Kretinga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie Klaipėdos miesto mikrorajoną žr. Kretinga (Klaipėda).
Kretinga
   Kretinga.jpg   
Kretinga200906166.JPG
Kretingos miesto aikštė

Kretinga
55°53′31″N 21°14′49″E / 55.892°N 21.247°E / 55.892; 21.247 (Kretinga)Koordinatės:55°53′31″N 21°14′49″E / 55.892°N 21.247°E / 55.892; 21.247 (Kretinga)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Kretingos miesto seniūnija
Gyventojų: 16 583 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Kre­tingà
Kilmininkas: Kretingõs
Naudininkas: Krẽtingai
Galininkas: Krẽtingą
Įnagininkas: Krẽtinga
Vietininkas: Kretingojè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-97001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KretingaVikiteka

Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos, kelių  A11  ŠiauliaiPalanga,  218  KretingaSkuodas ir  168  KlaipėdaKretinga sankryžoje. Kretingos rajono savivaldybės, kaimiškosios seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras, Kretingos miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas. Kretingoje kasmet birželio pradžioje vyksta Šv. Antano atlaidai ir miesto šventė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Legenda cmentarz.svg Miesto šiauriniame pakraštyje aptiktas Kretingos kapinynas.
Legenda pomnik.svg Paminklai:
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-97001)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kretingos muziejus, 1992 m. įsikūręs Kretingos dvaro rūmuose.
SUSISIEKIMAS
BSicon MBAHN.svg Geležinkelio stotis
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha) – archeologijos ir urbanistikos paminklas. Miesto centrinė dalis stačiakampio plano, suplanuota 1607 m., vykdant Valakų reformą. Žymiausi statiniai:

Geografija[taisyti]

Kretinga nuo Pelėdos kalno 1957–2010 m.

Kretinga įsikūrusi Pajūrio žemumoje, per miestą iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena, dalijanti miestą į dvi dalis, kurias jungia 4 tiltai. Miesto centrą nuo šiaurinės dalies skiria Pastaunyko (Šv. Antano) upelis, kurį užtvenkus susiformavo tvenkiniai. Pietiniu pakraščiu teka Jaurykla.

Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame Akmenos krante. Čia yra savivaldybė, centrinė miesto aikštė, Kretingos rajono kultūros centras. Šiauriniame pakraštyje yra Tiškevičių dvaro rūmai; juose veikia Kretingos muziejus su Žiemos sodu ir parkas, rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras. Vakariniame Akmenos krante yra pramonės įmonės, eina geležinkelis ŠiauliaiKlaipėda; geležinkelis KretingaSkuodas nuo 2009 m. nenaudojamas.

Geležinkelio ruožas

Miesto dalys[taisyti]

Pietiniai miesto rajonai – Bajorai ir Penkininkai.


[redaguoti]

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kretinga OpenStreetMap žemėlapyje
Kretinga TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].
'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Kretinga (Cretyn) pirmąkart paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip svarbi kuršių gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas. Po Durbės mūšio 1260 m. Kretingos pilis sukilo prieš Livonijos ordiną. 1263 m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė Klaipėdos pilies komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams). Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino. 1598 m. minimas miestelis.

Nuo XV a. žinomas Kretingos dvaras, kuris priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. Apie 1532 m. jis atiteko didžiajam Ldk Žygimantui Senajam ir tapo karališkąja valda. 1572 m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius. Jo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius kaimo kapinėse 1602 m. pastatydino pirmąją medinę Kretingos bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuoliją, pakvietė pranciškonus observantus. Vienuoliams bernardinams 1605-1610 m. pastatė vienuolyno rūmus, o 1610-1617 m. – mūrinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčią. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui 1609 m. sausio 23 d. suteikė Magdeburgo teisę (pavadindamas savo garbei Karolštatu – Karolstadt). 1610 m. pranciškonai įsteigė mokyklą. 1611 m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. 1621 m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos Jono Stanislovo Sapiegos ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko Sapiegoms. Per karą su Švedija 1656 m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą. 1745 m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko Masalskiams.

Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis pavertė Kretingą mūriniu miestu, 1775 m. atidarė mokyklą. 1778 m. Kretinga sudegė. Po vyskupo mirties Kretinga atiteko jo dukterėčiai, kuri valdas 1795 m. užrašę savo vyrui, tad Kretingą pradėjo valdyti grafas Vincentas Gavelas Potockis, kuris 1806 m. dvarą pardavė kunigaikščiui Platonui Zubovui. Iš Zubovų jį 1874 m. nupirko grafas Juozapas Tiškevičius II, įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.

Prieš 1808 m. įsteigta Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. 1831 m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. XIX a.XX a. pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami Rusijos imperijos valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir 1831 m. sukilimo rėmėjų, vėliau – lietuvių spaudos draudimo priešininkų). 1854 ir 1908 m. Kretinga degė, 1889 m. sudegė, 1897 m. perstatyta.

XIX a. Kretinga išsiplėtė; tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą – A. Kairys, M. Kėkštys. 1882 m. į Kretingos dvarą įvestas telefonas, 1890 m. – elektra. 1892 m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis BajoraiPriekulė (Latvija), 19241932 m. – geležinkelis Kretinga – Kužiai. XX a. pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. 1910 m. Įsteigta vilnų karšykla, 1919 m. – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis (1921 m. šios įmonės sudegė), 1921 m. – aliejinė. 1925 m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.

XX a. 1-ojoje pusėje buvo apskrities centras. 19341940 m. leistas žurnalą „Pranciškonų pasaulis“. 1941 m. birželio mėn., 19471949 m. ir 1951 m. sovietų valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. II pasaulinio karo pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti 1941 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Pryšmančių dvare įkurtame gete. II pasaulinio karo metu miestas subombarduotas, sudeginta centrinė jo dalis. Po Antrojo pasaulinio karo Kretingos apylinkėse veikė Kardo rinktinės partizanai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1946 m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas 1991 m.). 19501995 m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1995 m. yra Kretingos rajono savivaldybės centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija.

1993 m. patvirtintas dabartinis Kretingos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XVII a. Kretingos valsčiaus centras
XIX a.
19151918 m. Kretingos apskrities centras
19191950 m.
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kurmaičių apylinkės centras Kretingos rajono centras Klaipėdos sritis
19531995 m.
1995 Kretingos miesto seniūnija, Kretingos seniūnijos centras Kretingos rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Paminklas Kretingos įkūrėjui J. K. Chodkevičiui

Kazimieras Būga ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas – tai kret- šaknis ir -inga priesaga (būdinga kuršių žemėms). Šaknis kret- gali būti siejama su žodžiu kretėti – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę.[6] Liaudies etimologija pasakoja, kad kratyti mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis.

Tačiau kitas lietuvių kalbininkas Antanas Salys, remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be g raidės (Cretyn, Creten, Kretine ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo Kretenė, kuri kilusi nuo asmenvardžio Kretas ar Kreta. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su Palanga, Būtinge.

Kretingos vardo formos be g raidės rašytos tik vokiečių, o nuo XVI a. slaviškai randamos beveik vien tik formos su g raide. Tai gali būti aiškinama tuo, kad tarp į Pabaltįjį atsikėlusių vokiečių vyravo vokiečių žemaičių tarmė, kurioje XIV–XV amžiuje g ir j buvo susipainiojusios ir keisdavo viena kitą. Todėl ir Kretingos forma galėjo pavirsti Kretinje ar Kretene. Priesaga -ing- aiškiai atsirado XVI a. pabaigoje, kai susiformavo kretingiškių tarmė.

Dar vieną vardo aiškinimą pateikia legenda, kuri byloja, kad Kretingą įkūręs gotų karalius Armonas, atkeliavęs IV a. nuo Skandinavijos ir pastatęs čia pilį. Jis buvo kilęs iš Grutingų giminės[7] – miesto vardas būtent ir galėjęs susidaryti iš šios giminės vardo.

1609 m. LDK etmonas ir Žemaitijos seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius miesteliui suteikdamas Magdeburgo teisę jį pavadino savo garbei, tačiau pavadinimas Karolštatas (vok. Karolstadt – „Karolio miestas“) neprigijo.

