Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pereiti į navigaciją Jump to search
Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas – 1998-2002 m. išleistas enciklopedinis Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių biografijų žinynas.

Įvadas[taisyti]

Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Leidinį sudaro du tomai. Pirmajame surinktos Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių, kurių pavardės prasideda raidėmis A-M, trumpos biografijos, o antrajame N-Ž. Antrajame tome taip pat yra pateiktas ir pirmo tomo papildymas.

Žinyno pratarmė[taisyti]

Cquote2.png

Palikti gimtinę ir vykti į svetimus kraštus, keliauti už jūrų marių lietuviai turėjo dėl dviejų svarbiausių priežasčių - kai savame krašte pristigo duonos ir laisvės. Nuo caro valdžios persekiojimo bėgo 1795, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyviai. Dalis jų atsidūrė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bėgo į Ameriką ir jaunuoliai, nenorėję tarnauti Rusijos kariuomenėje, ypač po 1874 m. karo prievolės įstatymo. Daug kaimiečių iš gimtinės buvo priversti išvykti po 1867-1868 nederliaus metų. Geresnio pragyvenimo ieškoti mūsų tautiečiai vyko ir vėliau, vildamiesi, užsidirbę pinigų, grįžti į Lietuvą ir nusipirkti žemės. Tačiau dauguma jų liko ir įsikūrė už Atlanto. Išeiviai telkėsi į lietuviškas parapijas, būrėsi į draugijas, leido laikraščius, steigė lietuviškas mokyklas, rūpinosi išlaikyti savo kalbą bei krašto papročius.

Tolimuose kraštuose gyvenantys lietuviai išeiviai neužmiršo svetimųjų priespaudą kenčiančios Tėvynės ir atsiliepdavo į visus reikšmingesnius Lietuvos įvykius. Jie protestavo 1894 m. po Kražių skerdynių (siuntė laiškus Rusijos carui Aleksandrui III ir Popiežiui Leonui XIII). Rėmė kiekvieną laisvinimosi pastangą, rinko aukas, prašė prezidentą T. W. Wilsoną pripažinti 1918 m. vasario 16 d. paskelbtą Lietuvos Nepriklausomybę, padėjo atkurti karo sugriautą ūkį. Sielojosi dėl sostinės Vilniaus netekimo, protestavo prieš Klaipėdos krašto užgrobimą 1939 m. ir Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos aneksiją 1940 m.

Pastaroji Tėvynę užgriuvusi nelaimė suvienijo visų pažiūrų išeivius (išskyrus komunistus) bendram tikslui - Lietuvos išlaisvinimui. Buvo įkurtos organizacijos: 1941 m. - Amerikos lietuvių taryba (ALTas), vykdžiusi politinę veiklą, ir 1944 m. - Bendras Amerikos lietuvių fondas (BALFas), rūpinęsis nuo karo nukentėjusiųjų šalpa ir pabėgėlių įkurdinimu JAV (baigiantis II pasauliniam karui, 1944 m. vasarą į Vakarų Europą plūstelėjo nuo grįžtančių sovietinių okupantų besitraukianti karo pabėgėlių banga). Prie bendro tikslo siekimo plačia informacine veikla prisidėjo ir 1959 m. į Niujorką perkeltas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIKas) bei 1955 m. ALTo įkūrėjo prelato Jono Balkūno suburta JAV lietuvių bendruomenė (LB), ilgainiui išaugusi į visuotinę Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB), kurios centras įsikūrė Čikagoje (Lemonte). ALTo ir BALFo pastangų dėka JAV valdžia buvo įtikinta nuo sovietinių okupantų represijų į Vakarų Europą pasitraukusius ir praradusius viltį grįžti į Tėvynę lietuvius laikyti Lietuvos, o ne SSRS piliečiais ir leisti jiems persikelti į JAV. Pagal 1948 m. priimtą Displaced Persons Act per trejetą metų į JAV atvyko apie 30 tūkstančių lietuvių. Jie papildė jau seniau įsikūrusių tautiečių didžiuosius telkinius Čikagoje, Niujorke, Brooklyne, Philadelphijoje, Detroite, Pittsburghe, Bostone, Clevelande, Worcesteryje, Baltimorėje.

