Kelmė

Kitos reikšmės – Kelmė (reikšmės).

Kelmė
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Kelmė
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė:	Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija:	Kelmės seniūnija
Gyventojų:	7 688 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Ke­l̃mė Kilmininkas: Ke­l̃mės Naudininkas: Ke­l̃mei Galininkas: Ke­l̃mę Įnagininkas: Ke­lmè Vietininkas: Ke­l̃mėje
Istoriniai pavadinimai
rus. Кельмы
Pašto kodas:	LT-86001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	KelmėVikiteka

Kelmė – miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 44 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Kelmės rajono savivaldybės centras, Kelmės seniūnija, Kelmės apylinkių seniūnijos centras. Miestas spindulinio plano.

Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Bažnyčios: Neogotikinė trinavė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1908 m. Bažnyčios viduje yra dailininkės S. Dembovskytės-Romerienės („Švč. Jėzaus Širdis“, manoma, apie 1918 m.), A. Valeškos („Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas priima Kelmės bažnyčios projektą“ 1931 m.), Z. Petravičiaus („Šv. Jurgis“, manoma, nutapytas Antrojo pasaulinio karo metais) paveikslai. Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia

Kelmės dvaro sodyba, XVIII a. architektūros ir istorijos paminklas.

Vandens malūnas, pastatytas 1892 m. prie Kražantės upės.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kelmės krašto muziejus, įkurtas Kelmės dvaro ansamblyje.

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Pramonės svarbiausios šakos – duonos ir pyrago gaminių (bendrovė „Kelmės duona“), pieno („Kelmės pieninė“), mėsos, linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, medienos apdirbimo ir baldų („Nuošalė“) pramonė.

Geografija

Kelmės malūnas

Miestas įsikūręs į rytus nuo kelio  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Kražantės kairiajame krante. Per miestą teka Kražantės intakas Vilbėnas. Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai.

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Kelmė OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Kelmė TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta 1294 ar 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ – taip minima Kimelio pilis, kurią išgriovę kryžiuočiai. Tačiau lietuviškojo kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius Romas Batūra įrodė, kad Kimel buvo prie Nemuno ir tai gali būti dabartinis Kaimelio kaimas Šakių rajone. Pagal kitą versiją, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1386 m. minima vietovė Stabuncaln, Stabekalne, 1395 m. Stabekalmen, buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu. Pirmasis šią gyvenvietę su Kelme susiejo Teodoras Hiršas 1863 m. Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje.

Kelmė istorijos šaltiniuose minima nuo 1410 m. 1416 m. pastatyta bažnyčia. 1511 m. gavo teisę rengti turgus. XV a. minimas Kelmės dvaras, kuris nuo 1591 m. iki I pasaulinio karo priklausė Gruževskiams. 1526 m. minimas miestelis. 1615 m. pastatyta Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia, prie kurios veikė mokykla. Bažnyčios mecenatais buvo dvi giminės – Gruževskiai ir Urbanavičiai. Šių giminių iškilūs atstovai buvo laidojami bažnyčios koplyčioje. 1655 m. ir 1701 m. miestą sudegino Švedijos kariuomenė.

1830 m. įsteigta spirito varykla, 1833 m. – odų apdirbimo įmonė, 1860 m. – alaus darykla. Veikė kahalas. 1831 m. dvarininkas Julius Gruževskis sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žmonių), sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį 1858 m. nutiesus plentą Ryga–Tilžė. Kelmė tapo stambia pašto diližanų stotimi, prekyviete, ypač garsėjo arklių turgumis. 1863 m. birželio 19 d. prie Kelmės P. Šimkevičiaus ir R. Krasausko sukilėlių būriai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. 1866 m. pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, 1904 m. – mergaičių pradžios mokykla. 1919 m. pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši 1938 m. – į vidurinę.

XIX a. pabaigoje veikė dvi odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. 1905 m. vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti lietuvių kalba. Per I pasaulinį karą 1915 m. Kelmė sudegė.

Kelmėje buvo didelė žydų bendruomenė, miestelio centre stovėjo dvi sinagogos, veikė religinė judaizmo mokykla, Kelmės ješiva. 1939 m. daugiau nei pusė miestelio gyventojų buvo žydai. 1941 m., 1948–1949 m. ir 1951 m. sovietų okupacinė valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 m. birželio 24 d. Kelmė buvo subombarduota, o liepos 26 d. Paverpenio kaime prie Kelmės vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per II pasaulinį karą, mieste liko 15–20 proc. pastatų.

1945 m. liepos 19 d. Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės (54 žmonių) kautynės su NKVD kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės, Jūros srities partizanai. 1953 m. sausio 17 d. netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas, A. Bakšys, A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė.

