Kepenys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Avies kepenys

Kepenys (gr. hepar) – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios (lobus dexter) kiek mažesnės kairiosios (lobus sinister), uodeginės ir kvadratinės skilčių. Dešinioji skiltis išsidėsto po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus.

Dydis[taisyti]

Suaugusio žmogaus kepenys sveria vid. apie 1500 - 1700 gramų. Vyrų būna apie 200 g sunkesnės negu moterų. Gyvo žmogaus yra dar apie 500 - 800 g sunkesnės, nes prisipildžiusios kraujo. Vaisiaus ir naujagimio kepenys yra santykinai daug didesnės negu suaugusiojo, nes jose vyksta kraujodara ir užima didesnę dalį pilvo ertmės. Matmenys: didžiausias skersinis matmuo vid. yra apie 22 -24 cm, strėlinis - 12 -15 cm, aukštis - apie 15 - 20 cm.

Topografija[taisyti]

Kepenys yra pilvo ertmės viršutinėje pusėje, po diafragma, didesnioji jų dalis yra dešinėje pusėje, o maždaug tik apie šeštadalis - į kairę nuo vidurio linijos. Priekinėje pilvo sienoje jos projektuojasi į dešiniąją pašonę, dalis - į pakrūtinio sritį, kairioji dalis - į kairiąją pašonę. Kepenų viršutinė riba priekinėje krūtinės ląstos sienoje projektuojasi apie VI šonkaulį, tačiau kvėpuojant kinta. Kepenų apatinis kraštas ties dešiniąja speneline linija būna sulig šonkaulių lanku. Kepenų fiksacijai didžiausią reikšmę turi pilvo preso ir kitų organų spaudimas, o raiščių reikšmė yra mažesnė.

Išorinė sandara[taisyti]

Sveikos kepenys esti raudonai rudos spalvos, lygiu blizgančiu paviršiumi, o esant riebalinei infiltracijai, gali būti geltonesnės spalvos. Jos yra minkštos, bet nelabai elastingos, audinys yra trapus, todėl galimi plyšimai nuo smūgių, traumų. Aprašant paprastai skiriami du kepenų paviršiai: vidurių, arba visceralinis, paviršius, kuris nukrypęs žemyn ir atgal, ir diafragminis paviršius, kuris atsisukęs į priekį ir į viršų. Priekyje ir šonuose tarp šių paviršių susidaro aštrus apatinis kepenų kraštas, margo inferior.

Kepenis dengia pilvaplėvė, kuri besijungdama su kaimyniniais organais bei dariniai sudaro keletą raiščių:

  • vainikinį kepenų raištį (priekinė jo dalis - diafragminis kepenų raištis, užpakalinė dalis - kepeninis inksto raištis);
    • šonuose vainikinis raištis suformuoja du trikampius raiščius;
    • vainikinio raiščio dariniai taip pat dar suformuoja pjautuvinį kepenų raištį;
  • apvalusis kepenų raištis, kurį sudaro užakusi embrioninė bambinė vena.

Vidinė sandara[taisyti]

Smulkiausias kepenų funkcinis vienetas yra skiltelė (lot. lobulus hepatis). Ją sudaro spinduliškai išsidėsčiusios hepatocitų sijos ir per vidurį išilgai einanti centrinė vena. Tarp skiltelių yra tarpskiltelinės venos, tarpskiltelinės arterijos ir tarpskilteliniai tulžies latakėliai. Skiltelėse veninis ir arterinis kraujas maišosi.

Kepenų struktūrinis, morfofunkcinis vienetas yra skiltelė, išskiriamos trys jų rūšys:

  • Klasikinė kepenų skiltelė - tai daugiakampė prizmė, kuri histologiniuose skersiniuose pjūviuose yra šešiakampės formos. Jos centre yra centrinė vena, o kampuose išsidėsčiusios triados, kurias sudaro vena, arterija ir tulžies latakėlis. Tokioje skiltelėje kraujas sinusiniais kapiliarais teka iš periferijos į centrą, o tulžis - į periferiją.
  • Vartų venos skiltelė - tai kepenų parenchimos dalis apribota trimis centrinėmis venomis. Kraujas joje teka iš centro.
  • Kepenų kekė (acinusas) - tai kepenų parenchimos dalis apribota dviejų centrinių venų ir dviejų triadų, arba tarpas tarp dviejų gretimų klasikinių skiltelių. Acinusai yra paprastieji ir sudėtiniai.

Kepenų funkcijos[taisyti]

Kepenų ligos[taisyti]

Literatūra[taisyti]

  • „Žmogaus anatomija“ I dalis, G.Česnys, J.Tutkuvienė, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas, R.Rizgelienė, J.Žukienė.
  • "Sveikas žmogus" 2006 m. Nr. 9, gyd. Akvilė Norkutė



Commons-logo.svg.png Vikiteka: Kepenys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka



Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+7406-15=7391 wiki spaudos ženklai).