|
Kalvarija
Kitos reikšmės – Kalvarija (reikšmės).
Kalvarija | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
![]() | ||||||||||||||||
![]() Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kalvarijos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 3 982 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-69030 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
KalvarijaVikiteka |
Kalvarija – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietvakarius nuo Marijampolės. Miesto plotas 5,62 km². Kalvarijos savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Senamiestis išsidėstęs prie upės, pietryčiuose, naujoji miesto dalis – šiaurės vakaruose. Kalvarijos senamiesčio spindulinis planas susiklostė iki XIX a. vidurio. Centras, sutvarkytas pagal 1892 m. planą, yra urbanistikos paminklas (75 ha).
Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kalvarijos kronika“. Sekmadieniais Kalvarijoje vyksta didžiausias Suvalkijos sendaikčių turgus, dar vadinamas „blusų turgumi“.
![]() |
![]()
|
![]() |
Arklių pašto stoties pastatų kompleksas: paštas, arklių keitimo stotis, smuklė (1820–1825 m., architektas Vaclovas Ritšelis). |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
Vaizdas:Japanese Map symbol (Library).svg Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
![]()
|
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Svarbiausios pramonės šakos – maisto (pieno, miltų, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė. Maisto pramonės didžiausios bendrovės – „Kratonas“, „Šaltekšnis“, bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ Kalvarijos cechas. |
Geografija
Miestas įsikūręs Kalvarijos kalvagūbryje, 115–123 m virš jūros lygio, Šešupės slėnyje ir terasose. Vakariniu miesto pakraščiu eina magistralė „Via Baltica“. Per Šešupę nutiesti 6 tiltai ir tilteliai. Yra molio telkinys. Kalvarijos geležinkelio stotis yra Jungėnuose, 4 km link Marijampolės.
Kalvarijos pagrindiniai keliai 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis ir 131 Alytus–Simnas–Kalvarija, taip pat aplinkkelis A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, kuris yra dalis europinio kelio E67Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha. Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Už 2 km į pietus telkšo Orija.
Kalvarija TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|
Istorija
Gyvenvietė nuo 1640 m. kūrėsi Alytaus girios vakariniame pakraštyje. 1660 m. minimas Trobių (ar Triobių) kaimas. XVII a. šios žemės priklausė Pacams, Sapiegoms. 1700 m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1713 m. žydų bendruomenei suteikta privilegija, netrukus pastatyta sinagoga. 1715 m. didikas Mykolas Juozapas Sapiega išrūpino gyvenvietei miesto teises ir Kalvarijos herbą, tuomet pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Čia gyveno nemažai žydų, gyventojai buvo atleisti nuo baudžiavinių prievolių dvarui. Prieš 1782 m. pastatyta Kalvarijos evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė parapinė mokykla. 1791 m. gruodžio 27 d. Kalvarijai suteiktos miesto teisės.
1821 m. pastatyta Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia, 1883 m. – Kalvarijos cerkvė. 1841 m. atidaryta amatų mokykla, 1863 m. – ligoninė. XIX a. pradžioje pro Kalvariją nutiestas plentas Sankt Peterburgas–Varšuva, prie jo apie 1820–1825 m. pastatyta pašto stotis, išlikusi iki šių dienų. Caro laikais svarbi politinių kalinimo vieta buvo Kalvarijos kalėjimas. 1892 m. patvirtintas miesto planas, kurio išplanavimas išlikęs iki šių dienų.
Kalvarijoje gyveno ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Pietų Lietuvoje organizavo kunigas Adomas Grinevičius, spaudą platino Juozas Kancleris, Agota Zigmantaitė ir kiti knygnešiai. Būdama prie Peterburgo–Varšuvos kelio Kalvarija XIX a. sparčiai plėtėsi. 1880 m. įkurtas šerių valymo fabrikas, vilnų karšykla su verpykla ir milo vėlykla (sudegė 1911 m.). XX a. pradžioje veikė 9 pramonės įmonėlės, pašto ir telegrafo stotis. 1906 m. įkurtas Žiburio draugijos skyrius, nuo 1908 m. prie jo veikė pradžios mokykla, 1910 m. – biblioteka-skaitykla. 1912–1914 m. veikė muzikos, literatūros ir dramos draugijos „Gabija“ skyrius. 1915 m. Kalvarija sudegė.
1920 m. rugsėjo 16 d. Kalvarijoje prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl teritorinių klausimų, tačiau greitai nutrūkusios dėl to, kad Lietuvos delegacija nesutiko pripažinti Suvalkų apskrities ir Augustavo apskrities užgrobimo. Po I pasaulinio karo veikė malūnas, pieninė, vyno darykla, papirosų fabrikas, 1926 m. iš Tauragės atkelta psichiatrijos ligoninė.
Kalvarija labai nukentėjo per II pasaulinį karą, vokiečių okupacijos valdžia čia įsteigė karo belaisvių stovyklą, išžudė žydus. Po karo Kalvarijos apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė vilnos verpimo fabrikas „Orija“ (nuo 1956 m.), pieno miltelių fabrikai, žemės ūkio technikos remonto dirbtuvės, maisto pramonės technikumas.
