Juozas Akelaitis
| Juozas Akelaitis | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1880 m. kovo 25 d. Liudvinavas |
| Mirė | † 1949 m. liepos 29 d. Manzurkos k., Kačugo r., Irkutsko sr. |
| Palaidotas | 1990 m. rugpjūčio 18 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse |
|
| |
| Veikla | valstietis, knygnešys.
|
Juozas Akelaitis (1880 m. kovo 25 d. Liudvinavas – 1949 m. liepos 29 d. Manzurkos k., Kačugo r., Irkutsko sr., 1990 m. rugpjūčio 18 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.) – valstietis, knygnešys.
Biografija
Augo pasiturinčių valstiečių šeimoje.
Mokėsi valdinėje pr. mokykloje Liudvinave. Didelę įtaką jo tolesniam gyvenimui padarė motinos broliai – dėdės Matulaičiai iš Stebuliškių, ypač Stasys Matulaitis. Iš jų gaudavo pasiskaityti lietuviškos spaudos.
Susipažino su knygnešiu Juozu Kancleriu. Pats pradėjo nešti lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos ir platinti aplinkiniuose kaimuose. Slėpdavo tėvų sodybos rūsyje. 1897 m., likvidavus “Sietyno“ draugiją, norėdamas parodyti, kad knygnešių judėjimas neužgniaužtas, dar daugiau pradėjo lipinti atsišaukimų.
1901 m. Marijampolėje įsikūrus “Artojų“ draugijai, įstojo į jos narius. Rašė korespondencijas, daugiausiai į laikraštį “Ūkininkas“. 1902 m. gegužės 5 d. žandarai jį susekė Liudvinave klijuojantį atsišaukimus. Buvo sugautas, nors bandė atsišaudydamas pabėgti. Namuose padarė kratą, rado atsišaukimų, knygų ir laikraščių. Iki 1902 m. spalio 11 d. Kalvarijoje taikytas kardomasis areštas. Paleido už 2000 rb užstatą. 1903 m. lapkričio 26 d. caro paliepimu 4 metams ištremtas į Manzurkos gyvenvietę (Irkutsko gub.). 1905 m. grįžęs iš tremties įsitraukė į švietėjišką veiklą, ūkininkavo. 1949 m. kovo 25 d. vėl buvo ištremtas į tą pačią vietą (dab. Kačiugo apylinkėse), tik šį kartą su šeima.
Atmintinos vietos ir paminklai
- Gimtinėje, Paežerėliuose, – rūsys, kuriame slėpdavo spaudą, ir stogastulpis.
- Marijampolės kraštotyros muziejuje – kryžius nuo kapo Manzurkoje.
- Kapas ir antkapinis paminklas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
| ||||||