Naujieji imigrantai (tarp jų buvo daug politikos, kultūros ir meno veikėjų) steigė naujus kultūros, mokslo centrus ir visokeriopai stiprino bei plėtė lietuvišką veiklą. Kaip ir ankstesnieji išeiviai jie rūpinosi okupuota Tėvyne. Specialiais leidiniais visuomenei ir peticijomis JAV prezidentams ir Kongresui nuolat buvo primenama komunistinę priespaudą kenčianti Lietuva. ALTo siūlymu 1953 m. buvo sudarytas JAV Kongreso vadinamasis Kersteno komitetas, kuris rinko ir skelbė medžiagą apie Baltijos šalių okupacijos padarinius. Komitetui pateikti ištrūkusių iš okupuotos Tėvynės liudijimai garsino Lietuvos laisvės bylą. Žmogaus teisių pažeidimus, tikinčiųjų persekiojimą pasauliui priminė ir slapta siunčiamos Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos {1972-1989 m.) vertimo ir platinimo organizatoriai (ypač kunigai Kazimieras Kuzminskas ir Kazimieras Pugevičius). Po ilgų laisvės Tėvynei siekimo ir vilties metų visuotinė džiaugsminga JAV lietuvių parama pareikšta 1990 m. kovo 11 d. Vilniuje atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei, buvo daromos diplomatinės pastangos ją apginti ir pripažinti, protestuota prieš SSRS agresiją 1991 m. sausio 13 d. Visos lietuvių tautos susitelkimą ir pasiaukojimą apvainikavo Lietuvos valstybės pripažinimas. Galima džiaugtis, kad dalis priverstųjų palikti Tėvynę jau grįžta į Lietuvą ir padeda jai atsikurti.

Per visus okupacijos metus užsienio lietuvių (ypač karo pabėgėlių) patriotinė veikla Lietuvoje buvo nutylima arba visaip niekinama, šmeižiama. Tik atkūrus Nepriklausomybę susidarė sąlygos objektyviai informacijai: galima ir reikia atstatyti istorinę tiesą, parodyti nutylėtą tautos dalies veiklą.

Turėdami tai galvoje, Mokslo ir enciklopedijų leidyklos (dabar - leidybos institutas) direktorius, 1996 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu nuo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos, Zigmantas Pocius su Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC) Čikagoje pirmininku prof. dr. Jonu Račkausku 1993 m. sumanė parengti ir Vilniuje išleisti įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių biografinį žinyną Pasaulio lietuviai. Sulaukus pažado, kad galima tikėtis paramos, pirmiausia pradėtas rengti leidinys JAV lietuviai. Tuo tikslu 1993 m. rudenį į LTSC atvyko enciklopedijų redaktorės Jonė Liandzbergienė ir Jūratė Tamulaitienė, po pusmečio - redaktorius dr. Antanas Balašaitis. Čikagoje, sukvietus įvairių profesijų ir organizacijų atstovus, sudaryta leidinio Patariamoji komisija, aptartas darbo planas: parengtas leidinio vardynas, anketa, ieškota adresų. Laikraščiuose ir per radiją paskelbus sumanymą, buvo siuntinėjamos anketos. Ne iš visų asmenų sulaukta atsakymo, nors kelis kartus per laikraščius buvo primenama ir prašoma siųsti biografijas į LTSC. Iš viso gauta apie 1500 atsakymų.

Žinynas JAV lietuviai yra būrio enciklopedininkų ir jų talkininkų darbo rezultatas. Jis leidžiamas Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto lėšomis. Leidinio rengimą aukomis parėmė ir JAV lietuviai. Rengėjai dėkoja leidinio sumanytojams - buvusiam direktoriui Zigmantui Pociui ir LTSC prezidentui prof. dr. Jonui Račkauskui už patarimus ir sudarytas sąlygas darbuotis Centre ir naudotis jo fondais, Patariamosios komisijos nariams: žurnalistams Broniui Juodeliui ir Juozui Žygui (parašiusiam pluoštą biografijų ir siuntusiam papildymus iš laikraščių), Teodorui Blinstrubui, Mildai Budrienei, Vytautui Kamantui, Raimundui Ošlapui, Juozui Polikaičiui, Faustui Stroliai, Pedagoginio lituanistikos instituto dėstytojams Juozui Masilioniui ir Stasei Petersonienei (parūpinusiems pluoštą pedagogų biografijų) . Už visokeriopą paramą esame dėkingi taip pat dr. Antanui Razmai, dailininkei Magdalenai Stankūnienei, kunigui Antanui Saulaičiui SJ, muzikui Kazimierui Skaisgiriui, fotografams Algimantui Keziui, Kaziui Daugėlai, Vytautui Maželiui (iš jų leidinių panaudota daug portretų), žurnalistams Raimundui Lapui, Alfonsui Nakui, Edvardui Šulaičiui.

Rengėjai tikisi, kad šis leidinys prisidės prie mūsų tautos istorinės atminties papildymo. Pirmiausia norėjome aprašyti tuos, kurie ištikimai puoselėjo lietuvybę, nuolat primindami saviems ir pasauliui Lietuvos vardą, rūpinosi jos išlaisvinimu, „telkė žinias apie tai, ką svetimoji prievarta norėjo nugramzdinti užmarštin" (plg. LE, t. 36, p. 6). Aukodami poilsio valandas, jie veikė, tvirtai tikėdami, kad, atsikūrus Nepriklausomai Lietuvai, tie darbai pravers jos atgijusiai tautai. Tegu šis leidinys būna kukli padėka nenuilstantiems kultūros darbo entuziastams, toli nuo Tėvynės rengusiems enciklopedijas ir kitus lietuvių tautos istorijos, kultūros, meno, literatūros leidinius, poeto Bernardo Brazdžionio žodžiais tariant, visiems, kuriems „kryžkelėje teko /piligrimais eiti, / svetimur Tėvynei / krauti laisvės kraitį.“ Laisvės viltims išsipildžius, sugrįžusios į Tėvynę šios knygos, o kartu ir naujasis žinynas liudija apie mūsų tėvų, brolių ir seserų likimus plačiajame pasaulyje.


Humanitarinių mokslų daktaras Antanas Balašaitis, Pratarmė.

Cquote1.png


Žinyno paaiškinimai[taisyti]

Cquote2.png

Žinyne aprašomi po II pasaulinio karo visuomenės ir profesinėje veikloje aktyviai reiškęsi lietuviai (ankstesniųjų išeivių veikla aprašyta Juozo Kapočiaus Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje, 37 t., 1953-1985 m.). Leidinys iliustruotas aprašomųjų pateiktomis ir iš įvairių leidinių bei periodikos rinktomis portretinėmis fotografijomis. Greta lietuvių jame aprašyta ir keletas kitų tautybių žmonių, glaudžiai susijusių su mūsų valstybe, jos istorija ir kultūra. Žinyną sudaro 2 tomai: I tomas apima A-M raidėmis prasidedančias biografijas, II tomas - N-Ž. Pirmajame tome pateikta 2004 biografijos, 1037 iliustracijos. Antrajame tome numatyta dar įdėti papildymų skyrelį, t. p. pavardžių rodyklę, aukotojų sąrašą.

Leidinyje laikomasi Lietuvoje nustatytų rašybos taisyklių. Valstybių, jų sostinių ir kai kurių miestų (Niujorkas, Čikaga, Buenos Airės, Kvebekas, Ženeva ir kt.) pavadinimai lietuvinami. Visi mokslo įstaigų, organizacijų pavadinimai verčiami, išskyrus kai kuriuos, neturinčius atitikmenų lietuvių kalboje. Knygų, leidinių ir straipsnių pavadinimai pateikiami ta kalba, kokia jie buvo paskelbti. Nelietuviški asmenvardžiai ir vietovardžiai rašomi originalo forma, pridedant galūnes -as, -is prie žodžių, kurie baigiasi priebalsiu Gie linksniuojami). Žodžiai, kurie baigiasi balsiais (išskyrus -a) arba dvibalsiais, galūnių neturi ir nelinksniuojami. Moterų pavardės rašomos tradiciškai, tik atskirais atvejais nurodoma ir oficiali spaudoje vartojama forma. Visi gyvenimo faktai (išsimokslinimas, profesinė ir visuomeninė veikla, darbo vieta, konkretūs veiklos rezultatai) dėstomi nuosekliai.

Rengiant šį žinyną, be anketų, remtasi jau minėta Lietuvių enciklopedija, Encyclopedia Lituanica (6 t., 1970-1978 m.), įvairiais apžvalginiais leidiniais:

  • A. Kezio. Lithuanian Artists in North America (1994 m.),
  • M. Budrys. Amerikos lietuviai gydytojai (1992 m.),
  • R. M. Lapo. Ten, ekrane sužibus (1983 m.),
  • Lietuvių išeivijos knygos (d. l, 1993 m.),
  • V. Vanago. Lietuvių rašytojų sąvadas (1996 m.),
  • Lietuvių fondas (2 t., 1983-1994 m.)
  • ir kt., išeivijos ir Lietuvos periodine spauda (laikraštis Draugas, Dirva, Darbininkas ir kt.).

