Juozas Pakalnis

Juozas Pakalnis


Gimė	1912 m. rugpjūčio 4 d. Veselkiškiai
Mirė	† 1948 m. sausio 28 d. (35 m.) Vilnius

Tėvas	Jurgis Pakalnis
Motina	Kazimiera Latonaitė-Pakalnienė
Sutuoktinis(-ė)	Elzė Simanavičiūtė-Pakalnienė

Veikla	fleitininkas-virtuozas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas.

Juozas Pakalnis (1912 m. rugpjūčio 4 d. Veselkiškiuose, Pakruojo raj. – 1948 m. sausio 28 d. Vilniuje) – fleitininkas-virtuozas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas.

Kilmė ir šeima

Juozas Pakalnis jauniausias Kazimieros Latonaitės ir Jurgio Pakalnio sūnus. Tėvas Jurgis Pakalnis mokėjo groti armonika.

1912 metų rugpjūčio 5 dieną Linkuvos RK bažnyčioje vikaras kunigas Stanislovas Baltrimas su visomis krikščioniškomis apeigomis pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas. Linkuvos apskrities valstiečių Jurgio, Juozapo sūnaus, ir Kazimieros Latonytės Pakalnių sūnus gimė 1912 metų rugpjūčio 4 dieną Linkuvos parapijos Veselkiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Stakonis ir Ona Zinkevičiūtė, netekėjusi mergina.

Jonas, vyriausias kompozitoriaus brolis, buvo gimęs 1895 m. Veselkiškių kaime, Linkuvos valsčiuje. Jonas išvyko į Ameriką užsidirbti pinigų ir grįžo Lietuvon po šešerių metų. Pakalnių šeima persikėlė į vienkiemį ir ten pasistatė trobesius.

Juozas Pakalnis

Dukterėčia — Elzbieta Aldona Pakalnytė -Zujeva (1930— 2007) nebuvo išleidusi nė vieno poezijos rinkinio, jos pavardė nėra patekusi į literatūros mokslo ir net į Pakruojo krašto žmonių biografinius žinynus. Tačiau kompozitoriaus J. Pakalnio sesers vardas girdėtas ne vienai linkuvių kartai, nes ji, gyvenimo vėjų blaškoma tarp Rygos ir Lietuvos, visada surasdavo progos grįžti į gimtinę. A. Pakalnytė — 1949 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XXV laida). Laidos, pasklidusios iš Linkuvos į pasaulį sudėtingais 1949 metais, abiturientė. Jos klasės vadovas buvo Juozas Skrupskelis, o klasėje kartu mokėsi Žiemgalos šviesuoliais tapę Juozas Šliavas, Stanislava Lovčikaitė.

Kompozitorius buvo vedęs 1938 m. Tai - Elzė Simanavičiūtė, kilusi iš Kybartų, telegrafistė, vėliau dirbusi mokytoja.

Profesinė karjera

Juozo Pakalnio tėviškė 1953 m.

Iš kairės sėdi Leopoldas Pakalnis, trečias - Petras Pakalnis, ketvirtas - Juozas Pakalnis, stovi kairėje pirmas - Jonas Pakalnis (1925 m.)

Juozo Pakalnio tėviškė 2016 m.

Kompozitoriui Juozui Pakalniui (parinko Zita Šilkaitė)

Juozas Pakalnis baigęs Stasio Šimkaus muzikos mokyklą Klaipėdoje, atvyko į Kauną. 1930 m. buvo priimtas į Valstybės teatro orkestrą fleitininku. Nuo 1931 m. dėstė fleitos specialybę Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. Kauno konservatorijoje, koncertavo. Kompozicijos jį mokė prof. Juozas Gruodis. 1935 m. debiutavo kaip dirigentas Kauno radiofone, o 1936 m. tapo Valstybės teatro simfoninio orkestro dirigentu. Ėmęsis kūrybos, pajuto teorinių žinių stygių, todėl 1938 m. įstojo į Leipcigo konservatoriją, bet po metų dėl politinės situacijos Vokietijoje grįžo į Lietuvą.

