Kalnų Karabachas
| |||||
Įkurta | 1991-ųjų rugsėjo 2 d. | ||||
Nepriklausomybė | nuo Azerbaidžano TSR 1992-ųjų sausio 6 d.[1] | ||||
Valstybinė kalba | armėnų | ||||
Sostinė | Stepanakertas | ||||
Plotas – Iš viso |
5000 km² (deklaruota)[2] | ||||
Gyventojų – Iš viso (2005) – Tankis |
137 380 29/km² | ||||
Valiuta | Armėnijos dramas Karabacho dramas | ||||
Laiko zona | UTC+4 | ||||
Valstybinis himnas | Laisvas ir nepriklausomas Arcachas | ||||
Interneto kodas | nėra |
Kalnų Karabacho Respublika (azer. Dağlıq Qarabağ, arm. Լեռնային Ղարաբաղի Հանրապետություն, Արցախ, rus. Нагорно-Карабахская Респулика) – de facto nepriklausoma respublika Kaukaze, formaliai Azerbaidžano dalis. Paskelbta nepriklausomybė nepripažinta kitų valstybių. Armėnai sudaro gyventojų daugumą, jie 1991 m. gruodžio 10 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano. Tačiau nei Azerbaidžanas nei kuri kita valstybė įskaitant ir kaimyninę Armėniją, o taip pat nei viena tarptautinė organizacija nepripažino Karabacho nepriklausomybės.
Istorija
Kalnų Karabachas yra geografiškai ir kultūriškai savitas istorinis regionas, kurį nuo maždaug VI a. pr. m. e. ėmė kolonizuoti armėnai. Regioną įjungus į Armėnijos karalystę, regionas buvo pavadintas Arcachu, ir čia sukurta atskira administracinė provincija, egzistavusi iki IV a. Tada regionas buvo prijungtas prie Kaukazo Albanijos, tačiau tautinė sudėtis nepasikeitė, nes daugumą čia sudarė armėnai, ir regionas buvo armėnų krikščionybės vienu centrų.
VII a. regioną prijungus prie Kalifato, vietos gyventojai išlaikė savo religiją, t. y. Krikščionybę, o Kalifatui silpstant, čia susikūrė krikščioniškos kunigaikštystės. Nuo XI a. regioną valdė įvairios tiurkiškos musulmonų valstybės: Seldžiukų sultonatas, Ilchanatas, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, Safavidai. Per šį laikotarpį regioną siekta islamizuoti ir tiurkizuoti, jam prigijo tiurkiškas pavadinimas Kalnų Karabachas. Nepaisant to, XIX a. regiono didžioji gyventojų dauguma buvo krikščionys armėnai, o jų naudojamas dialektas (Arcacho tarmė) buvo laikomas standartiniu visos armėnų kalbos dialektu.
XIX a. regionas priklausė Rusijos imperijai, Elizabetpolio gubernijai, t. y. buvo administruojamas iš dab. Azerbaidžano miesto Gandžos. Tai nulėmė vėlesnius azerbaidžaniečių interesus regione: 1917 m. Užkaukazėje formuojantis nepriklausomoms valstybėms, naujai atsiradęs Azerbaidžanas, gavęs tarptautinį pritarimą, paskelbė regioną savo dalimi, tuo sukeldamas vietos armėnų pasipriešinimą, kuris peraugo į 1920 m. Kalnų Karabacho karą. Jį pabaigė Užkaukazę okupavusi TSRS, kuri atdavė Kalnų Karabachą Azerbaidžanui ir suformavo jame Kalnų Karabacho autonominę sritį.
Susirėmimai tarp azerbaidžaniečių ir etninių armėnų tuomet Azerbaidžano TSR priklausiusiame Kalnų Karabache vėl prasidėjo 1988 metais. Apie 1992-uosius metus konfliktas sustiprėjo ir peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos, jau tapusios nepriklausomomis respublikomis, karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais. Karas oficialiai nėra baigtas, bet 1994 m. užtvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Karabacho armėnai kontroliuoja didelę dalį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, kuri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.
Kalnų Karabachas – strategiškai svarbus rajonas. Už kelių kilometrų nuo konflikto zonos eina pagrindinis naftotekis, jungiantis Kaspijos jūroje esančius naftos telkinius su pasaulio rinkomis.
Šaltiniai
- ↑ Referendumas dėl nepriklausomybės įvyko 1991-ųjų gruodžio 10. Nepriklausomybės deklaracija priimta 1992-ųjų sausio 6.
- ↑ Lygi plotų sumai: Kalnų Karabacho autonominė sritis (4 388 km²) ir Azerbaidžano TSR Šaumianų rajono (600 km²)
- ↑ Bendra Kalnų Karabacho Respublikos charakteristika. Pagal KKR konstitucijos str., iki teritorijos vientisumo atkurimo ir sienų patikslinimo, KKR pavaldi visa valdžia esanti respublkikos jurisdikcijos teritorijoje.
Nuorodos
|