir Joniškio II (rytinis). Vakariniu miesto pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai–Ryga. Didžioji miesto dalis susitelkusi į rytus nuo geležinkelio (vakariniame krašte yra tik kolektyviniai sodai ir Liuteronų ir II pasaulinio karo aukų kapinės). Joniškio miesto parkas užima 4 ha, pradėtas kurti 1964 m. į vakarus nuo bažnyčios.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Joniškis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Joniškis išaugo pietinėje Žiemgalos teritorijoje, netoli nuo buvusios žiemgalių Sidabrės pilies, minimos nuo 1289 m. (4 km į vakarus nuo dabartinio miesto, Kalnelio kaime). Joniškio apylinkės minimos XIII a. Livonijos kronikoje.
Gyvenvietė pradėjo kurtis XVI a. pradžioje, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1522 ar 1523 m., kai Vilniaus vyskupas Jonas kartu su Medininkų (Varnių) vyskupu lankė Kuršo pasienį ir čia rado išlikusią pagonybę, o netoliese žmonės dar garbino Perkūną. Šioje vietoje vyskupas apkrikštijo visus gyventojus, 1526 m. įsteigė medinę bažnyčią, prie kurios ėmė kurtis ir gyvenvietė. Nuo 1589 m. priklausė Šiaulių ekonomijai. Į dabartinę vietą ji persikėlė po 1594 m. gaisro – į vietą, kuria ėjo svarbus Rygos–Tilžės kelias.
1616 m. liepos 4 d. karalius Žygimantas Vaza miestui suteikė miesto teises (savivaldą) ir herbą. Tuo metu tai buvo didžiausias miestas Šiaulių ekonomijoje, didesnis už pačius Šiaulius. Joniškis garsėjo mugėmis, kurios prekiauta žemės ūkio produkcija, linais, tabaku, stovėjo Joniškio rotušė. XVII a. pastatyta Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia. Nuo 1737 m. Joniškyje pakviesti Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto III apsigyveno daug žydų amatininkų. 1769 m. sukilę valstiečiai du mėnesius laikė miestą savo rankose, bet valdžia sukilimą nuslopino, o vadams M. Paugai, M. Radvilai ir S. Jazauskui skyrė mirties bausmes.
XIX a. miestas garsėjo žemės ūkio gaminiais, linų pluoštu, tabaku, mugėmis, čia suvažiuodavo pirkliai iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. 1836–1858 m. nutiestas svarbus Rygos–Tilžės plentas. XIX a. pabaigoje beveik pusė miesto gyventojų buvo žydai, Joniškis garsėjo arklių mugėmis.
1921 m. Joniškyje atidaryta vienintelė Lietuvoje latvių vidurinė mokykla. 1923 m. suteiktos II eilės miesto teisės, patvirtintos 1933 m. Per nacių okupaciją daugelį Joniškio žydų sušaudė Vilkiaušio miške, prie kelio Šiaulių link. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas stambus grūdų produktų kombinatas, universalinė parduotuvė „Eglė“. 1991 m. patvirtintas dabartinis Joniškio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1589 m. – XVIII a. pabaiga | ? | Šiaulių ekonomija | |
| XIX a. pradžia – 1915 m. | Joniškio valsčiaus centras | Šiaulių apskritis | |
| 1915–1917 m. | Joniškio apskrities centras | ||
| 1917–1945 m. | Šiaulių apskritis | ||
| 1945–1950 m. | Joniškio apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Joniškio rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Joniškio seniūnijos centras | Joniškio rajono savivaldybės centras | Šiaulių apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas kilęs nuo Vilniaus vyskupo Jono (vienas Joniškio įkūrėjų), pridėjus priesagą -iškis (asmenvardinis vietovardis). Spėjama, kad vyskupas pastatydino bažnyčią ir pats parinko tokį gyvenvietės vardą.[6]
Gyventojai
 | |||||||
| 1775 m. | 1783 m. | 1790 m.sur. | 1845 m. | 1885 m.*[3] | 1904 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 280 | 1 912 | 1 850 | 4 238 | 2 634 | 7 900 | ||
| 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | 1976 m. | ||
| 4 100 | 5 100 | 5 889 | 7 488 | 8 300 | 8 600 | ||
| 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 9 303 | 11 773 | 11 329 | 10 685 | 9 899 | 8 612 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
- Julijonas Šalkauskis (1849–1933), gydytojas, savivaldybininkas
- Juozas Kisielius (1949–1991), teatro ir kino aktorius
- Juozas Šalkauskas (1951–), radijo diktorius
- Dana Rutkutė (1922–), TV ir radijo diktorė
- Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), dramaturgė iš Joniškio, Čiurlionio žmona
- Marcė Katiliūtė (1912–1937), dailininkė, gyvenusi Šiaulių senojoje gatvėje 24
- Jonas Avyžius (1922–1999), rašytojas, gimė Mėdginų k.
XVIII a. pabaigoje Joniškyje įsikūrė rusų dvarininkai Zubovai – pirmiausia grafas Platonas Zubovas (1767–1822), o po jo mirties dvarus paveldėjo brolis Dmitrijus Zubovas (1764–1836), pradėjęs Zubovų giminės lietuvišką šaką.
Viename name Joniškyje, Upytės g. 23, 1879–1896 m. gyveno būsimas dailininkas Adomas Varnas (1879–1979). Joniškio savivaldybė įsteigė Adomo Varno premiją, kuri įteikiama tautodailininkams.
Patarlės
Miestų partnerystė
- Kapylius, Baltarusija (2007)
- Koninas, Lenkija (2006)
- Veru,
Estija - Vimerbis,
Švedija (1994) - Zulingenas,
Vokietija (2003)
Sportas
- FK Žygis Joniškis (futbolas)
- BC Žemyna (krepšinis)
Šaltiniai
- ↑ Joniškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Янишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 41А (82) : Яйцепровод — Ѵ. С.-Петербургъ, 1904., 671 psl. (rus.){{#subobject:Joniškis (Янишки, ESBE) |Straipsnis=Joniškis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Янишки |Žodyno tomas=Т. 41А (82) |Žodyno puslapis= 671 psl. }}
- ↑ 3,0 3,1 Янишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 961 psl. (rus.)
- ↑ Joniškis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Joniškis loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 75–76 psl.
- Joniškis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 650 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 16 psl.
- Joniškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 133 psl.
- Joniškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 72 psl.
- Joniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 697 psl.
- Joniškis. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 58 psl.
- Joniskis.lt
- Apie Joniškį ir kitus Šiaulių apskrities miestelius
- Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu, 1918–1940 m. (sud. Tomas Butautis). – Šiauliai: K. J.Vasiliausko įmonė, 2003. – 63 p.: iliustr. – ISBN 9955-564-47-4
- Joniškio krašto koplyčios (sud. Gintautas Žalėnas, Valentas Cibulskas, Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-434-28-3
- Joniškio krepšinio muziejus
- Joniškio krepšiniui – 70 (sud. Leonas Karaliūnas). – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 75 p.: iliustr. – ISBN 9955-638-72-9
| ||||||||||||||