Nuo 1940 m. dirbo Valstybės teatre baleto dirigentu. Tuo pačiu buvo ir 1941 m. įsteigto Kauno muzikinės komedijos teatro dirigentas. 1945 m. Kauno valstybinė konservatorija pakvietė J. Pakalnį vadovauti studentų simfoniniam orkestrui. 1947 m. suteiktas docento vardas. 1948 m. žuvo Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis.

Palaidotas Kaune, Šančių kapinėse; 1970 m. perkeltas į Petrašiūnų panteoną, kur 1973 m. pastatytas antkapinis paminklas (archit. M. Lagunavičienė).

Tėviškėje įkurtas memorialinis muziejus, jo vardu pavadinta muzikos mokykla. Nuo 1992 m. rengiamas respublikinis Juozo Pakalnio vardo jaunųjų atlikėjų konkursas. Vaclovas Juodpusis parašė knygą „Juozas Pakalnis“ (Vilnius, 1972). 1969 m. Žaliakalnyje (Žemaičių g. 88) prikabinta atminimo lenta: „Šiame name 1930–1948 m. gyveno fleitininkas, dirigentas, kompozitorius, docentas Juozas Pakalnis“. Lenta nuimta. 2001 m. gegužės 31 d. atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Stasys Žirgulis).

Povilas Samuitis kaimo kapeloje su kompozitoriaus J.Pakalnio broliais Leopoldu ir Jonu (Povilas Samuitis su klarnetu)
Kompozitorius Juozas Pakalnis su žmona Elze (kairėje) ir seserimi Elze Kazilioniene 1937 m.
Elzbieta Kazilionienė ir Aldona Pakalnytė. Veselkiškiuose Pakalnių sodyboje. Aldonos Jaselskienės darbas.
1958 m. Pakalnių šeima:Sėdi Kazimiera Pakalnienė, Stovi Miežis (I A. Pakalnytės- Zujevos vyras), Aldona Jaselskienė, Elzbieta Kazilionienė, než., než., Pranas Usevičius, Emilija Pakalnytė-Usevičienė, Aldona Pakalnytė-Zujeva
Pakalnio sodyboje. K. Aldona Pakalnytė, Petronelė tupi deš.
Aldona Pakalnytė ir Aldona Savickaitė-Jaselskienė Pakalnių sodyboje
Linkuviečiams kelią rūpestį kompozitoriaus J. Pakalnio namo likimas. Minint jo gimimo sukaktį grupelė lankytojų nusifotografavo prie griūti pradėjusios verandos.

Kūryba

Didžiausias kūrybos pasiekimas – baletas „Sužadėtinė“ (Stasio Santvaro libretas) pastatytas Kaune 1943 m. gruodžio 4 d. Sovietmečiu baletas pavadintas „Aušta aušrelė“ ir statomas 50 metų. J. Pakalnis sukūrė ir mažesnės apimties simfoninių kūrinių: „Legenda“ (1933 m.), „Lituanica I“ (1935 m.), skirta Dariaus ir Girėno skrydžio atminimui, „Romantiškoji“ (1936 m.) bei „Herojinė“ (1948 m.) uvertiūros, „Kapričio fleitai su orkestru arba fortepijonui“ (1931 m.), „Kapričio Nr. 2 violončelei ir fortepijonui“ (1932 m.), romansų, dainų ir kitų muzikos kūrinių.

Veselkiškiuose išsiveržusi muzika girdima ir po 110 metų..

PAKRUOJO JUOZO PAKALNIO MENŲ MOKYKLOJE, KAIP IR ANKSČIAU – VAIKŲ MUZIKOS MOKYKLOJE – Į JAUNUOSIUS MUZIKANTUS IR DAINININKUS – ĮDĖMUS KOMPOZITORIAUS ŽVILGSNIS...

