Julija Pajarskaitė
| Julija Pajarskaitė | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1920 m. kovo 13 d. |
|
| |
| Veikla | Linkuvos K.Požėlos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, režisierė
|
|
| |
| Žymūs studentai | ( |
Julija Pajarskaitė (1920 m. birželio 13 d.) – Linkuvos K.Požėlos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, režisierė, Kauno V vid. m-la, dabar V. Kudirkos progimnazija
Gyvenimo kelias
Linkuvoje dirbo 1953 - 1957 metais.
1956 m. Linkuvos gimnazijoje kaip auklėtoja J. Pajarskaitė išleido XXXII laidą.
Prisiminimai
|
Linkuvoje pradėjau dirbti jauna, direktorius tada buvo V.Vasilevičius. Dirbau su entuziazmu, nes sutikau Linkuvoje mokytojus, ne tik gerus savo dalyko žinovus, eruditus visuomenininkus, gyvenančius mokyklos gyvenimu, tai :lituanistės Valerija Vilnonytė ir Julija Pajarskaitė, jų dėka buvo pastatyta eilė spektaklių, montažų, literatūrinių tautosakos vakarų ne tik mokykloje bet ir visuomenei, istorikas mok. dalies vedėjas Juozas Skrupskelis, lituanistė Stanislava Lovčikaitė, Algis Dičpetris ir eilė kitų. Didžiulis noras lygiuotis, sekti jais liko iki šių dienų, džiaugtis jų organizuotais renginiais. |
|
|
|
Per pirmąjį pokarinį dešimtmetį mokslo žinias skiepijo ir jaunąją kartą auklėjo atvykę mokytojai: D.Prunskaitė, F.Skrebaitė-Mielienė, Z.Žagrytė-Mališauskienė, A.Mališauskas, V.Vilnonytė, J.Pajarskaitė, I.Liutkevičiūtė, A.Dimšienė, B.Vilimas, Kunaičiai, Gaigalai, Anužai, A.Laskauskas, Bagdonai, Kraujeliai, E.Servienė, Katinienė, A. Petruškevičiūtė-Spudienė, J.Tauperis ir kt. „Linkuvos gimnazija“ 1918–2008; leidinį parengė Linkuvos gimnazijos mokytojai; Leidybos vadovas Stasys Tumėnas; Išleido S. Tumėno leidykla „Šiaurės Lietuva“, Šiauliai, 2008-10-20; |
|
Spauda
1951–1959 m. Linkuvos rajone ėjo VKP(b) Linkuvos rajono komiteto organas „Bolševiko kelias“. pirmasis jo redaktorius – S.Tubis. Laikraščio turinį sudarė standartinės tų laikų spaudos temos: politiniai „Pravdos“ vedamieji, įvairių lygių propagandiniai ir agitaciniai straipsniai, kolūkių kūrimosi ir „pergalingo žengimo pirmyn“ publikacijos, šventiniai lozungai, politinės apžvalgos, partijos ir komjaunimo plenumai, socialistinis lenktyniavimas, komjaunuoliškos statybos ir t. t. Kita temų grupė – ideologinė propaganda ir agitacija: dėmesys meno saviveiklos repertuaro kryptingumui.
Vėliau, rajono komjaunimo sekretore tapus Burbulytei, komjaunimo darbas suaktyvėja, mokykloje sparčiai daugėja komjaunuolių ir pionierių. Ryškus spaudimas mokytojams reikalaujant ugdyti mokinių patriotinį auklėjimą ir kovoti su religiniais prietarais. Akcentuojama kai kurių moksleivių komjaunuolių veikla (A.Lipskio). Pasirodo tokių politiškai nepatikimų mokytojų, kaip Valerija Vilnonytė, Julija Pajarskaitė, Juozas Skrupskelis, Juozas Jasiūnas, straipsniai apie sovietinio patriotizmo ugdymą pamokose. Tačiau šiose publikacijose jau ryškėja pastangos pasakyti laisvesnį žodį apie lietuvių kalbos, literatūros, meno saviveiklos, kūrybos, istorijos svarbą, žinoma, pridengiant nacionalinės sąmonės mintį tautų draugystės, liaudiškumo ir panašiais skydais.
Nuo 1954 m. pakeistas laikraščio pavadinimas „Socialistinis kelias“. Keitėsi redaktoriai: S.Tubį po metų pakeitė K.Lašinis.; 1954 m. redaktoriaus pareigas ėjo Algirdas Lititauskas; po jo redaktoriumi pakeistas E.Urbonavičius, kurį ilgokai vadavo A.Levaškevičienė; nuo 1957 m. laikraštį redagavo V.Šileikis, kurį vadavo žurnalistė Emilija Drupaitė-Leviškienė; 1958 m. redaktoriumi dirbo A.Vaičiūnas, rašė žurnalistai Emilija Drupaitė-Leviškienė, Algirdas Lititauskas, P.Vilkas ir kt.
Po Stalino mirties laikraštyje išliko ta pati politinė kryptis, bet atsirado ir naujovių. Sustiprėjo dėmesys literatūrai, jaunųjų kūrybai. Daugiausia spausdinama poezijos – A.Jokšto, E.Motiekos, J.Eimanto, A.bėčiaus, J.Šliavo, V.Šeškausko, A. Muižės, E.Žymanto, R.Armonavičiaus, L.Norkaus, V.Spudo. Pasitaiko ir jų kūrybos vertinimo (E.Drupaitė). Minimos rašytojų sukaktys – N. Gogolio, R.Bernso, P.Cvirkos, J.Baltušio, B.Sruogos, M.Šolochovo, net V.Kudirkos. Publikacijų ratas darėsi platesnis, įvairesnis, tačiau vertinimo kriterijai liko tie patys – iš partinių pozicijų, tik subtiliai pateikti. Vis dėlto laikraštis būrė kūrybines jėgas, sudarė sąlygas publikuoti kūrybą gabesniems rajono literatams.
Pirmasis festivalis
Pasibaigė atšiaurioji žiema, atėjo taip ilgai lauktas pavasaris. Pradėjo žaliuoti medžiai, augti žolė. Gamta pabudo iš žiemos miego. Pavasario džiaugsmas pripildė ir mūsų, moksleivių krūtines. Po įtempto darbo prasideda poilsio laikas. Jaunimas ruošia pasilinksminimus. Vis plačiau po mūsų respubliką ir visą tėvynę sklinda jaunimo dainos, užsižiebia naujos festivalių ugnys.
Trečiadienį, gegužės 30 d., Linkuvos K.Poželos vidurinėje mokykloje buvo nepaprasta diena. Tą dieną įvyko pirmas festivalis mūsų rajone. Festivaliui mokiniai ruošėsi gana sąžiningai. Tai rodo ir festivalio metu pasiekti laimėjimai.
18 val. antrųjų rūmų aikštėje išsirikiuoja estafetės komandos. Nors klasių mokykloje yra daug, tačiau komandų tik trys. Tai XI ir X ir jungtinė IXa, IXb, VIIIb klasių komandos. Tai rodo, kad mažas dėmesys skiriamas fiziniam auklėjimui. Estafetės nugalėtojais tapo abiturientų komanda. Jiems buvo suteikta garbė uždegti festivalio aukuro ugnį. Po vėliavos pakėlimo festivalio dalyviai aidint muzikos garsams, pražygiavo miesto gatvėmis. Čia viskas būtų buvę gerai, tačiau truko linksmumo. Festivalis – jaunimo šventė, todėl jaunimas turi jaustis linksmai. O žygiuojant miesto gatvėmis, moksleiviai nesugebėjo net uždainuoti. Po eitynių įvyko krepšinio ir tinklinio varžybos tarp XI ir X klasių komandų.
Po to vyko atskirų klasių pasirodymai. Daug darbo į pasiruošimą festivaliui įdėjo mokyt. Valerija Vilnonytė, Julija Pajarskaitė ir kt. Šie mokytojai prieš pusantros savaitės sušaukė klasių aktyvų pasitarimus, nurodė į ką kreipti svarbiausią dėmesį.
Įdomiausią programą davė X klasė. Broliai Vytautas ir Ignas Valioniai pagrojo akordeonu ir smuiku. Kiti dešimtokai išpildė Krylovo pasakėčią „Kvartetas“. Bene labiausiai žiūrovams patiko kupletai „Iš po dešimtosios stogo“. Čia buvo iškelti klasės trūkumai ir mokinių ydos. Reikia pasakyti, kad dešimtokai programą davė ne savo vadovės mokytojos S. Bagdonienės paskatinti, bet pačių mokinių iniciatyva.
Abiturientai statė montažą „Kaip mes augom“. Jame abiturientai parodė, kaip jie išaugo iš mažų pipirų į išeinančius į gyvenimą žmones.
IX klasės mokinės Garšvaitė ir Stasė Rutkevičiūtė padainavo dainą „Linksmumas eina per girias“. Garšvaitė ir Irena Nijolė Vaitekūnaitė išpildė intermediją iš klasės gyvenimo. Barisnevičiūtė padeklamavo ištrauką iš S. Nėries poemos „Bolševiko kelias“. Po to vyko atrakcionai: virvės traukimas, bėgimas su stikline vandens, dviračių lenktynės, išsiaiškinti lėčiausiam važiuotojui, žaidimas „Žilvitis“, bėgimas maišuose ir kt. Virvės traukime nugalėjo abiturientai. Su stikline vandens greičiausiai atbėgo dešimtokas Alfonsas Užiūnas. Dviračiu ilgiausiai važiavo abiturientas Bronius Jaškulis.
Nuotraukos
Linkuvos gimnazijos 32 laida 1956 m.
Linkuvos gimnazijos 32 laida
Susitikimas
1972 08 19 - po 20 metų. Antroje eilėje trečias iš dešinės auklėtojas Mališauskas, trečioje eil. pirmas iš dešinės mokytojas Juozas Skrupskelis, ketvirta mokytoja Julija Pajarskaitė. A.Liumaitė pirmoje eilėje pirma iš kairės.
Su Auklėtoja Pajarskaite 1996
Auklėtojai Pajarskaitei 95 m.
Auklėtoja Pajarskaitė 2015
Sveikinimas Julijai Pajarskaitei 100
Auklėtinių sveikinimas
Mokytojai Julijai Pajarskaitei 100
