Kazachija
Kitos reikšmės – Kazachstanas (miestas).
| |||||
![]() | |||||
Valstybinė kalba | kazachų, rusų | ||||
Sostinė | Astana | ||||
Didžiausias miestas | Almata | ||||
Valstybės vadovai | Nursultanas Nazarbajevas | ||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
2 717 300 km² (9) 1,7 % | ||||
Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
15 898 541 (60) 5.85 žm./km² (179) | ||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 138,70 mlrd. $ (53) 11700 $ (66) | ||||
Valiuta | Tengė | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
nuo UTC+4 iki UTC+6 nuo UTC+5 iki UTC+7 | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Tarybų Sąjungos 1991 m. gruodžio 16 d. | ||||
Valstybinis himnas | Kazachijos himnas | ||||
ISO kodas | KZ | ||||
ISO3 kodas | KAZ | ||||
ISO skaitmeninis kodas | 398 | ||||
FIPS kodas | KZ | ||||
GeoName kodas | 1522867 | ||||
Interneto kodas | .kz | ||||
Šalies tel. kodas | 7 | ||||
![]() |
KazachstanasVikiteka |
Kazachstano Respublika (Kazachstanas, Kazachija) – valstybė vidurio Azijoje. Ribojasi su Rusija, Kinija, Kirgizstanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu bei Kaspijos jūra.
Istorija
Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“.[2]
Kazachijos stepės įvairių klajoklių genčių buvo apgyvendintos nuo seniausių laikų. Tiurkų kalbomis kalbančios gentys dabartinio Kazachstano teritorijoje pirmą kartą susivienijo į bendrą darinį XV a.
Iki XX a. tradiciškai egzistavo trys genčių susivienijimai (džuzai): vyresnysis (pietryčių Kazachstanas), vidurinis (centrinis ir šiaurės Kazachstanas) ir jaunesnysis (rytų Kazachstanas).
Nuo XIX a. pradžios Kazachstanas prarado savarankiškumą ir atsidūrė Rusijos valdžioje. 1837–1844 m. įvyko Kenesary Kasimovo sukilimas. Nuo 1892 m. prasidėjo rusų ir ukrainiečių kolonistų persikėlimas į Kazachstaną. 1920 m. sukurta Kirgizijos ATSR su sostine Orenburge (nuo XIX a. vidurio rusų šaltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas „kirgiz-kaizakai“).
1925 m. prie jos prijungtos buvusios Turkestano ATSR Syrdarjos ir Džetysu sritys ir Karakalpakijos autonominė sritis (vėliau prijungta prie Uzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta į Kazachijos ATSR, sostinė perkelta į Kyzylordą, vėliau Almatą. Nuo 1936 m. Kazachstanas gavo sąjunginės respublikos statusą (Kazachijos TSR).
1956 m. dalis teritorijų prijungta prie Rusijos (dabartinėje Omsko srityje ir Altajaus krašte) ir Uzbekistano (dabartinėsе Navoji ir Džizako srityse). Nuo 1965 m. iki 1986 m. respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas. 1986 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 18 d. Almatoje įvyko ir buvo jėga numalšinta protesto demonstracija.
Nuo 1989 m. šaliai autoritariškai vadovauja Nursultanas Nazarbajevas. 1991 m. gruodžio 16 d. Kazachstanas paskelbė nepriklausomybę.
Kazachstano teritorijoje nuo senų laikų kūrėsi, klestėjo ir nyko daug valstybinių darinių. Dabartinės Kazachstano valstybės pradžia buvo kupina paradoksų. Dešimto dešimtmečio pradžioje kazachų skaičius šalyje sudarė apie 40 proc. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, įsitvirtinęs valdžioje nuo 1989 m., kai tapo pirmuoju Kazachstano komunistų partijos sekretoriumi, primygtinai siūlė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Šalies nepriklausomybė buvo paskelbta tik 1991 m. gruodžio 16 d., praėjus 8 dienoms po to, kai Rusija, Baltarusija ir Ukraina paskelbė išstojančios iš Sovietų Sąjungos. 1992 m. atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. Kazachstano gyventojų mano, jog SSRS žlugimas buvo didelė nesėkmė.
Politinė sistema
Kazachstanas – konstitucinė, parlamentinė, prezidentinė respublika, valdoma prezidento, vyriausybės ir parlamento.
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Kazachijos sritys
Kazachstanas suskirstytas į 14 sričių (oblysy, centrai – skliausteliuose) ir tris miestus (kalasy)* (pažymėti žvaigždute):
- Akmolos sritis (Akmola)
- Aktobės sritis (Aktobė)
- Almatos sritis (Almata)
- Almata*
- Astana*
- Atyrau sritis (Atyrau)
- Baikonūras*
- Džambulo sritis (Tarazas)
- Karagandos sritis (Karaganda)
- Kustanajaus sritis (Kustanajus)
- Kyzylordos sritis (Kyzylorda)
- Mangyštau sritis (Aktau)
- Pavlodaro sritis (Pavlodaras)
- Pietų Kazachstano sritis (Šymkentas)
- Rytų Kazachstano sritis (Oskemenas)
- Vakarų Kazachstano sritis (Oralas)
- Šiaurės Kazachstano sritis (Petropavlas)
Pastaba: nuo 1995 m. Baikonūro miestas ir 6000 km² aplink jį su kosmodromo statiniais išnuomoti Rusija iki 20 metų. Neseniai nuoma pratęsta iki 2050 m.
Kiekvienam administraciniam vienetui vadovauja akimas, skiriamas prezidento. Miestų merus (akimus) skiria sričių akimai.
Geografija
Kazachstanas yra pačiame Eurazijos viduryje ir tęsiasi nuo Volgos lygumos vakaruose iki Altajaus rytuose. Pietines ribas sudaro Tianšanio kalnai, Aralo jūra ir Kyzylkumų dykuma. Šiaurėje klimatas panašus į Rusijos. Tai yra didžiausia pasaulyje valstybė, kuri neturi priėjimo prie atviros jūros.
Ekonomika
Kazachija turi didžiulius akmens anglių bei geležies rūdos išteklius, taip pat didžiausią pasaulyje chromo kasyklą. 2002 m. buvo išgauta 360 mln. barelių naftos, iš viso už 7 mlrd. eurų.
Taip pat valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino, geležies rūdos, mangano, chromo bei urano. Kasyba yra pagrindinė Kazachijos ūkio šaka. Nuo 1999 m. BVP kasmet augo apie 9,3 proc.
Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.
Demografija
Pagrindinis straipsnis: Kazachijos demografija
Pasak 1999 m. surašymo, kazachai sudaro 53,4 %, rusai - 30 %, ukrainiečiai - 3,7 %, uzbekai - 2,5 %, vokiečiai - 2,4 %, totoriai - 1,7 %, uigūrai - 1,4 %, kitos tautinės grupės - 4,9 %.[3] Tokia mišri sudėtis yra iš dalies dėl ketvirtame-šeštame XX amžiaus dešimtmečiuose vykdytų Stalino trėmimų, kai į darbo stovyklas Kazachijoje buvo atvežami tiek rusai (dažniausiai apkaltinti buvimu valdžios opozicijoje), tiek tautinės mažumos (ypač vokiečiai, lenkai, ukrainiečiai, čečėnai ir kurdai). Taip pat gan didelis skaičius rusų imigravo į Kazachiją Chruščiovo eros metu.[4] Iki 1991 m. šalyje buvo maždaug 1 milijonas vokiečių, bet daugelis jų emigravo į Vokietiją po Sovietų Sąjungos žlugimo.[5] Panašiai didžioji dalis mažesnės Kazachijos graikų populiacijos emigravo į Graikiją.
Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2012 m. | ||||||||||
1989 m.sur. | 1999 m. | 2000 m. | 2001 m.sur. | 2002 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2012 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
16 711 900 | 14 952 420 | 14 841 900 | 14 820 900 | 14 834 300 | 15 074 800 | 15 219 300 | 15 396 900 | 15 898 541 | ||
| ||||||||||
|
Kalbos
Šalis turi dvi oficialias kalbas: kazachų ir rusų. Rusiškai moka 95 % Kazachijos populiacijos, ji yra kasdieninių reikalų bei skirtingų šalies tautų tarpusavio bendravimo kalba. Kazachiškai moka 64,4 % šalies gyventojų.[3][6]

Religija
1994 m. duomenimis, 47 % Kazachijos gyventojų yra musulmonai (daugiausiai sunitai), 44 % - stačiatikiai ir 2 % - protestantai (daugiausiai baptistai).[7] Pasak Kazachijos ambasados Jungtinėje karalystėje, 2007 m. 57 % visų tikinčiųjų yra musulmonai ir 40 % - krikščionys. Taip pat ambasada teigė, kad daugelis šalies gyventojų nėra giliai tikintys.[6]
Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.
Kultūra
Kita informacija
- Kazachijos ryšiai
- Kazachijos transportas
- Kazachijos karinės pajėgos
- Kazachijos tarptautiniai santykiai
- Kazachijos šventės
Šaltiniai
- ↑ World Gazetteer.
- ↑ http://www.lzinios.lt/lt/2010-12-16/pasaulis/pabegusieji_i_laisve.html
- ↑ 3,0 3,1 3,2 CŽV pasaulio faktų knyga
- ↑ Robert Greenall, Russians left behind in Central Asia, BBC, November 23, 2005
- ↑ Kazakhstan: Special report on ethnic Germans, IRIN Asia, February 1, 2005
- ↑ 6,0 6,1 "Country Profile 2007 (p.4)." (PDF) Nuoroda tikrinta 2007-06-21.
- ↑ [1] Library of Congress Country Studies
|
|
|
|