PORTRETAS – smakrą ranką parėmusio fleitos virtuozo, pedagogo, dirigento, muzikos kūrėjo... Iš gimtųjų Veselkiškių, pro mažus sodybos langelius išsiveržė į pasaulį jo muzika, išgarsinusi plataus akiračio menininką. Vos trisdešimt penkeri – žmogaus gyvenimo ir kūrybos metraštyje... Tačiau ir po šimto dešimties metų skamba talentingo kraštiečio Juozo Pakalnio vardas. Muzikologo Vaclovo Juodpusio žodžiais, prie lietuviškosios fleitos mokyklos ištakų stovėjo Juozas Pakalnis. Daugelio amžininkų liudijimu – Europos lygio fleitos virtuozas, grojęs ir orkestruose, ir ansambliuose, ir solo... Muzikas, pasiekęs puikių rezultatų, nuolat reiškėsi kaip baletų, operų ir operečių, simfoninių orkestrų dirigentas... Antrojo pasaulinio karo metais – 1943-ųjų gruodžio ketvirtąją Kaune buvo pastatytas J. Pakalnio baletas „Sužadėtinė“, pats dirigavo. Po penkerių metų – sausio 28-ąją, Vilniuje, vykstant Lietuvos kompozitorių suvažiavimui, jo gyvenimas nutrūko...

Neužmirštama muzikos gaida, neblankstantis kūrėjo palikimas. Veselkiškių sodyboje dėdės – kompozitoriaus J. Pakalnio atminimą sergėjusi lyriškos prigimties Aldona Pakalnytė-Zujeva rašė eilėraščius, albumuose brangino susitikimų, primenančių menininko rugpjūčio gimtadienius po baltine senojo sodo obelimi... Džiaugėsi likusia muzika, skleidžiančia šilumą ir gėrį: „Ta muzika – širdies paguoda, /Ta muzika – širdies rauda...“. Iškeliavo į Amžinybę ir kompozitoriaus sesuo Elzė Pakalnutė-Kazilionienė, laukdavusi svečių senoviškų gėlių darželyje. Seklyčios duris atverdavo ir meniškos sielos dukterėčia Aldona, taip ir neišgirdusi, kas sugriovė „kupiną ieškojimų ir atradimų“ kompozitoriaus gyvenimą. Moters posmuose virpėjo gyva viltis: „Nors lūpom niekad neprabilsi,/ Žeme pavirtęs ir rasa,/ Bet „Lituanika“ pakilsi/ Ir liksi mūsų širdyse...“ „...Vardan dainos, vardan Laisvės – tuo esame nenugalimi“,- likęs 1991-ųjų rugpjūčio trečiosios Jono Voronavičiaus įrašas svečių knygoje, minint fleitos virtuozo gimtadienį Veselkiškiuose. Pasinerti į muzikos garsus kvietė ir Juozo Pakalnio 110-ąjį gimtadienio šventė, sutelkusi pakruojiečių mintis „atgal“, nes tų „atsigręžimų, vis skubant gyventi, pasigendame“.

Koncerto vedėja, muzikė Sandra Gegieckienė citavo Platoną: muzika įkvepia visą pasaulį, apdovanoja sielą sparnais, skatina vaizduotės skrydį. Muzika suteikia gyvybės ir linksmybių viskam, kas egzistuoja, daro žmogų laimingą... Ją galima pavadinti visko, kas gražaus ir visko, kas didinga, įsikūnijimu. Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos direktorė Nijolė Pupinienė priminė kraštiečio kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą.

Menų mokyklos salėje – dokumentai, albumai, straipsniai, knygos, natos – tarsi neišsemtas, gaivinantis šaltinis. Mokinių ir mokytojų atliekami J.Pakalnio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai- meniška atminimo dovana. „Muzika“ liejosi solistės Melitos Juknaitės lūpomis. Kanklių stygomis „Sadutę“ šoko Sofija Šaurskytė. Smuiko klasės absolventės Vakarė Šimanskytė ir Austėja Mališevičiūtė muzikavo „Prieblandoje“. Temą iš J. Pakalnio baleto „Sužadėtinė“ fortepijonu skambino Gabrielė Gaigalaitė. Marytės šokį iš šio baleto grojo pianistė Martyna Jurevičiūtė. Antano variaciją įtaigiai muzikavo Evelina Paslavičiūtė. Vakaro vedėja, solistė Sandra Gegieckienė atliko Juozo Pakalnio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Oi marti, marti“. Kompozitoriaus „Svajonę“ fleita nuskraidino , jautria daina suvirpino Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos muzikos pedagogė Vakarė Vasiliauskaitė. Koncerte – Menų mokyklos vokalinio kvarteto, mišraus vokalinio ansamblio dainos. Programoje keitėsi koncertmeisterės – Rūta Venslovienė, Svajonė Stulgaitienė, Rasa Vaigauskaitė. Kraštiečio kompozitoriaus gimtadieniui mokinius kūrybiškai nuteikė ir parengė muzikės Ingrida Tuomienė, Ligita Stravinskienė, Palmira Jasiulionienė, Rūta Venslovienė...

