Juozas Tysliava
Juozas Tysliava | |
---|---|
Juozas Tysliava XX a. ketvirtajame dešimtmetyje | |
| |
Gimė | 1902 m. lapkričio 1 d. Geisteriškiai, Keturvalakių valsčius |
Mirė | † 1961 m. lapkričio 11 d. Bruklinas, JAV |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Valerija Vaivadaitė-Tysliavienė |
Vaikai |
Juozas |
| |
Veikla | poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas, JAV lietuvis
|
Juozas Tysliava (1902 m. lapkričio 1 d. Geisteriškiuose, Keturvalakių valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1961 m. lapkričio 11 d. Brukline) – Lietuvos poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Augo nepasiturinčioje šeimoje. Tėvas buvo miręs. Baigęs Keturvalakių mokyklą, mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurioje baigė keturias klases. 1919 m. įstojo į savanorių gretas. 1920 m. demobilizavosi iš Lietuvos kariuomenės.
Nuo 1920 m. dirbo „Steigiamojo Seimo darbų“ ir laikraščio „Žemdirbių balsas“ redakcijose, 1922 m. – Eltoje, laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas. Toliau mokėsi gimnazijoje. 1922–1924 m. laisvo klausytojo teisėmis Lietuvos universitete studijavo literatūrą. 1925 m. gavo valstybinę stipendiją ir išvyko į Paryžių studijuoti žurnalistikos. Aplankė beveik visas Europos valstybes. 1928 m. Paryžiuje leido literatūros žurnalą „Muba“. [1]
1932 m. rudenį išvyko į JAV, kur praleido apie pusę savo gyvenimo. 1940–1961 m. redagavo laikraštį „Vienybė“, 1940 m. perėmė laikraščio leidimą. 1939–1941 m. redagavo žurnalą „Lietuva“. Buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas. Redaktoriaus ir žurnalisto darbas atimdavo daug laiko, todėl Amerikoje Juozas Tysliava kaip poetas buvo mažiau žinomas.
Mirė nuo širdies ligos 1961 m. lapkričio 11 d. Brukline. Urna su poeto palaikais buvo atgabenta į Lietuvą ir 1962 m. gruodžio 27 d. palaidota Vilniaus Rasų kapinėse. [2][3]
1993 m. Kauno Aleksoto mikrorajone Tylioji gatvė pavadinta J. Tysliavos vardu.
Kūryba
1922 m. pasirodė pirmasis jo eilėraščių rinkinys „Žaltvykslės“. 1924 m. parengė poezijos antologiją „Sūduva“. 1928 m. leido įvairiakalbį modernaus meno žurnalą „Muba“ (Mūsų baro apžvalga). 1929 m. Prancūzijoje išleido poezijos knygelę „Vėjų taurė“ prancūzų kalba. Jos įvade poetas Oskaras Milašius rašė: „…mus labiausiai svaigina, – tai kvapas melancholijos, kurią skleidžia nuostabus, evangeliškas Lietuvos pavasaris…“ Save laikė senųjų prūsų palikuoniu; 1954 m. Amerikoje parašė poemą „Tawa nouson“ (Tėve mūsų), kurioje pasmerkė Mažosios Lietuvos užkariautojus.
Juozas Tysliava buvo savitas, individualaus braižo poetas, nepritapo nė prie vienos tuo metu buvusios literatūrinės srovės. Žavėjosi Kazio Binkio kūryba, dalyvavo „Keturių vėjų“ literatūrinės grupės diskusijose. Svarbiausi jo lyrikos motyvai – gamta, meilė, kaimas ir miestas. Jo poetinis žodis jaunas ir veržlus, kūrybos centrinė figūra – šių laikų žmogus; jo vargai ir rūpesčiai, svajonės ir liūdesys. [4]
Bibliografija
- Žaltvykslės, 1922 m.
- Traukinys, 1923 m.
- Nemuno rankose, 1924 m., 1967 m.
- Sūduva: suvalkiečių poezijos antologija, 1924 m.
- Auksu lyta, 1925 m.
- Tolyn, 1926 m.
- Coup de vents (Vėjų taurė), 1929 m.
- Poezija, 1935 m.
- Tawa nouson (Tėve mūsų), 1954 m.
- Tawa nouson: poema. – Vilnius: Baltos lankos, 2002 m.. – 125 p.: iliustr. – ISBN 9955-00-072-4
Šaltiniai
- Antanas Vaičiulaitis. Juozas Tysliava. „Aidai“ 1961 m., nr. 9, 383 psl.
- Alfonsas Nyka Niliūnas. Keturi vėjai ir keturvėjininkai. „Aidai“ 1949 m., nr. 24, 112 psl.
- Juozas Tysliava. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
|