Kalvarija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kalvarija
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   KalvarijaCOA.jpg   
Kalvariju baznycia.jpg
Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Kalvarija
54°24′50″N 23°13′37″E / 54.414°N 23.227°E / 54.414; 23.227 (Kalvarija)Koordinatės:54°24′50″N 23°13′37″E / 54.414°N 23.227°E / 54.414; 23.227 (Kalvarija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kalvarijos savivaldybė
Seniūnija: Kalvarijos seniūnija
Gyventojų: 3 766 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Kalvarijà
Kilmininkas: Kalvarìjos
Naudininkas: Kalvarìjai
Galininkas: Kalvarìją
Įnagininkas: Kalvarijà
Vietininkas: Kalvarìjoje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-69030


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KalvarijaVikiteka

Kalvarija – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietus nuo Marijampolės. Kalvarijos savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Senamiestis išsidėstęs prie upės, pietryčiuose, naujoji miesto dalis – šiaurės vakaruose. Kalvarijos senamiesčio spindulinis planas susiklostė iki XIX a. vidurio. Centras, sutvarkytas pagal 1892 m. planą, yra urbanistikos paminklas (75 ha).

Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kalvarijos kronika“. Sekmadieniais Kalvarijoje vyksta didžiausias Suvalkijos sendaikčių turgus, dar vadinamas „blusų turgumi“.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Dvibokštė trinavė halinė Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, pastatyta 1840 m., architektas Henrikas Markonis, 1905 m. išplėsta, pristatyti bokštai. Bažnyčios šventoriuje:
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – Laisvės paminklas, pastatytas 1928 m. (projektavo M. Balčiūnas), sovietinės okupacijos metais nugriautas, 1989 m. atstatytas.
  • Paminklas Lietuvei Motinai, pastatytas 1935 m. jaunalietuvių, nugriautas sovietmečiu, 1989 m. atstatytas.
Arklių pašto stoties pastatų kompleksas: paštas, arklių keitimo stotis, smuklė (18201825 m., architektas Vaclovas Ritšelis).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-69030)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Muziejai:
  • Kalvarijos krašto etnografijos muziejus Kalvarijos gimnazijoje.
  • V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejus.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Svarbiausios pramonės šakos – maisto (pieno, miltų, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė. Maisto pramonės didžiausios bendrovės – „Kratonas“, „Šaltekšnis“, bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ Kalvarijos cechas.



Geografija

Miestas įsikūręs Kalvarijos kalvagūbryje, 115–123 m virš jūros lygio, Šešupės slėnyje ir terasose. Vakariniu miesto pakraščiu eina magistralė „Via Baltica“. Per Šešupę nutiesti 6 tiltai ir tilteliai. Yra molio telkinys. Kalvarijos geležinkelio stotis yra Jungėnuose, 4 km link Marijampolės.

Kalvarijos pagrindiniai keliai  200  KalvarijaGražiškiaiVištytis ir  131  AlytusSimnasKalvarija, taip pat aplinkkelis  A5  KaunasMarijampolėSuvalkai, kuris yra dalis europinio kelio E67Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha. Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Už 2 km į pietus telkšo Orija.



Istorija

Gyvenvietė nuo 1640 m. kūrėsi Alytaus girios vakariniame pakraštyje. 1660 m. minimas Trobių (ar Triobių) kaimas. XVII a. šios žemės priklausė Pacams, Sapiegoms. 1700 m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1713 m. žydų bendruomenei suteikta privilegija, netrukus pastatyta sinagoga. 1715 m. didikas Mykolas Juozapas Sapiega išrūpino gyvenvietei miesto teises ir Kalvarijos herbą, tuomet pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Čia gyveno nemažai žydų, gyventojai buvo atleisti nuo baudžiavinių prievolių dvarui. Prieš 1782 m. pastatyta Kalvarijos evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė parapinė mokykla. 1791 m. gruodžio 27 d. Kalvarijai suteiktos miesto teisės.

1821 m. pastatyta Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia, 1883 m. – Kalvarijos cerkvė. 1841 m. atidaryta amatų mokykla, 1863 m. – ligoninė. XIX a. pradžioje pro Kalvariją nutiestas plentas Sankt PeterburgasVaršuva, prie jo apie 18201825 m. pastatyta pašto stotis, išlikusi iki šių dienų. Caro laikais svarbi politinių kalinimo vieta buvo Kalvarijos kalėjimas. 1892 m. patvirtintas miesto planas, kurio išplanavimas išlikęs iki šių dienų.