Žinomo kompozitoriaus Juozo Pakalnio vardas garsina Lietuvą ir Menų mokykloje ugdomus jaunuosius muzikos mylėtojus, dalyvaujančius šalies, tarptautiniuose konkursuose, įvertinamus laureatų ir prizininkų diplomais, padėkomis. Auga puikių rezultatų muzikoje siekiantys mergaitės ir berniukai.

Šilti, emocingi mokinių pasirodymai jautrina klausytojų širdis ir džiugina. Neįmanoma išmatuoti muzikos meno. Koncerte muziką girdime, įsivaizduodami, ką „kalba“ fleita, skleidžianti žavingą spalvų paletę (pavyzdžiui, klausantis Vakarės). Vieno gražiausių muzikos instrumentų – fleitos virtuozas Juozas Pakalnis įkvepia kūrybai net ir po šimtmečio... Groti, jausti meilę, ne tik kompozitoriaus jaunystėje sukurtoje valso melodijoje „darželyje – tarp žydinčių gėlių“, bet ir visame muzikos pasaulyje, suteikiančiame žmogui gyvybę...

Nijolė Padorienė, „Auksinė varpa“ 2022 m. lapkritis

Muzika įkvepia gausiai susirinkusius į kompozitoriaus Juozo Pakalnio gyvenimo ir kūrybos gimtadienį kraštiečio vardo Menų mokykloje f. N.Padorienė
Fleitos virtuozo, kompozitoriaus Juozo Pakalnio 110-ojo gimtadienio koncerto vedėja ir atlikėja Sandra Gegieckienė f.N.Padorienė
Smuiko klasės absolventės Vakarė Šimanskytė ir Austėja Mališevičiūtė (mokytoja Ligita Stravinskienė) programoje su koncertmeistere Rasa Vaigauskaitef.N.Padorienė
Fleita Juozo Pakalnio „Svajonę“ grojo Vakarė Vasiliauskaitė – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos muzikos pedagogė, akompanuoja Svajonė Stulgaitienė f. N.Padorienė
Buvusios Pakruojo vaikų (Juozo Pakalnio) muzikos mokyklos ilgametis direktorius Zenonas Ragulskis gėrėjosi koncertu, ekspozicija, primenančia garsaus kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą f. N.Padorienė

Kompozitoriui Juozui Pakalniui 110 metų

-Pagražėjo Lietuva ,- negarsiai, lyg sau, besibaigiant talkai tarė Vaclovas Juodpusis, apmetęs žvilgsniu sutvarkytą kompozitoriaus Juozo Pakalnio gimtosios sodybos aplinką. Atšviesėjo, gražesnis tapo Veselkiškių viensėdis, gražios ir prasmingos buvo muzikologo Vaclovo Juodpusio, Alfredo Šimkaus, kompozitoriaus giminaičių (Pakalniukai mes ... juokdamiesi prisistatė) mintys apie Juozo Pakalnio talentą, gyvenimo kelią, kūrybą.

2022-08-06

Kvietimas
Talkininkai
Muzikologas Vaclovas Juodpusis ir Pakruojo krašto garbės pilietis Alfredas Šimkus.

„Aukštas dangus“ skambėjo kompozitoriaus sodyboje

Veselkiškėse (Pakruojo r.), kompozitoriaus Juozo Pakalnio sodyboje, vyko folkloro ir amatų šventė „Aukštas dangus“ skirta „Linkavos“ ansamblio įkūrėjos Stanislavos Lovčikaitės atminčiai. Šventėje paminėtas ir kolektyvo veiklos 35-asis jubiliejus.

„Linkavos“ saviveiklininkai, vadovaujami Aelitos Garalevičienės, parengė pasirodymą iš buvusių programų. Linkuvos šviesuolė, mokytoja Stanislava Lovčikaitė ansamblį subūrė ir jam koncertines programas kūrė nuo 1982-ųjų. Šis ansamblis laikomas seniausiu rajone.