Švietimas ir kultūra[taisyti]

Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka ir miesto seniūnija

1774 m. įsteigta 6 klasių mokykla, 1793 m. perkelta į Telšius; veikė dviklasė (faktiškai – keturklasė) parapinė mokykla, 1836 m. pertvarkyta į valdinę, nuo 1864 m. dėstomąja rusų kalba, 1910 m. atidaryta valdinė mergaičių pradžios mokykla. 19201932 m. veikė progimnazija. 1932 m. atidaryta Kretingos pranciškonų gimnazija, nuo 1940 m. valstybinė Kretingos gimnazija, nuo 1950 m. vidurinė mokykla, nuo 1998 m. vėl Kretingos pranciškonų gimnazija.

Įstaigos

Leidžiami laikraščiai „Pajūrio naujienos“ (nuo 1993 m.), „Švyturys“ (nuo 1944 m.).

Sportas[taisyti]

Futbolas[taisyti]

Motobolas[taisyti]

  • Motobolo klubas Kretingos „Milda“ – daugkartinis atvirojo Baltarusijos motobolo čempionato prizininkas[8][9] (sidabro medaliai 2009, 2010 ir 2011 m.). Buvę komandos pavadinimai – „Švyturys“, „Žemūktechnika“, „Uotas“ (TSRS čempionatų prizininkai ir nugalėtojai).

Gyventojai[taisyti]

1611 m. mieste gyveno 57 šeimos. 1667 m. Kretingoje didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 583 valstiečių dūmus. 1789 m. buvo 144 kiemai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1906 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m.[10] 1970 m.sur.
1 317 1 616 3 418 2 000 2 532 5 300 9 690 10 700 13 091
1974 m. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur. - -
14 100 15 100 16 197 19 516 21 423 21 421 19 010 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės[taisyti]

  • Jurgis Pabrėža (1771–1849), pirmasis lietuvių botanikas. 1816 m. tapo įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Čia ir mirė, palaidotas Kretingos kapinėse (prie pat įėjimo, koplytėlė-mauzoliejus), prie bažnyčios jam pastatytas paminklas.
  • S. Grosas, pranciškonas, vienos pirmųjų lietuviškos gramatikos autorius, palaidotas Kretingos senosiose kapinėse.
  • P. Bizauskas, pranciškonų ordino Lietuvoje atgaivintojas.
  • Vladas Nagevičius (1881–1954), generolas, vienas iš Lietuvos kariuomenės, Kauno karo muziejaus, Karininkų ramovės įkūrėjų. Mirė JAV, palaikai 1995 m. perlaidoti Kretingos senosiose kapinėse. Gimtasis namas stovėjo dabartinėje V. Nagevičiaus gatvėje.
  • Juozas Aleksandravičius (1920–), kalbininkas, pedagogas.
  • Gintaras Krapikas (1961–), krepšininkas.
  • Adolfas Večerskis (1949–), aktorius.
  • Romanas Brazdauskis (1964–), krepšininkas olimpietis.

Ekonomika[taisyti]

Sovietmečiu buvo „Laisvės“ vilnonių audinių fabrikas, „Akmenos“ liaudies vartojimo gaminių įmonė, garsėjusi vaikiškais mediniais žaislais, tarybinis ūkis-technikumas. 1990 m. gegužės 10 d. netoli Kretingos pradėta išgauti nafta.

Yra elektros tinklai, išplėtotas medienos apdirbimas, medžio gaminių, pašarų ir jų priedų (bendrovė „Kretingos grūdai“) gamyba, lapių ir audinių veisimas (Kretingos žvėrininkystės ūkis), žuvų apdorojimas („Ostsee Fish Kretinga“); statybų bendrovės „Edija“ ir „Ringesta“. ir kt.

Galerija[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Kretinga. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Кретинга. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 13 psl. (rus.){{#subobject:Kretinga (Кретинга, ESBE) |Straipsnis=Kretinga |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Кретинга |Žodyno tomas=Т. 2 (3) |Žodyno puslapis= 13 psl. }}
  3. 3,0 3,1 Кретинга. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 789 psl. (rus.)
  4. Kretinga SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Kretinga loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 104–109 psl.
  7. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 45–46 psl.
  8. Kretingos „Mildos“ motobolo komanda
  9. Motobolo istorija Lietuvoje
  10. Kretinga. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 208 psl.
  • Kretinga. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 904 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 230–232 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 92% (+19282-676=18606 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 12% (+2506-93=2413 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti