Kalifornijos valstija

Kalifornijos valstija State of California
Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7
Valstybė:	Jungtinės Amerikos Valstijos
Centras:	Sakramentas
Oficialios kalbos:	anglų
Gubernatorius:	Jerry Brown
Gyventojų:	37 253 956 (2010 m.) (1)
Plotas:	410000 km² (3)
- vandens %:	4,7 %
Tankumas (2010):	91 žm./km² (12)
Aukščiausia vieta:	Vitnio kalnas (4421 m)
ISO 3166-2:	US-CA
Tinklalapis:	ca.gov
Vikiteka:	Kalifornijos valstijaVikiteka

Kalifornija (angl. State of California) valstija JAV Vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal dydį JAV valstija.

Kalifornija dar vadinama „Auksine valstija“, šis pavadinimas kilo 1848 metais valstijoje atradus aukso ir po šio atradimo kilus ne vienai aukso karštligei. JAV pašto tarnybų naudojamas valstijos sutrumpinimas – CA.

Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu, didesnė, šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkus, 80 km ruože, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.

Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano „Espladiano nuotykiai“, taip romane vadinosi rojaus sala.

Istorija

Tarp europiečių, kurie pirmieji 1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir seras Frensis Dreikas (Francis Drake) 1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.

Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarų Ispanijos imperijos dalis Šiaurės Amerikoje. Ispanų misionieriai nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kai Meksika paskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.

Po JAV- Meksikos karo 1847 metais šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos. 1848 m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija – Alta California) atradus aukso, prasidėjo vadinamoji „aukso karštinė“. Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbta Kalifornijos respublika, kurios gyvavimas greitai baigėsi, kai SAn Francisko įlankoje išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV. 1850 metais Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.

Pilietinio karo metu Kalifornija oficialiai palaikė Šiaurę, bet jos gyventojų nuomonė išsiskyrė. Kalifornijos savanorių būriai kovėsi abiejose pusėse.

Nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį XIX a. aštuntajame dešimtmetyje, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu. 1950 metais Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.

„Lokio vėliavos respublika“

Senoji „Lokio vėliava“

Dabartinė Kalifornijos valstijos vėliava

JAV Kalifornijos valstijos vėliava istoriškai vadinama „lokio vėliava“. Ji yra trumpaamžės Kalifornijos respublikos (1846 m.), vadintos „Lokio vėliavos respublika“, įsikūrusios paskelbus nepriklausomybę nuo Meksikos, vėliavos variantas.

Didžiausi miestai

2010 m. duomenys

• Los Andželas (3,792,621 gyv.)
• San Diegas (1,307,402 gyv.)
• San Chosė (945,942 gyv.)
• San Franciskas (805,235 gyv.)
• Fresnas (494,665 gyv.)

Politinė sistema

Kalifornija valdoma kaip respublika. Vykdomoji valdžia – gubernatorius ir kiti renkami pareigūnai. Dabartinis valstijos gubernatorius yra Arnoldas Švarcnegeris, vicegubernatorius – Kurs Bustamante. Valstijos gubernatorius, kaip ir kiti konstituciniai valstijos pareigūnai, renkamas ketverių metų kadencijai ir jį galima perrinkti tik vieną kartą.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Senatas (40 senatorių) ir Asamblėja (80 deputatų). Valstijos senatoriai renkami ketveriems, o Asamblėjos nariai dvejiems metams. Kalifornija turi 2 atstovus JAV Senate ir 53 – JAV Kongrese.

Teisminė valdžia – Aukščiausiasis valstijos Teismas ir žemesnių instancijų teismai. Pagrindinis Kalifornijos įstatymas yra Kalifornijos konstitucija – vienas iš didžiausių konstitucinių dokumentų pasaulyje.

Valstijos sostinė – Sakramentas (Sacramento). 1775–1849 valstijos sostinė buvo Monterėjuje (Monterey), 1849-1851 metais San Chosė (San Jose), 1852-1853 metais Valjecho (Vallejo), 1853-1854 Benicia, ir 1862 metais San Franciske (San Francisco), sostinė laikinai 1852 metais buvo persikėlusi į Sakramentą, kada Valjecho nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo 1854 metais. 1862 metais dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San Franciską.

Geografija

Kalifornija yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Oregono valstija, rytuose su Nevados ir Arizonos valstijomis. Kolorado upė sudaro ribą tarp Kalifornios ir Arizonos. Pietuose ribojasi su Meksika (Žemutinės Kalifornijos valstija).

Kalifornija yra trečioji pagal plotą JAV valstija – 410 000 km². Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prie Ramiojo vandenyno. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų – kadaise buvusio vandenyno vieta. Gana šiltas klimatas, ypatingai centre ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras; pvz, citrinvaisius. Pietinėje dalyje driekiasi Mohavio dykuma. Nuo dykumos į šiaurės rytus, prie Nevados, plyti Mirties slėnis (Death Valley), kuris yra žemiausia (86 m. žemiau jūros lygio) ir karščiausia Šiaurės Amerikoje.

Toliau į šiaurės vakarus nuo Mirties slėnio telkšo Tahoė ežeras (ant Kalifornijos ir Nevados ribos). Kalifornija turi aštuonias salas vadinamas Kanalo salas (angl. Channel Islands) Ramioje vandenyne į vakarus nuo Los Andželo pakrantės. Valstijos rytuose driekiasi Siera Nevados kalnai. Jų viršūkalnė – Vitnis (angl. Mount Whitney) – pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m.). Netoliese yra Josemitų nacionalinis parkas. Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninis Šv. Andrejaus lūžis.

San Francisko įlanka yra įlanka iš Ramiojo vandenyno į Kalifornijos šiaurės-centrinės pakrantę. Aukso Vartų sąsiauris (angl. Golden Gate) jungia šią įlanką su vandenynu. Prie šios įlankos yra keleta žymių miestų: San Franciskas, Oklandas, San Chosė, Berklis su daugeliu priemiesčių. Į pietus nuo San Francisko įlankos yra Silicio slėnis (angl. Silicon Valley), kuris apima San Chose miestą ir jo apylinkes. Silicio slėnis yra žinomas dėl technologinių kompanijų.

Kalifornijoje esama didžiausi, aukščiausi gyvi, ir turbūt seniausi medžiai pasaulyje.

• didžiausi medžiai (didysis mamutmedis, lot. Sequoiadendron giganteum, angl. giant sequoia)
• aukščiausi gyvi medžiai (visžalė sekvoja, lot. Sequoia sempervirens, angl. coast redwood)
• turbūt seniausi medžiai (šeriokankorėžio pušis, lot. Pinus longaeva, angl. bristlecone pine)

Kaliforinija ir Aliaska, kiekviena iš jų turi aštuonis nacionalinius parkus, daugiasia JAV valstijose. Dėl idomios gamtos, dar yra nacionaliniai monumentai ir valstijos parkai.

Kalifornijos nacionaliniai parkai

• Kanalo salų nacionalinis parkas (angl. Channel Islands National Park) - Penkios Kanalo salos sudaro nacionalinį parką.
• Mirties slėnio nacionalinis parkas (angl. Death Valley National Park) (labai maža dalis Nevadoje) - apima virš minetą Mirties slėnį
• Džošua Medžio nacionalinis parkas (angl. Joshua Tree National Park) - pietuose Mohavės dykumoje auga Džošua medžiai.
• Karalių kanjono nacionalinis parkas (angl. Kings Canyon National Park) - apima Karalių kanjoną centrinėje-rytų Kalifornijoje ant šiaurės pusės Sekvojos nacionalinio parko. Esama keleta mamutmedžių girių.
• Laseno ugnikalnių nacionalinis parkas (angl. Lassen Volcanic National Park) - Parke šiaurės Kalifornijoje esama ugnikalniai.
• Redvudo nacionalinis ir valstijos parkai angl. Redwood National and State Parks - Šiame parke, šiaurės Kalifornijoje pagal vandenyno pakrantės esama lietaus miškai kuriame auga visžalės sekvojos (angl. coast redwoods).
• Sekvojos nacionalinis parkas (angl. Sequoia National Park) - daug didžiujų mamutmedžių (angl. giant sequoias) auga šiame ir gretamoje Kings Canyon nacionaliniuose parkuose. Sekvojos parkas turi "Milžinų mišką" kuriame didžiausiai medžiai pasaulyje auga.
• Josemičio nacionalinis parkas (angl. Yosemite National Park) - viduryje Kalifornijoje, Sieros kalnyne, parke yra Josemičio slėnis ir krioklys, El Kapitano ir kitos uolos ir kalnai, miškai, kriokliai, ir ežerai.

Ekonomika

2009 m. liepos 2 d. Kalifornijos vyriausybės atstovai paskelbė apie kelių dešimčių milijonų trūkumą biudžete, sukeltą 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės padarinių. Kalifornija laikoma turtingiausia JAV valstija.

Gyventojai

Pagal gyventojų skaičių didžiausia valstija JAV yra Kalifornija (35 484 453 gyventojai, 2003 m. duomenimis).