Kelias dešimtis linkuviečių ankstesniais metais jungęs kolektyvas dabar yra šešiolikos dalyvių. Iš pirmųjų „Linkavos“ ansambliečių į sceną dar tebežengia dviese – Elena Mateliūnienė ir Ignas Valionis. Kiti pasitraukė iš aktyvios saviveiklos dėl amžiaus, dalis, kaip ir kolektyvo kūrėja bei pirmoji ilgametė vadovė S. Lovčikaitė – jau Anapilyje.

Prie senbuvių pastaraisiais metais prisijungė dvi merginos ir du vaikinai, anksčiau lankę Linkuvos kultūros centro vaikų folkloro ansamblį „Ratinėls“.

Apie „Linkavos“ nuveiktus darbus, renkant autentiškas dainas, pasakojimus, išsaugant bei populiarinant liaudies kultūrą „Aukšto dangaus“ dalyviams pasakojo nuotraukų ekspozicija, filmuota medžiaga.

Ankstesniais dešimtmečiais garsiausias rajono folkloro ansamblis koncertuodavo ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose festivaliuose, kituose renginiuose.

„Linkava“ yra sukūrusi keliasdešimt teminių programų ("Linarūtė“, „Oi tu, rūta, rūta“, „Sambariai“, „Užgavėnės“ ir kitų) apie senovinius švenčių, darbų papročius, ne vieną šių programų įrašiusi televizijoje ir radijuje.

Šviesios atminties S. Lovčikaitė ansamblio dalyvių biografijas, koncertines programas yra sudėjusi į knygą „Linkava: tradicija dabartyje“. J. Pakalnio sodyboje kartu su „Linkava“ koncertavo „Beržutėlis“ iš Bardiškių (vadovė Donė Legeza), Kirnaičių (Joniškio rajonas) „Klėčia“ (vadovė Gražina Andrašiūnienė), Kiemėnų (Pasvalio rajonas) „Korys“ (vadovė Renata Kaziliūnienė), „Kuparas“ iš Joniškio (vadovė Rita Mikalauskienė), iš Raseinių atvyko moterų folkloro ansamblis „Degule“ (vadovė Asta Nikžentaitienė). Dauguma šių kolektyvų taip pat skaičiuoja veiklos dešimtmečius, vieni su kitais buvo susitikę festivaliuose ir koncertuose.

Su „Linkavos“ ansamblio koncertine veikla daugiau ar mažiau pažįstami ir į J. Pakalnio sodybą susirinkę klausytojai: daugiausiai vidutinio bei garbaus amžiaus žmonės, nuolatiniai kultūros renginių lankytojai.

Festivalyje savo kūrybą pristatė Linkuvos socialinės globos namų keramikos bei pynimo iš vytelių studijų nariai.

Linkuvos šeimų klubo atstovai renginio aplinką paįvairino iš šiaudų nupintais dekoratyviniais baltiškais simboliais.

Festivalis „Aukštas dangus“ – saviveiklininkų inicijuotas pagerbti „Linkavos“ ansamblio kūrėjos, šviesuolės mokytojos S. Lovčikaitės atminimą. Renginys pavadintas S. Lovčikaitės labiausiai mėgtos liaudies dainos vardu. Porą metų jis buvo rengiamas Linkuvos kultūros centre, o pernai perkeltas į J. Pakalnio sodybą. Organizatorių nuomone, sodybos aplinka – tinkamiausia tokiam festivaliui.

Festivalis tapo ir „Linkavos“ kūrybinės sukakties minėjimu.
„Aukštas dangus“ sudomino daugiausiai vidutinio ir vyresnio amžiaus liaudies kultūros mėgėjus.
Apie „Linkavos“ nuveiktus darbus pasakojo tarp sodo medžių eksponuomos istorinės fotografijos.

Rūtos Valionienės nuotraukos.

