Kazachija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Қазақстан Республикасы
Kazachijos vėliava Kazachijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kazachstanas žemėlapyje
Valstybinė kalba kazachų, rusų
Sostinė Astana
Didžiausias miestas Almata
Valstybės vadovai Nursultanas Nazarbajevas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
2 717 300 km² (9)
1,7 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
15 898 541 (60)
5.85 žm./km² (179)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
138,70 mlrd. $ (53)
11700 $ (66)
Valiuta Tengė
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
nuo UTC+4 iki UTC+6
nuo UTC+5 iki UTC+7
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tarybų Sąjungos
1991 m. gruodžio 16 d.
Valstybinis himnas Kazachijos himnas
ISO kodas KZ
ISO3 kodas KAZ
ISO skaitmeninis kodas 398
FIPS kodas KZ
GeoName kodas 1522867
Interneto kodas .kz
Šalies tel. kodas 7
Commons-logo.svg Vikiteka: KazachstanasVikiteka

Kazachstano Respublika (Kazachstanas, Kazachija) – valstybė vidurio Azijoje. Ribojasi su Rusija, Kinija, Kirgizstanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu bei Kaspijos jūra.

Istorija

Kazachija-orn.png
Kazachijos istorija
Skitai (Sakai) > Šiongnu
Kangdžu, Alanai, Eftalitai, Usuniai
Vakarų Tiurkų kaganatas
Chazarai, Kangarai, Tiurgešai
Pečenegai, Ogūzai, Kimakai, Karlukai
Kipčiakai, Karakitajai, Karachanidai
Aukso orda, Čagatajaus ulusas
Nogajų orda, Uzbekų chanatas
Kazachų chanatas
Rusijos imperija
Tarybų Sąjunga:
Kirgizijos ATSR > Kazakijos ATSR > Kazachijos TSR
Kazachija
Pagrindinis straipsnis – Kazachijos istorija.

Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“.[2]

Kazachijos stepės įvairių klajoklių genčių buvo apgyvendintos nuo seniausių laikų. Tiurkų kalbomis kalbančios gentys dabartinio Kazachstano teritorijoje pirmą kartą susivienijo į bendrą darinį XV a.

Iki XX a. tradiciškai egzistavo trys genčių susivienijimai (džuzai): vyresnysis (pietryčių Kazachstanas), vidurinis (centrinis ir šiaurės Kazachstanas) ir jaunesnysis (rytų Kazachstanas).

Nuo XIX a. pradžios Kazachstanas prarado savarankiškumą ir atsidūrė Rusijos valdžioje. 18371844 m. įvyko Kenesary Kasimovo sukilimas. Nuo 1892 m. prasidėjo rusų ir ukrainiečių kolonistų persikėlimas į Kazachstaną. 1920 m. sukurta Kirgizijos ATSR su sostine Orenburge (nuo XIX a. vidurio rusų šaltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas „kirgiz-kaizakai“).

1925 m. prie jos prijungtos buvusios Turkestano ATSR Syrdarjos ir Džetysu sritys ir Karakalpakijos autonominė sritis (vėliau prijungta prie Uzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta į Kazachijos ATSR, sostinė perkelta į Kyzylordą, vėliau Almatą. Nuo 1936 m. Kazachstanas gavo sąjunginės respublikos statusą (Kazachijos TSR).

1956 m. dalis teritorijų prijungta prie Rusijos (dabartinėje Omsko srityje ir Altajaus krašte) ir Uzbekistano (dabartinėsе Navoji ir Džizako srityse). Nuo 1965 m. iki 1986 m. respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas. 1986 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 18 d. Almatoje įvyko ir buvo jėga numalšinta protesto demonstracija.

Nuo 1989 m. šaliai autoritariškai vadovauja Nursultanas Nazarbajevas. 1991 m. gruodžio 16 d. Kazachstanas paskelbė nepriklausomybę.

Kazachstano teritorijoje nuo senų laikų kūrėsi, klestėjo ir nyko daug valstybinių darinių. Dabartinės Kazachstano valstybės pradžia buvo kupina paradoksų. Dešimto dešimtmečio pradžioje kazachų skaičius šalyje sudarė apie 40 proc. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, įsitvirtinęs valdžioje nuo 1989 m., kai tapo pirmuoju Kazachstano komunistų partijos sekretoriumi, primygtinai siūlė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Šalies nepriklausomybė buvo paskelbta tik 1991 m. gruodžio 16 d., praėjus 8 dienoms po to, kai Rusija, Baltarusija ir Ukraina paskelbė išstojančios iš Sovietų Sąjungos. 1992 m. atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. Kazachstano gyventojų mano, jog SSRS žlugimas buvo didelė nesėkmė.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos politinė sistema.