Kalvarijoje gyveno ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Pietų Lietuvoje organizavo kunigas Adomas Grinevičius, spaudą platino Juozas Kancleris, Agota Zigmantaitė ir kiti knygnešiai. Būdama prie Peterburgo–Varšuvos kelio Kalvarija XIX a. sparčiai plėtėsi. 1880 m. įkurtas šerių valymo fabrikas, vilnų karšykla su verpykla ir milo vėlykla (sudegė 1911 m.). XX a. pradžioje veikė 9 pramonės įmonėlės, pašto ir telegrafo stotis. 1906 m. įkurtas Žiburio draugijos skyrius, nuo 1908 m. prie jo veikė pradžios mokykla, 1910 m. – biblioteka-skaitykla. 19121914 m. veikė muzikos, literatūros ir dramos draugijos „Gabija“ skyrius. 1915 m. Kalvarija sudegė.

1920 m. rugsėjo 16 d. Kalvarijoje prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl teritorinių klausimų, tačiau greitai nutrūkusios dėl to, kad Lietuvos delegacija nesutiko pripažinti Suvalkų apskrities ir Augustavo apskrities užgrobimo. Po I pasaulinio karo veikė malūnas, pieninė, vyno darykla, papirosų fabrikas, 1926 m. iš Tauragės atkelta psichiatrijos ligoninė.

Kalvarija labai nukentėjo per II pasaulinį karą, vokiečių okupacijos valdžia čia įsteigė karo belaisvių stovyklą, išžudė žydus. Po karo Kalvarijos apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė vilnos verpimo fabrikas „Orija“ (nuo 1956 m.), pieno miltelių fabrikai, žemės ūkio technikos remonto dirbtuvės, maisto pramonės technikumas.

1991 m. patvirtintas dabartinis Kalvarijos herbas. Iki XXI a. pradžios šalia miesto veikė Kalvarijos-Budzisko pasienio punktas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951919 m. Kalvarijos valsčiaus centras Kalvarijos apskrities centras
19191948 m. Marijampolės apskritis
19481950 m. Kalvarijos apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kalvarijos apylinkės centras Kalvarijos rajono centras Kauno sritis
19531962 m.
19621989 m. Kapsuko rajonas
19891995 m. Marijampolės rajonas
19951999 m. Kalvarijos seniūnijos centras Marijampolės rajono savivaldybė Marijampolės apskritis
nuo 1999 m. Kalvarijos savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad apie 1655 m. į šias vietas atsikėlęs pabėgėlis Trobius su šeima ir įkūręs sodybą. Vėliau atsirado daugiau gyventojų, todėl kaimas ir pavadintas Trobiais arba Triobiais (asmenvardinis vietovardis). Iš jų XVIII a. pradžioje išaugo Triobių-Kalvarijos miestelis.[5]. Vėliau nusistovėjo Kalvarijos pavadinimas – tikriausiai nuo Kalvarijos dvaro, kuris įsikūrė XVII a. 2-ojoje pusėje prie nedidelio Šešupės vingio, dešiniajame upės krante. Kalvarijos vardas yra kilęs iš kalvos, esančios Jeruzalėje, vardo. Toje kalvoje buvo šventosios katalikų vietos, kryžiaus keliai su kulto pastatais, koplyčiomis. Vėliau panašių vietų atsirado daug kur Europoje, taip pat ir Lietuvoje[6] (Žemaičių Kalvarija), nors kodėl Trobiai pavadinti Kalvarija, nėra aišku.

Sportas

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1895 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1974 m.
5 438 11 049 9 378 4 529 4 698 5 622 5 800
1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2010 m. 2011 m.sur.
5 700 5 879 5 701 5 090 5 066 4 908 4 457
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Kalvarijoje gimė:

Kalvarijos kapinėse palaidoti:

Šaltiniai

  1. Kalvarija. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Кальварiя. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 14 (27) : Калака — Кардам. С.-Петербургъ, 1895., 99 psl. (rus.){{#subobject:Kalvarija (Кальварiя, ESBE) |Straipsnis=Kalvarija |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Кальварiя |Žodyno tomas=Т. 14 (27) |Žodyno puslapis= 99 psl. }}
  3. Kalvarija SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Kalvarija loadmap.net
  5. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 196 p.
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 81–82 psl.
  7. Kalvarija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 32 psl.
  • Kalvarija. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 706 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 180–181 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+12972-522=12450 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+597-494=103 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti