Kazlų Rūda

Kazlų Rūda
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Kazlų Rūdos bažnyčia
Kazlų Rūda
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Marijampolės apskritis
Savivaldybė:	Kazlų Rūdos savivaldybė
Gyventojų:	5 590 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Kazlų̃ Rūdà Kilmininkas: Kazlų̃ Rūdõs Naudininkas: Kazlų̃ Rū̃dai Galininkas: Kazlų̃ Rū̃dą Įnagininkas: Kazlų̃ Rūdà Vietininkas: Kazlų̃ Rūdojè
Pašto kodas:	LT-69083
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	Kazlų RūdaVikiteka

Kazlų Rūda – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23,5 km į šiaurę nuo Marijampolės. Miesto plotas 3,92 km². Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Medinė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1925 m.

Stogastulpis Kazlų giminės garbei (autorius Vytautas Aputis) Paminklas tremtiniams Tautodailės skulptūrų ansamblis

Miesto parkas, pradėtas kurti tarpukariu iš jauno pušynėlio.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Mokyklos: Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija Kazlų Rūdos specialioji internatinė mokykla 2 pagrindinės mokyklos: Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla Elma Kazlų Rūdos pradinė mokykla

Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-69083)

Kazlų Rūdos nuotykių parkas

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Miško muziejus, kurį 1983 m. rugsėjo 16 d. atidarė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija. Nuo 2004 m. čia veikia Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras.

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Kazlų Rūdoje išplėtotas pirminis medienos apdirbimas (bendrovė „Kazlų medis“, „Juodeliai“, „Kirvilė“, „Jūrės medis“), medienos drožlių plokščių („Girių bizonas“, „Kronolitas“), mėsos produktų („Medonos mėsa“, Lelešienės įmonė), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („BioNovus“) gamyba, veikia šiluminės energetikos įrenginių bendrovė „Kazlų Rūdos metalas“, Kazlų Rūdos verslo inkubatorius.

Geografija

Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi beveik lygias dalis. Virš geležinkelio 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje pėsčiųjų viadukas. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, ligoninė. Pietinėje dalyje yra Miško muziejus, nuo kurio veda pažintinis takas, yra Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Valstybės saugomas 9 ha Kazlų Rūdos parkas. Apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Kazlų Rūdos aerodromas.

Geležinkelio ruožas

Bagotoji Kazlų Rūda Jūrė Bebruliškė

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Kazlų Rūda OpenStreetMap žemėlapyje

Kazlų Rūda TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Pilviškių inventoriuje 1737 m. minima Kazlos deguto varykla (2 šeimos). Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1744 m. Pilviškių parapijos sąrašuose, kai čia pradėta lydyti rūda, XIX a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies.

1861 m. per 2 km nuo Kazlų Rūdos kaimo, prie geležinkelio Lentvaris–Virbalis pastatyta geležinkelio stotis, prie jos ėmė kurtis miestelis. Per 1863 m. sukilimą 1863 m. vasario 2 d. ties Kazlų Rūda, prie Čystos Būdos įvyko vienos didžiausių kautynių. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, J. Žilinskas. 1911 m. geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 m. veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgus. 1915 m. vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį.

1922–1926 m. miestelis išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus, veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai. 1923 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla. 1927 m. įsteigta vasarvietė. Per 1941 m. Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 m. vasarą miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 m. vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 m. pabaigoje Kazlų Rūdos apylinkėse, MGB duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės.

Kazlų Rūda miesto teises gavo 1950 m., įsteigtas visuomeninis muziejus. 1975–1977 m. Kazlų Rūdos apylinkėse buvo pastatyta slapta požeminė vadavietė. 1983–1987 m. buvo rengiama LKBK medžiaga.

1996 m. patvirtintas Kazlų Rūdos herbas. Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kazlų Rūdos kronika“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1867–1915 m.	Antanavo valsčius	Marijampolės apskritis
1918–1919 m.	Kazlų Rūdos valsčiaus centras
1919–1931 m.	Antanavo valsčius
1931–1950 m.	Kazlų Rūdos valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras	Kazlų Rūdos rajono centras	Kauno sritis
1953–1954 m.
1954–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1962–1973 m.		Kapsuko (Marijampolės) rajonas
1973–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras
1995–1999 m.	Kazlų Rūdos seniūnijos centras	Marijampolės rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis
1999–		Kazlų Rūdos savivaldybės centras

Pavadinimo kilmė

Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVI a. iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla (ar Kazlas; apsigyveno 2 šeimos, 5 ar 6 ar 7 broliai), kurio vardu ir buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Pavardė ir dabar pasitaiko Sūduvoje. Taigi, Kazlų Rūda yra asmenvardinis vietovardis.

1737 m. minima Kazlo degutinė. Toje vietovėje gyvenusių Kazlų (nuo lenk. kozioł – „ožys“) šeimoje buvo 6 ar 5 broliai – visi geri kalviai. Jiems pradėjus lydyti vietos rūdą, atsirado Kazlų Rūdos kaimas, kadangi gyventojai tas Kazlų geležies dirbtuvėles vadino rudniomis.

Dėl komponento Rūda nėra visiškai aišku. Žinoma, kad jis susijusi su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Nors tai ir panašūs žodžiai, tačiau anksčiau jie turėjo gana skirtingą reikšmę: rudnia – „balų rūdos apdorojimo vieta“ (baltarusių ir lenkų kilmės), o rūda – „žaliava, iš kurios gaminama geležis, balų rūda“ (lietuviškos kilmės). Tikėtina, kad kuriantis Kazlų šeimoms čia būta pelkių rūdos, kurios gavyba ir vertėsi Kazlai. Atvykę į gyvenvietę Kazlai ėmėsi balų rūdos verslo. Gyvenvietė imta vadinti Kazlo rūda. Kai numirė Kazlas, įmonę ėmė valdyti Kazlienė, o gyvenvietę pavadino Kazlienės rūda. Kai ji numirė, gyvenvietė pavadinta Kazlų Rūda.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.	1883 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.
233	455	771	1 338	3 478	4 308	5 300
1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.	-
6 000	6 312	7 715	7 401	6 635	5 590	-
Demografinės raidos histograma 1 000 2 000 3 000 4 000 5 000 6 000 7 000 8 000 1827 1883 1897 1923 1959 1970 1974 1976 1979 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

Kazlų Rūdoje gimė:

• Laimutė Marija Abraitytė, pedagogė, politinė veikėja.
• Remigijus Adomaitis, pedagogas ir chorvedys.
• Gediminas Akelaitis, gydytojas, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Algirdas Ališauskas (1961), muzikos mokytojas, Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos „Elma“ direktorius.
• Leonardas Bakaitis, pedagogas, karininkas, pulkininkas.
• Aldona Balutienė, gydytoja, Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• Audrius Brūzga, diplomatas, ambasadorius.
• Algimantas Bučinskas, inžinierius mechanikas, sporto veikėjas.
• Rytis Cicinas,
• Kazys Grinius, Kazlų Rūdos apylinkėse gimęs Lietuvos prezidentas. Jo vardu pavadinta miesto gimnazija, gimnazijos kieme pastatytas stogastulpis (autoriai Vytautas Aputis ir Algirdas Ališauskas).
• Audrius Kabašinskas, matematikas, KTU docentas.
• Irena Lunskienė, Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• Gintas Mocevičius, miškininkystės inžinierius.
• Stasys Motiejūnas, kino ir teatro režisierius, aktorius.
• Aldonas Pupkis, kalbininkas. Išleido knygą „Kazlų Rūdos šnektos žodynas“.
• Rimvydas Turčinskas, gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas.
• Leonas Ulevičius, pedagogas, choro dirigentas.
• Aidas Vaišnora, inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas.
• Gediminas Vaišnora, pedagogas, sporto, politinis ir visuomenės veikėjas.
• Mantas Varaška, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• Rolandas Vosylius, gydytojas, savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Rimvydas Žigaitis, kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas.

Sportas

• Aitas-MIA Kazlų Rūda (futbolas)

Miestų partnerystė

Miestas	Šalis
Fromborkas	Lenkija
Gumbinė	Rusija
Koriukovka	Ukraina
Lvuvekas	Lenkija
Zondershauzenas	Vokietija

Šaltiniai

• Kazlų Rūda. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 800 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 196 psl.

• Kazlų Rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 676 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
• Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 277 psl.
• Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 418 psl.
• Kazlų Rūda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 109 psl.
• Kazlų Rūda. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 247 psl.
• Trumpa istorija, žemėlapiai