Dėl įvairių priežasčių (didelė leidinio apimtis, duomenų stoka, dauguma straipsnių rašyti Vilniuje) visiško enciklopedinio tikslumo ir išsamumo žinyne vietomis stinga: kai kurios biografijos nepilnos, be gyvenimo datų ir vietų. Gali pasitaikyti ir šiaip netikslumų ar apsirikimų. Biografijos apimtį daugeliu atvejų lėmė tai, kiek turėjome duomenų, taigi eilučių skaičius nerodo asmens reikšmingumo. Tik dalį aprašomųjų galėjome supažindinti su parengtais straipsniais, ir jie buvo patikslinti.


Paaiškinimai.

Cquote1.png


Aprašyti asmenys[taisyti]

Abėcėlinis sąrašas pagal pavardes:[taisyti]

Abėcėlinis sąrašas pagal vardus:[taisyti]

Abėcėlinis sąrašas pagal gimimo datą:[taisyti]

Biografijų žinyno JAV lietuviai rėmėjai[taisyti]

Daugiau informacijos galite rasti: Biografijų žinyno JAV lietuviai rėmėjai.

Pabaigos žodis[taisyti]

Cquote2.png

Žinyno JAV lietuviai sumanytojų planuotas informacinis vieno tomo leidinys, pirmiausia skirtas iš Tėvynės pasitraukusių karo pabėgėlių veiklai atskleisti, išaugo i platesnės apimties leidinį. Iš 1993-95 m. Čikagoje surinktų anketų ėmus rengti biografijas spaudai, visų nebuvo įmanoma sutalpinti į vieną knygą: sustota ties raide M. 1998 m. Vilniuje išleistame I tome (A-M) sudėta 2004 biografijos su 1037 portretinėmis nuotraukomis. Maždaug tiek pat palikta ir II tomui.

Išleidus I tomą ir telikus nedaug Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje sutelktų lėšų (prenumeratos ir aukų), mirus vienam žinyno sumanytojų Zigmui Pociui (1997.XI.3) ir žinyno rengimo grupės vadovei Jonei Liandzbergienei (1999.IX.5), buvo kilę abejonių dėl tolesnio žinyno likimo. Tačiau palankūs atsiliepimai spaudoje ir iš JAV gaunami laiškai neleido palikti nebaigto darbo. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktorius Rimantas Kareckas pritarė minčiai tęsti pradėtą darbą ir rūpinosi gauti papildomo finansavimo. 2001 m. į prašymą atsiliepė Lietuvių fondas iš Čikagos, paskyręs žinyno rengimui 10 000 JAV dolerių. Vėliau žinyno leidimą parėmė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Toliau bendradarbiaujant su Lituanistikos tyrimo ir studijų centru, jo pirmininku prof. dr. Jonu A. Račkausku, imta sparčiai rengti II tomą.

Kadangi dalis numatytų aprašyti asmenų 1993-1995 m. neatsiuntė užpildytų anketų (iš viso gauta apie pusantro tūkstančio), laiškais dar kartą buvo kreiptasi į juos. Apie tęsiamą žinyno rengimą ne kartą buvo rašyta Drauge ir Darbininke. Deja, nedaug kas teatsiliepė: ar dėl kuklumo, ar dėl nerūpestingumo. Liko viena išeitis - rengti ir pildyti biografijas iš spaudos, įvairių profesinių organizacijų žinynų, sukaktuvinių ir kitokių apžvalginių leidinių bei istorinių monografijų. Vienas svarbiausių šaltinių buvo Lietuvių enciklopedija.

Prašyta talkos iš žurnalistų ir visuomenės veikėjų. Turime pasidžiaugti, kad į prašymus atsiliepta ir pirmiausia padėkoti Čikagiškiams: žurnalistams Edmundui Jasiūnui ir Edvardui Šulaičiui, pateikusiems biografijų ir papildymų, rašytojui Stasiui Džiugui, atsiuntusiam įvairių knygų, tinkamų biografijoms rengti, fotografams Algimantui Keziui ir Jonui Tamulaičiui už portretus, žurnalistui Alfonsui Nakui iš Floridos, spaudoje rėmusiam žinyno II tomo rengimą ir siuntusiam laikraščių iškarpas. Dėkojame architektui Vytautui Germanui iš Lisle, IL, žurnalistui Romui Sakadolskiui iš Vašingtono už vardyno tikslinimą, biografijas, iš Niujorko į Lietuvą grįžusiam kunigui Vytautui Palubinskui už dvasininkų biografijų vertimo patikslinimus, Vilniškiui spaudos darbuotojui Antanui Skaisgiriui už iš JAV atgabentus A. Kezio fotonuotraukų originalus. Taip pat dėkojame Lietuvos liaudies kultūros centrui už leidimą panaudoti Boleslovo Zubricko knygoje Pasaulio lietuvių chorvedžiai publikuotas portretines fotografijas, Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai už galimybę pasinaudoti leidiniais portretams rengti.