1991 m. patvirtintas dabartinis Kalvarijos herbas. Iki XXI a. pradžios šalia miesto veikė Kalvarijos-Budzisko pasienio punktas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1795–1919 m. | Kalvarijos valsčiaus centras | Kalvarijos apskrities centras | |
1919–1948 m. | Marijampolės apskritis | ||
1948–1950 m. | Kalvarijos apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kalvarijos apylinkės centras | Kalvarijos rajono centras | Kauno sritis |
1953–1962 m. | |||
1962–1989 m. | Kapsuko rajonas | ||
1989–1995 m. | Marijampolės rajonas | ||
1995–1999 m. | Kalvarijos seniūnijos centras | Marijampolės rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
1999– | Kalvarijos savivaldybės centras |
Pavadinimo kilmė
Spėjama, kad apie 1655 m. į šias vietas atsikėlęs pabėgėlis Trobius su šeima ir įkūręs sodybą. Vėliau atsirado daugiau gyventojų, todėl kaimas ir pavadintas Trobiais arba Triobiais (asmenvardinis vietovardis). Iš jų XVIII a. pradžioje išaugo Triobių-Kalvarijos miestelis.[5]. Vėliau nusistovėjo Kalvarijos pavadinimas – tikriausiai nuo Kalvarijos dvaro, kuris įsikūrė XVII a. 2-ojoje pusėje prie nedidelio Šešupės vingio, dešiniajame upės krante. Kalvarijos vardas yra kilęs iš kalvos, esančios Jeruzalėje, vardo. Toje kalvoje buvo šventosios katalikų vietos, kryžiaus keliai su kulto pastatais, koplyčiomis. Vėliau panašių vietų atsirado daug kur Europoje, taip pat ir Lietuvoje[6] (Žemaičių Kalvarija), nors kodėl Trobiai pavadinti Kalvarija, nėra aišku.
Sportas
- FK Kalvarija (futbolas)
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | |||||||||
1827 m. | 1895 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | 1976 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
5 438 | 11 049 | 9 378 | 4 529 | 4 698 | 5 622 | 5 800 | 5 700 | ||
1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
5 879 | 5 701 | 5 090 | 5 066 | 4 908 | 4 457 | 3 982 | - | ||
|
Žymūs žmonės
Kalvarijoje gimė:
- Jonas Eugenijus Bačinskas, Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jurgis Bobelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- Povilas Budrevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- Vaclovas Budrevičius, kunigas, Lenkijos lietuvių tikinčiųjų teisių gynėjas.
- Jonas Kazys Dzirmeika, politinis veikėjas.
- Antanas Gradeckas, choro ir orkestro dirigentas.
- Juozas Greifenbergeris, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas.
- Jokūbas Josadė, rašytojas, dramaturgas, beletristas, literatūros kritikas.
- Juozas Linkaitis, inžinierius energetikas.
- Albertas Liutermoza, Lietuvos kariuomenės pulkininkas.
- Algirdas Liutkevičius, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zuzana Masiulevičiūtė, dainininkė (sopranas).
- Valdas Merkevičius, Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Sigitas Mičiulis, Tauragės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Lidija Motiejūnaitė, baleto artistė, pedagogė, choreografė.
- Vytautas Petras Plečkaitis, diplomatas, istorikas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Edmantas Rėkus, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Justinas Sajauskas, rašytojas, redaktorius, muziejininkas.
- Tomas Staskevičius, Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Ėrika Striškienė, Lietuvos archeologė, istorikė.
- Jonas Ščeponis, agronomas, politinis veikėjas.
- Valdas Tumelis, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Evaldas Ulevičius, pedagogas, politinis veikėjas.
Kalvarijos kapinėse palaidoti:
- Juozas Balkus, pedagogas ir poetas.
- Jurgis Kubilius, Lietuvos karinis veikėjas, generolas.
Šaltiniai
- ↑ Kalvarija. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Кальварiя. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 14 (27) : Калака — Кардам. С.-Петербургъ, 1895., 99 psl. (rus.){{#subobject:Kalvarija (Кальварiя, ESBE) |Straipsnis=Kalvarija |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Кальварiя |Žodyno tomas=Т. 14 (27) |Žodyno puslapis= 99 psl. }}
- ↑ Kalvarija SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kalvarija loadmap.net
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 196 p.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 81–82 psl.
- Kalvarija. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 706 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 180–181 psl.
- Kalvarija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 239 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kalvarija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 191 psl.
- Kalvarija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 225 psl.
- Kalvarija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 32 psl.
- Kalvarija. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 169 psl.
- J. Reitelaitis. Kalvarija. Roma, 1968 m.
- Kalvarijos krašto senieji amatai: račiai, rimoriai, kalviai (sud. Asta Jankeliūnienė). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 64 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-81-7
- Apie Kalvariją
- Heritage.lt
- Kalvarija žemėlapiuose, maps4u.lt
- Kalvarija nuotraukose
|