1947 m. Kelmei suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė trikotažo ir linų fabrikai, pieninė, pastatytas prekybos centras (architektas E. Beinortas), daug liaudies meistro J. Liaudansko skulptūrų („Skalbėja“ miesto centre ir kitos).

1998 m. patvirtintas dabartinis Kelmės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1528–1567 m.	Kelmės valsčiaus centras	Žemaičių seniūnija
1567–	Kražių valsčius
XIX a. pabaiga – 1915 m.	Kelmės valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1915–1917 m.		Kelmės apskrities centras
1919–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Kelmės valsčiaus centras	Kelmės apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kelmės rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
1995–2019 m.	Kelmės seniūnija	Kelmės rajono savivaldybės centras	Šiaulių apskritis
2019–	Kelmės seniūnija, Kelmės apylinkių seniūnijos centras

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio kelmas, tad pirminė Kelmės reikšmė galėjusi būti „kelmuota vieta, kelmynė“. Pavadinimas apibūdina gyvenvietę, įkurtą nuo medžių išvalytoje vietoje, plintant lydiminei žemdirbystei, kai miškų ir krūmų plotai buvo iškertami, deginami ir paverčiami derlingais laukais.

Gyventojai

Kelmės kapinės

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1861 m.	1865 m.	1883 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.
385	1 303	1 303	1 800	3 914	2 900	3 700	5 140
1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.
6 934	8 000	8 800	9 073	11 557	10 900	9 150	7 688
Demografinės raidos histograma 2 500 5 000 7 500 10 000 12 500 15 000 1833 1861 1865 1883 1897 1923 1939 1959 1970 1974 1976 1979 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

• Julius Gruževskis (1808–1865), 1831 m. sukilimo dalyvis
• Bronius Laucevičius-Vargšas (1884–1916), rašytojas. Jo vardo gatvėje tebestovi buvusios pradinės mokyklos pastatas, kuriame jis mokėsi. Pastatytas akmens paminklas rašytojui atminti (skulptorius J. Liaudanskas).
• Stasys Laucius (1897–1965), poetas, dramaturgas.
• Juozas Grybauskas (1906–1964), aktorius, režisierius.
• Icchokas Meras (1934–), prozininkas, scenaristas
• Algimantas Švėgžda (1941–1996), tapytojas, grafikas
• Česlovas Judeikis (1949–), teatro ir kino aktorius
• Aleksandras Rusteika (1950–), architektas, projektavęs Kelmės daugiabučius
• Virginijus Šimoliūnas (1951–), dailininkas, tapytojas, pedagogas
• Rimas Tuminas (1952–), teatro režisierius ir pedagogas
• Kęstutis Masiulis (1957–), politinis bei visuomenės veikėjas
• Nijolė Medvedeva (1960–), lengvaatletė, nacionalinio rekordo savininkė.

Kelmės kapinėse palaidoti:

• Vladas Putvinskis (1873–1929), dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje.

Švietimas ir kultūra

Kelmės dvaro rūmai

Kelmėje yra:

• Kelmės meno mokykla
• Kelmės Jono Graičiūno gimnazija
• Kelmės Aukuro vidurinė mokykla
• Kelmės suaugusiųjų mokymo centras
• Kelmės Kražantės pagrindinė mokykla
• Kelmės specialioji mokykla
• 2 darželiai-mokyklos: „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“
• Kelmės profesinio rengimo centras
• Kelmės mažasis teatras, įsteigtas 1993 m.
• Kelmės krašto muziejus.
• Žemaitės viešoji biblioteka
• Turizmo ir verslo informacijos centras.

Kelmėje vykta tarptautiniai renginiai: festivalis „Kelmės scena“, Tradicinė liaudies meno šventė. Leidžiami laikraščiai „Bičiulis“ (nuo 1948 m.), „Šiaulių kraštas“ (nuo 1990 m.), „Kelmės kraštas“ (nuo 2000 m.).

Miestų partnerystė

• Biligrajus, Lenkija
• Lynenas, Vokietija, kur veikia Partnerystės su Kelme sąjunga.

Sportas

Futbolas

• Kelmės FK-VJSM
• FK Kražantė Kelmė

Šaltiniai

• Kelmė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 806 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 212–213 psl.

• Kelmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 714 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
• Kelmė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 287 psl.
• Kelmė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 432 psl.
• Kelmė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 119 psl.
• Кельмы. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 561 psl. (rus.)
• Kelmė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 524 psl.
• Kelmė: fotonovelės (sud. Ona Jautakienė, Jonas Danauskas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2006. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9955-488-15-8
• Apie Kelmę