Kražiai

Lua klaida Modulis:Žodynas eilutėje 129: attempt to perform arithmetic on a nil value.

Kražių bažnyčia

Kražiai

Koordinatės:55°36′11″N 22°41′20″E / 55.603°N 22.689°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Šiaulių apskritis

Savivaldybė:

Kelmės rajono savivaldybė

Seniūnija:

Kražių seniūnija

Gyventojų:

553 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[2]
Vardininkas:	Krãžiai
Kilmininkas:	Krãžių
Naudininkas:	Krãžiams
Galininkas:	Kražiùs
Įnagininkas:	Krãžiais
Vietininkas:	Krãžiuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Кроже^[3]^[4]

Filmuota medžiaga.^[1]

Vikiteka:

KražiaiVikiteka

Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 18 km į pietvakarius nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio planas mišrus, yra 3 aikštės.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Sakralinių pastatų ansamblis:

Vėlyvojo baroko Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1763 m. Bažnyčioje yra vertingas barokinis altorius su skulptūromis (XVIII a. antra pusė), paveikslo „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ aptaisas, ornamentuotas kryžius, medinis suolas (visi XIX a.).
Šventoriaus tvora su vartais, XVIII a. vidurys.
Akmens mūro Kražių Šv. Roko koplyčia, XIX a. vidurys, yra paveikslas „Šv. Jurgis“ (XVIII a. 2-oji pusė)
Medinė Jono Nepomuko skulptūra (XIX a.)

Link Medžiokalnio veda tautodailininkų medžio skulptūrų alėja (nuo 2003 m.)

Iš Kražių kolegijos išlikęs moksleivių bendrabutis (bursa; XVII a. gotikos ir renesanso bruožų), Radvilų pilies liekanos. Renesansinis dviaukštis kolegijos pastatas – bursa; manoma, pastatyta 1693 m. vienintelis išlikęs mokyklos ansamblio pastatas. Kolegijos pastatas – M. K. Sarbievijaus kultūros centras.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Vaizdas:Educación.svg Kražių gimnazija

Kražių biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-86026)

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kraštotyros muziejus, įkurtas 1988 m.

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Kražiai įsikūrę Žemaičių aukštumoje, per miestelį teka dešinysis Dubysos intakas Kražantė. Plentais susisiekiama su Nemakščiais, Stulgiais, Bijotais, Kaltinėnais, Karklėnais, Užvenčiu, Pakėviu ir kitais senaisiais Žemaitijos miesteliais. Kražių šiauriniame pakraštyje yra Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis, 0,5 km į pietus nuo miestelio gamtos paminklas – Greitiškės ąžuolas.

Medžiokalnyje ąžuole esą gyvenusi medžioklės ir miškų globėja deivė Medeinė. Po krikščionybės įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje Ldk Vytautui Didžiajam paliepus pradėta statyti Kražių bažnyčia. Dabar miestelyje kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta Šv. Roko atlaidai.

Aplinkinės gyvenvietės

UŽVENTIS – 22 km
Petrališkė – 5 km

Butkiškė – 6 km
KELMĖ – 18 km

Valpainiai – 5 km

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kražiai OpenStreetMap žemėlapyje

Kražiai TSRS topografiniame žemėlapyje^[5]^[6].

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

Istorija

Atminimo bareljefas Kražių skerdynėms

Kražių žemė pirmąkart minima 1253 m. liepą kaip Crase – tai minima aprašant Mindaugo karūnavimą ir užrašant Žemaitijos žemes Ordinui. Gyvenvietė minima 1385 m., Kražių pilis – 1394 m., Kražių valsčius – 1410 m. XVI a. pradžioje Ldk Vytautas Žemaičių seniūnu paskyrė Mykolą Kęsgailą, kuris rezidavo Kražiuose ir 1416 m. pastatydino vieną pirmųjų Žemaitijoje Kražių bažnyčią, sudegusią po 60 metų. Nuo 1480 m. Kražiai vadinami miesteliu, yra 1529–1567 m. LDK neprivilegijuotų miestų sąrašuose. 1512 m. Kražiams suteiktas grafystės centro titulas, per Kražius ėjo prekybos takas į Livoniją. XVI a. viduryje įsteigta pradžios mokykla. Nuo XV a. pradžios iki 1556 m. Kražius valdė Kęsgailos, po 1559 m. atiteko Radviloms. Mikalojus Radvila Juodasis 1565 m. pastatydino mūrinę pilį. Nuo 1566 m. pavieto centras, iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaičių bajorų seimeliai. Nuo 1570 m. veikė kunigų seminarija, 1740 m. iškelta į Varnius.

XVII a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu; 1607 m. įsikūrė Kražių jėzuitų vienuolynas, 1639 m. – Kražių benediktinių vienuolynas, 1757–1763 m. pastatyta bažnyčia, dėl kurios 1893 m. įvyko Kražių skerdynės. 1758 m. įkurtas Kražių marijavičių vienuolynas.

1614 m. įsteigta jėzuitų Kražių kolegija – pagrindinis Žemaitijos ugdymo ir švietimo centras. Kražių kolegijos biblioteka, įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje, buvo viena didžiausių LDK bibliotekų. XVII–XVIII a. veikė Kražių mokyklos teatras; pastatyta apie 30 vaidinimų. XVIII a. pabaigoje Kražių mokykloje mokėsi keli šimtai mokinių. 1817 m. kolegiją perėmė Vilniaus universitetas ir ją perorganizavo į pirmąją pasaulietinę gimnaziją Lietuvoje. 1823 m. gimnazijoje veikė anticarinė moksleivių organizacija „Juodieji broliai“. 1844 m. gimnaziją perkėlus į Kauną ir patys Kražiai neteko buvusios reikšmės.

XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus. 1667 m. Kražių paviete buvo 249 bajorų dūmai.^[7] 1765 m. buvo 64 smuklės, 1790 m. – 160 sodybų. 1780 m. Kražiai gavo dviejų turgų ir trijų prekymečių privilegiją. 1780 m., 1807 m., 1845 m. ir 1847 m. miestelis degė.

1779 m. Kražiuose vyko Žemaitijos žydų suvažiavimas. 1863 m. Kražių vikaras Vladislovas Dembskis organizavo sukilėlius apylinkėse, Kražių bažnyčioje skaitė sukilėlių manifestą, ragino dėtis prie sukilėlių, nepaklusti Rusijos imperijos valdžiai. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą apylinkėse platino V. Čižauskas ir kiti knygnešiai.

1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną. Gyventojai pasipriešino net atvykusiam Kauno gubernatoriui N. Klingenbergui. Kražių bažnyčios šventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais iš Varnių, pasibaigęs 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o Kražių skerdynių įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar sakoma, kad bažnyčioje išlikęs suolas, menantis kraupius skerdynių įvykius – esą prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion.

1941 m. liepos–rugsėjo mėn. Kuprės miške ir Pamedžiokalnio kaime vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 350 Kražių gyventojų žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai.

Sovietmečiu buvo Kražių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1993 m. patvirtintas Kražių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1410–1535 m.	Kražių valsčiaus centras	Žemaitijos seniūnijos centras
1535–1795 m.		Žemaitijos seniūnija
1803–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.		Kelmės apskritis
1950–1995 m.	Kražių apylinkės centras	Kelmės rajonas
1995–	Kražių seniūnijos centras	Kelmės rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Miestelio vardo kilmė nėra aiški. Labiausiai tikėtina, kad tai vandenvardinis vietovardis, atsiradęs nuo Kražantės upės, bet visiškai neaišku, kodėl jis taip sutrumpėjo (tapo ne Kražančiais, bet Kražiais). Gali būti, kad anksčiau upė turėjo sinoniminį vardą – Kražė ar Kražis, nors rašytiniuose šaltiniuose tai neaptinkama.^[8]

Be to, liaudies etimologija pavadinimą sieja ir su esą čia senovėje gyvenusiu Gražiu. Pagal padavimą žiloje senovėje Kražius įkūręs didikas Gražys, kuris iškirtęs Kražantės slėnyje miško plotą ir jame pastatydinęs sodybą. Nuo jo vardo upė, tekanti pro sodybą, buvo pavadinta Kražante, o vis auganti sodybvietė – Kražiais.^[9]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.

1841 m.

1865 m.*^[4]

1895 m.

1897 m.^sur.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

502

1 450

3 375

1 761

1 795

1 603

998

927

1978 m.

1979 m.^sur.

1985 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

-

925

959

899

896

784

603

553

-

Žymūs žmonės

Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (~1380–1251), žemaičių seniūnas;
Albertas Kojelavičius-Vijūkas (1609–1677), istorikas, mokytojavęs Kražiuose;
Simonas Stanevičius;
Dionizas Poška.

Patarlės

Galerija

Kražių kolegijos bendrabutis
Kražių parapijos namai
Bursos kiemas
Bursos galerija
Senųjų freskų liekanos
Kražiai 1985 m.

Šaltiniai

↑ Kražiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
↑ Кроже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 16А (32) : Коялович — Кулон. С.-Петербургъ, 1895., 809 psl. (rus.){{#subobject:Kražiai (Кроже, ESBE) |Straipsnis=Kražiai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Кроже |Žodyno tomas=Т. 16А (32) |Žodyno puslapis= 809 psl. }}
↑ ^4,0 ^4,1 Кроже. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl. (rus.)
↑ Kražiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Kražiai loadmap.net
↑ Jonas Ochmanskis. Senoji Lietuva. Vilnius: Mintis, 1996.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 101–102 psl.
↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 214 psl.

Kražiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 900 psl.
153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 214–215 psl.

Kražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 743 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Kražiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 386 psl.
Kražiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 153 psl.
Kražiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 205 psl.
Kražiai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 511 psl.
Kraziai.lt
Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės, t. 3 kn. 1, Vilnius, 2004.
Kražių portretas: fotoalbumas (sud. Mindaugas Kavaliauskas; teksto autorius Egidijus Aleksandravičius). – Kaunas: Šviesos raštas, 2009. – 152 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8032-02-4
Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius
Kražių istorija
Tėvų žemė
Kražių žemėlapiai

[1] Kražiai. Vietovės.lt. Video YouTube.

[ltvt-2] Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)

[ESBE-3] Кроже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 16А (32) : Коялович — Кулон. С.-Петербургъ, 1895., 809 psl. (rus.){{#subobject:Kražiai (Кроже, ESBE) |Straipsnis=Kražiai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Кроже |Žodyno tomas=Т. 16А (32) |Žodyno puslapis= 809 psl. }}

[GSSRI-4] 4,0 ^4,1 Кроже. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl. (rus.)

[5] Kražiai SSRS genštabas 1985–1990 m.

[6] Kražiai loadmap.net

[7] Jonas Ochmanskis. Senoji Lietuva. Vilnius: Mintis, 1996.

[8] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 101–102 psl.

[9] 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 214 psl.

[2]

[3]

[4]

[1]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]