Išleidę žinyno I tomą, aptikome dėl įvairių priežasčių nepatekusių biografijų. Be to, praėjus dešimtmečiui nuo žinyno rengimo pradžios, visuomenės gyvenime ir moksle pasireiškė ir nauji veikėjai. Todėl prireikė ir A-M raidžių papildymų skyriaus. Be naujų biografijų, jame taip pat papildytos I tomo biografijos: naujomis knygomis, naujomis pareigomis ar darbais, gautais apdovanojimais, deja, ir mirties datomis (tik ne visas pavyko rasti).

Baigus darbą, dera prisiminti ir ankstesnius lietuvių žinynus. 1946 m. Tubingene iš Lietuvos pasitraukęs prof. Vaclovas Biržiška išleido Lietuvių rašytojų kalendorių su trumputėmis kelių eilučių 1149 lietuvių raštijos autorių biografijomis. Iš jo vėliau išaugo išsamus 3 tomų veikalas Aleksandrynas (1960-65) - 370 išsamių XVI-XIX a. lietuvių rašytojų biografijų. Pirmasis JAV atsidūrusių lietuvių visuotinis žinynas buvo parengtas karo pabėgėlių iniciatyva vos įsikūrus naujame krašte. Per dvejus metus Los Angeles, CA, įsikūrusios Lietuvių dienų leidyklos vadovas Antanas Skirius su žurnalisto Juozo Kojelio ir žurnalo Lietuvių dienos redaktoriaus Juozo Vitėno talka 1953 m. išleido Amerikos lietuvių vardyną. Jame po prof. Kazio Pakšto lietuvių išeivijos Amerikoje istorinės apžvalgos pateikta pirmosios ir antrosios (karo pabėgėlių) bangos veikėjų 1084 biografijos (kartais nurodant ir šeimos narius). Kelios dešimtys advokatų, verslininkų, gydytojų biografijų įdėta 1955 m. išleistame A. Vilainio-Šidlausko redaguotame Chicagos lietuvių metraštyje. Beveik trečdalį knygos biografijoms paskyrė Aleksas Ambrazevičius (Ambrose) daug didesnėje Chicagos lietuvių istorijoje. 1869-1959, išleistoje Amerikos lietuvių istorijos draugijos 1967 metais. Autorius joje pateikė 350 lietuvių veikėjų biografijų. 1991 m. gydytoja Milda Budrienė parengė ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje išleido Amerikos lietuvių gydytojų vardyną (1884-1984), kuriame pateiktos 898 glaustos biografijos, o 1992 m. išleistame jo tęsinyje atrinkta 415 išsamesnių, nusipelniusių mokslui ir dalyvavusių visuomeninėje kultūrinėje veikloje, gydytojų biografijų. Dar didesnį žinyną iš Juozo Žilevičiaus ir Juozo Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvo, talkinant muzikui Kaziui Skaisgiriui, parengė menotyrininkė Saulė K. Jautokaitė. Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklos Stickney, IL, 1999 m. išleistame žinyne Lietuviai muzikai Vakaruose. Žilevičiaus vardynas pateikta 1049 įvairaus išsamumo biografijos su 597 portretais.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Vilniuje išleistas žinynas JAV lietuviai yra didžiausias savo apimtimi (jame 3690 biografijų su 1740 portretų). Šio istorijos šaltinio paskirtį turinčio žinyno išsamumas ir vertė yra aprašomųjų asmenų ir rengėjų bendro darbo rezultatas. Turime viltį, kad šis veikalas parodys didelės dalies JAV lietuvių visuomeninę, kultūrinę ir mokslinę veiklą. Kartu jis bus mūsų tautiečių pilietinės ir patriotinės veiklos bet kokiomis sąlygomis liudijimas.


Vilija Kneitienė
Žinyno rengimo grupės vadovė

Antanas Balašaitis
Humanitarinių mokslų daktaras

2002 metų gruodis

Cquote1.png


Šaltiniai[taisyti]


Pavyzdinis straipsnis Straipsnis „Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti.
Rodomas puslapis "https://lietuvai.lt/w/index.php?title=Jungtinių_Amerikos_Valstijų_lietuviai._Biografijų_žinynas&oldid=34075606"