Kroatija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Republika Hrvatska
Kroatijos vėliava Kroatijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kroatija žemėlapyje
Valstybinė kalba kroatų
Sostinė Zagrebas
Didžiausias miestas Zagrebas
Valstybės vadovai Ivo Josipović
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
56 542 km² (123)
0,01 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
4 276 901 (116)
75.64 žm./km² (88)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
59,41 mlrd. $ (71)
13200 $ (54)
Valiuta Kroatijos kuna (HRK)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jugoslavijos
1991 m. birželio 25 d.
Valstybinis himnas Kroatijos himnas
ISO kodas HR
ISO3 kodas HRV
ISO skaitmeninis kodas 191
FIPS kodas HR
GeoName kodas 3202326
Interneto kodas .hr
Šalies tel. kodas 385
Commons-logo.svg Vikiteka: KroatijaVikiteka

Kroatijos Respublika (Kroatija) - valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos istorija

Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes - Dalmatiją ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus Tomislavo. Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR , tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra šalis kandidatė į Europos Sąjungą ir NATO.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos politinė sistema

Kroatijos parlamentas (Sabor) - vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai.

2011 m. birželio 10 dieną Europos Komisija pranešė, kad pradeda paskutinius žingsnius, norint Kroatiją priimti į ES. Manoma, kad šalis taps ES nare 2013 m. Ji taps antra buvusios Jugoslavijos respublika, tapusi ES nare, po Slovėnijos.[2]

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos apskritys
Administracinis suskirstymas

Taip pat Kroatija suskirstyta į 20 apskričių ir 1 miestą (nurodyti administraciniai centrai):

Istoriškai Kroatija skirstoma į 6 regionus (kartu su Zagrebo miestu):

  • Istrija ir Kvarnero regionas
  • Dalmatija
  • Zagrebas
  • Centrinė Kroatija
  • Slavonija ir Baranija
  • Šiaurinės apygardos

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos geografija

Klimatas

Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinis žemyninis. Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro temperatūra +24 laipsniai Celsijaus. Dienomis paprastai būna 27-30, naktimis 20-22 laipsniai šilumos. Sausio naktimis vidutiniškai būna +5, dienomis +12 laipsnių šilumos.

Teritorija pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesnio oro masei iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų, kritulių kiekis sudaro apie 100 mm, arba daugiau nei 30 mm per mėnesį. Žiema Kroatijos pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrenta virš 100 mm kritulių per mėnesį, dažniausiai tai būna lietus.

Pakrantėse vyrauja silpni vėjai, vasarą dažni brizai, žiemą kartais praūžia audros. Škvaliniai vėjo sustiprėjimai galimi visus metus.

Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinė Zagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį naktimis +13, dienomis +25 laipsniai. Žiemos šaltos, su dažna šlapdriba ir sniegu, oro temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių.

Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos.

Kroatijos klimatas sudaro palankias sąlygas įvairioms poilsio ir turizmo rūšims: žiemą kalnuose paplitęs slidinėjimas, pavasarį, vasarą ir rudenį Viduržemio jūros pakrantėse vyrauja saulės vonios ir maudynės. Adrijos jūros vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante sausio mėn. būna apie +12 laipsnių, liepą apie +27 laipsnius. Labiausiai vanduo yra buvęs įkaitęs iki +30 laipsnių.

Dažniausios gamtos nelaimės Kroatijoje būna: vasarą ilgai trunkantys karščiai, kartais siekiantys iki 40 ir daugiau laipsnių, žemyninėje dalyje ir kalnuose liūtys, potvyniai, perkūnijos, škvalai. Žiemą vyrauja audros, stiprūs lietūs. Žemyninėje dalyje gali kilti smarkios pūgos, kurios kartais pasiekia ir Adrijos pakrantės kurortus. Speigai dažniausiai yra galimi tik kalnuose ir žemyne, bet su rytų vėjais kartais užsuka ir į Dinarų salas. Tornadai reti, bet pasitaiko virš vandens užslinkus šalto oro masei.

Žemės ūkis

Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai dera slyvos, abrikosai ir vynuogės. Auginami ir linai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir dėl sėklų iš kurių spaudžiamas aliejus.

Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo plyti Zagorjės regionas − kalvų kraštas, o rytuose derlingą dirbamos žemės regioną Panonijos lygumoje riboja Dravos, Dunojaus ir Savos upės. Daugiau kaip trečdalis Kroatijos teritorijos apaugę miškais.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos ekonomika

Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis; derlingos žemės duoda gerą derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų; Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kur ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos demografija

Splito panorama

Pasak 2001 m. surašymo, 89,6 % šalies gyventojų yra kroatai, o didžiausios tautinė mažuma yra serbai (4,5 %). Likusius 5,9 % sudaro daugiausiai bosniai, vengrai, slovėnai, čekai ir čigonai.[3] 96,1 % gyventojų kalba kroatiškai, 1 % - serbiškai ir 2,9 % kitomis kalbomis. 87,8 % Kroatijos gyventojų yra Romos katalikai, 4,4 % - stačiatikiai, 0,4 % - kiti krikščionys ir 5,2 % nepriklauso jokiai konfesijai[3]. Pasak 2005 m. apklausos, 67 % Kroatijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 7 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[4]

Didžiąją XX amžiaus dalį šalies gyventojų skaičius didėjo. 1931 metais Kroatijoje gyveno apie 2 481 000 žmonių, o 1991 m. metais - 4 784 265. Bet šiuo metu, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius mažėja ir dabartinė (2009 m.) šalies populiacija yra 4 489 409. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Kroatijoje yra 75,35 metų[3] (truputį didesnė nei Lietuvos). 98,7 % vyresnių nei 15 m. žmonių yra raštingi.[3]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2012 m.
2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2011 m.sur. 2012 m.
4 437 460 4 443 000 4 442 000 4 439 400 4 442 000 4 290 612 4 276 901

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos kultūra

Dubrovniko senamiestis yra įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir pritraukia daug turistų.

Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas, esantys Adrijos jūros pakrantėje, priklauso pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra globojami, bei saugomi tarptautinės UNESCO organizacijos.

Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje − pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis, po to − Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų pasienio regionas.

Kroatiją garsina ir jos vynai, daromi laikantis senovinių vynininkystės tradicijų.

Žymiausias Kroatijos ypatumas yra Dalmatijos pakrantė su šimtais salų ir istoriniais Dubrovniko, Splito ir Zadaro miestais.

Kita informacija

Šaltiniai

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+17648-387=17261 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+38-37=1 wiki spaudos ženklai).