2017 m. gegužės 18 d. Janina Šaparnienė

Veselkiškiuose atsivėrė aukštas dangus

SAVAITGALĮ KOMPOZITORIAUS JUOZO PAKALNIO GIMTINĖJE ATSIVĖRĖ „AUKŠTAS DANGUS“, SAULĖS SPINDULIAIS NUŠVIETĘS KETVIRTĄJĄ FOLKLORO IR AMATŲ ŠVENTĘ.

Į Veselkiškius - šviesus kelias, atvedęs būrį dalyvių. Dainos, muzika, atmintis suartino darbo ir švenčių papročius puoselėjančius folklorininkus. Linkuvos kultūros centro dailininkės Rūtos Valionienės vadovaujamas šeimų klubas šiaudų skulptūromis nutiesė „garbės“ taką link pavasario žaluma apgaubtos sodybos... Smagiomis sutiktuvių melodijomis kiekvieną apdovanojo Adelė Poškienė su anūke Skaiste. Renginio organizatorės, „Linkavos“ folkloro ansamblio vadovė Aelitos Garalevičienės pastebėjimu, tarsi iš dausų kraštietis kompozitorius, fleitininkas, pedagogas, dirigentas Juozas Pakalnis užsakė nuostabų orą, kad nebūtų užmirštas kelias į tėviškę. Čia, kur šių namų dvasią ir šilumą ilgai saugojo kompozitoriaus dukterėčia, šviesaus atminimo Elzbieta Aldona Pakalnytė- Zujeva. Jos sudėtus posmus apie tėviškės kampelį, kurio nemainytų į jokį pasaulio grožį, “dvasia senolių dar gyva...“

Neužmirštas atminimas ir „Linkavos“ folkloro ansamblio įkūrėjos Stanislavos Lovčikaitės, parengusios temines etnografines programas. 35-erius kolektyvo kūrybinės veiklos metus atgaivino kino teatras sodybos kluone, kuriame sukosi folklorininkų sukurtos programos.

Senutėlės obelys išdidžiai laikė lino rankšluosčius. Ant šakų „džiūvo“ brangiausios „Linkavos“ folkloro ansamblio foto akimirkos, įamžinusios saviveiklininkų šventes. Kai kurie ansambliečiai jau Ramybės uoste. Minutės tyloje pagerbtas ir neseniai į Amžinybę iškeliavęs armonikininkas Albertas Jūras. Iškilaus folklorininko, muzikanto, pasakoriaus ir jo žmonos Rozalijos muzikos instrumentus – žvangučius ir būgnelį Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė perdavė „Linkavos“ ansambliui.

Po aukšto ir saulėto dangaus scena, prie neišsenkančių liaudies kultūros versmių renkasi ne vien linkuviai, bet ir kaimyninių rajonų folklorininkai. Šventėje pirmiausia pagerbta „Linkava“. Kolektyvui įteikta rajono mero Sauliaus Gegiecko ir Administracijos direktorės Erikos Kižienės padėka. Šventės dalyvius sveikino Linkuvos kultūros centro direktorius Methardas Zubas, Linkuvos seniūnė Gitana Pašiškevičienė, „Žiemgalos“ draugijos vardu – Alfredas Šimkus.

„Linkavos“ ansambliečiai prisiminė 35-mečio programas, sujaudinusias ir ilgametį kolektyvo saviveiklininką Zenoną Šimkūną. Folklorininkai pasirodymą vainikavo šventės himnu „aukštas dangus, šviesios žvaigždės, didelės ir mažos...“

Meilės dainomis šildė bardiškietės – „Beržutėlio“ ansamblis, vadovaujamas Danutės Legezos ir Aušros Ždanko. Jungtiniam Vaškų ir Joniškėlio folklorininkų kolektyvui pritarė šios šventės vedėja Aelita Garalevičienė. Joniškiečių „Klėčios“ ansamblio vadovas Gediminas Andrašiūnas įsitikinęs, jeigu nebus dainų, tai ir gyvenimas liūdnesnis taps. „Linkavai“ jis dovanojo pilną skrynelę rūtų sėklų... Kad dainingosios mergelės apsėtų darželius, kad skambėtų dainos ir muzika. „Neverkti“ - dainuoti ir tikėti visus kvietė kitas joniškiečių kolektyvas „Kupars“, sujaudinęs klausytojus istorinėmis- karinėmis lietuvių liaudies dainomis.

Patys tolimiausi šventės sveteliai – iš Raseinių. Astos Nikžentaitienės vadovaujama „Degule“ sudainavo „visas daineles“, kviesdama per gyvenimą keliauti su daina. Pasakojimai, rateliai, žaidimai skleidėsi po aukštu dangumi. Amatų kiemelyje dūzgė darbščiosios vytelių pynėjos – Linkuvos socialinės globos namų auksarankės Ema ir Dalia pynė dailius krepšelius (o atsivežtus, žilvičiais kvepiančius dirbinius beregint išgraibstė šventės dalyviai). Čia pat molį kalbino ir Edita su Tomu, leisdami žiesti puodynėles ir visiems norintiems pabandyti šį amatą.

Už Šiaurės Lietuvos, Linkuvos tradicijų ir paveldo puoselėjimą – šūsnis padėkų „Linkavos“ folklorininkams. Jų nusipelnė Viktorija Kazokaitytė, Birutė Lukošienė, Jūratė Žukauskienė, Zenonas Šimkūnas, Emilija Briškienė, Emilija Zakarauskienė, Adolis Karčinskas, Eglė Strockienė. Už nuoširdų darbą ir indėlį garsinant liaudies tradicijas dėkota buvusioms „Linkavos“ ansamblio vadovėms Dangirūtai Šimkūnienei, Marytei Pališkienei, esamai – Aelitai Garalevičienei. Už širdyje apsigyvenusias dainas ir draugystę padėkomis apdovanoti folkloro ansambliai ir jų vadovai.

Folklorininkai dėkojo ir tradiciniu bulvių plokštainiu, kvapnia žolynėlių arbata vaišinusiai Virginijai Jocienei. Net ir „paskutinius“ šventės akordus kompozitoriaus Juozo Pakalnio sodyboje stiprino liaudies dainos, susiliejusios su paukščių čiulbesiu, su ratus virš giedro Veselkiškių dangaus sukančiu gandru...

AUTORĖS nuotraukoje: ketvirtoje folkloro ir amatų šventėje – kūrybinės veiklos 35-metį minėjo „Linkavos“ ansamblio saviveiklininkai
Algio PADOROS nuotraukose: Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė padėką įteikia ilgamečiui folklorininkui Zenonui Šimkūnui
Po „Aukštu dangumi“ skambėjo lietuvių liaudies dainos, sukosi šokėjų poros
Po „Aukštu dangumi“ skambėjo lietuvių liaudies dainos, sukosi šokėjų poros

N. NILYTĖ (Nijolė Padorienė)

„Veselkiškiuose atsivėrė aukštas dangus“//„Auksinė varpa“, 2017 m. gegužės 20 d.

105 gimimo metinės Linkuvos bibliotekoje

Šaltiniai ir literatūra

Veselkiškiuose atsivėrė aukštas dangus 2017
http://www.skrastas.lt/?data=2017-05-18&rub=1144745056&id=1495034456
Juozo Pakalnio gimtinėje 2016 m.
Atminties muzikoje-aukštas klevas 2016 m.
http://www.skrastas.lt/?data=2014-02-14&rub=1065924817&id=1392313388
http://skrastas.lt/?data=2016-05-14&rub_raj=1140535305&id=1462813710&pried=2016-05-10
http://skrastas.lt/?data=2010-08-02&rub=1065924810&id=1279208257
http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110307051938/http://www.culture.lt/7md/?leid_id=535&kas=straipsnis&st_id=340
http://fleita.lt/blog/juozas_pakalnis_1912_08_04_1948_01_28/2012-02-06-12
http://www.respublikosvertybes.lt/lt/articles-item/id.414
http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=PAKALNIS%20JUOZAS
http://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/pakalnis/#bio
Juozas Pakalnis. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 40–41.
Šiaučiulis, Zenonas. Paminėtas žymus kompozitorius. // Kauno diena. – 2001, birž. 13, p.16.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 85% (+23539-215=23324 wiki spaudos ženklai).
Vitas Povilaitis – redaktorius – 16% (+4412-156=4256 wiki spaudos ženklai).
KS – redaktorius – 0% (+0-5=-5 wiki spaudos ženklai).