Kazachstanas – konstitucinė, parlamentinė, prezidentinė respublika, valdoma prezidento, vyriausybės ir parlamento.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kazachijos sritys

Kazachstanas suskirstytas į 14 sričių (oblysy, centrai – skliausteliuose) ir tris miestus (kalasy)* (pažymėti žvaigždute):

  1. Akmolos sritis (Akmola)
  2. Aktobės sritis (Aktobė)
  3. Almatos sritis (Almata)
  4. Almata*
  5. Astana*
  6. Atyrau sritis (Atyrau)
  7. Baikonūras*
  8. Džambulo sritis (Tarazas)
  9. Karagandos sritis (Karaganda)
  10. Kustanajaus sritis (Kustanajus)
  11. Kyzylordos sritis (Kyzylorda)
  12. Mangyštau sritis (Aktau)
  13. Pavlodaro sritis (Pavlodaras)
  14. Pietų Kazachstano sritis (Šymkentas)
  15. Rytų Kazachstano sritis (Oskemenas)
  16. Vakarų Kazachstano sritis (Oralas)
  17. Šiaurės Kazachstano sritis (Petropavlas)

Pastaba: nuo 1995 m. Baikonūro miestas ir 6000 km² aplink jį su kosmodromo statiniais išnuomoti Rusija iki 20 metų. Neseniai nuoma pratęsta iki 2050 m.

Kiekvienam administraciniam vienetui vadovauja akimas, skiriamas prezidento. Miestų merus (akimus) skiria sričių akimai.

Geografija

Kazachstano žemėlapis (2001)
Pagrindinis straipsnis – Kazachijos geografija.

Kazachstanas yra pačiame Eurazijos viduryje ir tęsiasi nuo Volgos lygumos vakaruose iki Altajaus rytuose. Pietines ribas sudaro Tianšanio kalnai, Aralo jūra ir Kyzylkumų dykuma. Šiaurėje klimatas panašus į Rusijos. Tai yra didžiausia pasaulyje valstybė, kuri neturi priėjimo prie atviros jūros.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos ekonomika.

Kazachija turi didžiulius akmens anglių bei geležies rūdos išteklius, taip pat didžiausią pasaulyje chromo kasyklą. 2002 m. buvo išgauta 360 mln. barelių naftos, iš viso už 7 mlrd. eurų.

Taip pat valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino, geležies rūdos, mangano, chromo bei urano. Kasyba yra pagrindinė Kazachijos ūkio šaka. Nuo 1999 m. BVP kasmet augo apie 9,3 proc.

Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.

Demografija

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Kazachstano gyventojų skaičiaus kitimas nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. iki 2003 m. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, šiuo metu, nepaisant gan didelės emigracijos, Kazachstano gyventojų skaičius didėja.[3]

Pagrindinis straipsnis: Kazachijos demografija

Pasak 1999 m. surašymo, kazachai sudaro 53,4 %, rusai - 30 %, ukrainiečiai - 3,7 %, uzbekai - 2,5 %, vokiečiai - 2,4 %, totoriai - 1,7 %, uigūrai - 1,4 %, kitos tautinės grupės - 4,9 %.[3] Tokia mišri sudėtis yra iš dalies dėl ketvirtame-šeštame XX amžiaus dešimtmečiuose vykdytų Stalino trėmimų, kai į darbo stovyklas Kazachijoje buvo atvežami tiek rusai (dažniausiai apkaltinti buvimu valdžios opozicijoje), tiek tautinės mažumos (ypač vokiečiai, lenkai, ukrainiečiai, čečėnai ir kurdai). Taip pat gan didelis skaičius rusų imigravo į Kazachiją Chruščiovo eros metu.[4] Iki 1991 m. šalyje buvo maždaug 1 milijonas vokiečių, bet daugelis jų emigravo į Vokietiją po Sovietų Sąjungos žlugimo.[5] Panašiai didžioji dalis mažesnės Kazachijos graikų populiacijos emigravo į Graikiją.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2012 m.
1989 m.sur. 1999 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2012 m.
16 711 900 14 952 420 14 841 900 14 820 900 14 834 300 15 074 800 15 219 300 15 396 900 15 898 541

Kalbos

Šalis turi dvi oficialias kalbas: kazachų ir rusų. Rusiškai moka 95 % Kazachijos populiacijos, ji yra kasdieninių reikalų bei skirtingų šalies tautų tarpusavio bendravimo kalba. Kazachiškai moka 64,4 % šalies gyventojų.[3][6]

Mečetė Petropavle

Religija

1994 m. duomenimis, 47 % Kazachijos gyventojų yra musulmonai (daugiausiai sunitai), 44 % - stačiatikiai ir 2 % - protestantai (daugiausiai baptistai).[7] Pasak Kazachijos ambasados Jungtinėje karalystėje, 2007 m. 57 % visų tikinčiųjų yra musulmonai ir 40 % - krikščionys. Taip pat ambasada teigė, kad daugelis šalies gyventojų nėra giliai tikintys.[6]

Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos kultūra.

Kita informacija

Šaltiniai