Krymo respublika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Krymo respublika
ukr. Автономна Республіка Крим
rus. Автономная Республика Крым
krym. Qırım Muhtar Cumhuriyeti
Krymo respublikos vėliava Krymo respublikos herbas
Map of Ukraine political simple Krim alternative.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Valstybė: Vėliava Ukraina
Centras: Simferopolis
Rajonai: 14
Srities pavaldumo miestai: 5
Rajono pavaldumo miestai: 11
Oficialios kalbos: ukrainiečių
rusų
Krymo totorių
Įkūrimo data: 1991 m. vasario 12 d.
Gyventojų: 1 994 300 (2007 m.)
Plotas: 26100 km²
Tankumas (2007): 76 žm./km²
Tel. kodas: +380 65
Tinklalapis: Krymo Aukščiausiosios Tarybos svetainė
Apie kaimą Kėdainių rajone žr. Krymas (Kėdainiai).


Krymas (ukr. Крим, rus. Крым, Krym. Qırım), oficialus pavadinimas Krymo autonominė respublika (ukr. Автономна Республіка Крим, APK, rus. Автоно́мная Респу́блика Крым, АРК, Krym. Qırım Muhtar Cumhuriyeti, QMC) – autonominė respublika Ukrainos sudėtyje. Įkurta 1991-ųjų vasario 12 d. Ribojasi su Chersono sritimi šiaurėje; skalaujama Azovo jūra šiaurės rytuose ir Juodąja jūra vakaruose, pietuose bei pietryčiuose. 2007-aisias metais gyveno 1 994 300 gyventojų. Sostinė – Simferopolis.

Geografija

Salhiro upė Simferopolyje

Vandens telkiniai

Pusiasalį skalauja Juodoji ir Azovo jūros, su žemynine dalimi susijungia šiaurėje, Perekopo sąsmauka. Mažavandenės upės: Juodoji (Čiornaja), Belbekas, Kačia, Alma, Salhiras. Šiaurės Kryme, prie sąsmaukos, yra kanalas. Pietuose yra labai daug kurortų.

Klimatas

Stepių Kryme klimatas vidutinis ir sausas, Kalnų Kryme – Viduržemio jūros. Vidutinė sausio temperatūra 1-4 °C, liepos 24 °C. Šiaurėje 300–500 mm kritulių per metus, pietuose 1000–1200 mm.

Reljefas

Pusiasalio šiaurėje – lygumos (Stepių Krymas), o pietuose – kalnai (Krymo kalnai).

Naudingosios iškasenos

Randama geležies, gamtinių dujų, druskų, gydomojo purvo ir kt.

Istorija

Pietinėje pakrantėje XIII-XV a. buvo įsikurusios italų prekybinės kolonijos
Bachčisarajaus rūmai

Krymas per savo istoriją buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvarių tautų ir valstybių. Ankstyvojoje istorijoje jį valdė graikai, gotai, hunai, bulgarai, chazarai, Kijevo Rusia, Bizantija, kipčiakai, Osmanai, Aukso Orda ir mongolai. XIII a. dalį Krymo valdė Venecija ir Genuja, po jų čia gyvavo Krymo chanatas, kuris atiteko Osmanų imperijai. Rusija Krymą valdė nuo XVIII iki XX a. Antrojo pasaulinio karo metu buvo užimtas vokiečių.

Ankstyvoji istorija

I tūkstantmetyje pr. m. e. Kryme gyveno taurų ir skitų gentys. VI–V a. pr. m. e. graikai čia įkūrė savo kolonijas. Pagal jų pavadinimą Kalnų Krymą graikai vadino Taurija arba Tauride (Ταυρίς, Ταυρίδα). V a. pr. m. e. Kerčės rajone susidarė Bosforo valstybė, III a. pr. m. e. Stepių Kryme – Skitų valstybė. Prieš pat erų sandūrą dalį pusiasalio užgrobė Roma. III–IV a. į Krymą veržėsi gotai, hunai ir kitos gentys, Bosforo ir Skitų valstybės žlugo. Nuo IV–V a. pusiasalis pateko Bizantijos įtakos sferon, čia formavosi įvairios nedidelės valstybėlės, iš kurių stambiausia – Teodoro kunigaikštystė (XIII–XV a.). Krymo rytinė dalis nuo X a. priklausė Kijevo Rusiai. Tuo metu Kryme gyveno skitų, taurų, gotų, sarmatų, alanų, chazarų, pečenegų palikuonys, pakrantėse – dar ir slavai bei graikai. XIII a. įsiveržė mongolai-totoriai, susiformavo Aukso Ordos vasalinė valstybė. XIII–XV a. Kryme buvo Genujos pirklių prekyviečių.

Krymo chanatas

1443 m., žlugus Aukso Ordai, įsikūrė Krymo chanatas, nuo 1475 m. Turkijos vasalas.

Rusijos imperija

1783 m. Krymas pateko Rusijos valdžion. Krymo karo metu 1853–1856 m. čia vyko pagrindiniai mūšiai.

Sovietų Sąjunga

1921 m. spalio 10 d. įkurta Krymo autonominė respublika Rusijos sudėtyje. 1945 m. birželio 30 d. autonomija panaikinta, Krymas tapo sritimi, o 1954 m. vasario 19 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku perduotas Ukrainai (Rusijos ir Ukrainos tautų draugystės vardan, pažymint 300-ąsias Perejaslavo sutarties tarp Ukrainos kazokų ir Rusijos metines). 1944 metais, J. Stalino teroro metu iš Krymo į Vidurio Aziją buvo ištremta daug totorių. Antrojo pasaulinio karo metu čia vyko daug įnirtingų mūšių. 1991 m. vasario 12 d. įkurta Krymo respublika.

Administracinis suskirstymas

Respublika padalinta į:

  • 14 rajonų;
  • 5 respublikinės reikšmės miestus;
  • 11 rajonininės reikšmės miestus.

Sevastopolio miestas – specialųjį statusą turintis Ukrainos miestas; autonominei respublikai nepriklauso.

Rajonai

1. Bachčisarajaus rajonas
2. Bilohirsko rajonas
3. Džankojaus rajonas
4. Kirovskio rajonas
5. Krasnohvardijsko rajonas
6. Krasnoperekopsko rajonas
7. Lenino rajonas
8. Nižniohirskio rajonas
9. Pervomajskio rajonas
10. Rozdolnės rajonas
11. Sakų rajonas
12. Simferopolio rajonas
13. Sovietų rajonas
14. Čornomorskio rajonas

Miestų savivaldybės

15. Alušta
16. Armianskas
17. Džankojus
18. Eupatorija
19. Kerčė
20. Krasnoperekopskas
21. Sakai
22. Simferopolis
23. Sudaka
24. Feodosija
25. Jalta

Gyventojai

Krymo totorių procentinė dalis Krymo administraciniuose vienetuose, 2001 m. Ukrainos visuotinis surašymas

Krymo totorių etninė grupė, sudaranti apie 13 proc. Krymo gyventojų, susiformavo Kryme viduramžiais, po Krymo chanato susikūrimo. Pokaryje Stalino nurodymu Krymo totoriai buvo ištremti į Vidurinę Aziją. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jie ėmė grįžti į Krymą.

2005-aisias m. respublikoje gyveno 1 994 300 gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 62,7 %
  • kaimo gyventojų − 37,3 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Respublikos vidutinis gyventojų tankumas – 78 žm./km².

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2005 m.
1795 m. 1858 m. 1934 m. 1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m.
156 400 331 300 832 000 1 057 200 2 135 900 2 430 500 2 024 056 1 994 300
Aluštos miestas
Aluštos miestas

Ekonomika

Feodosijos uostas

Maisto pramonė, mašinų (laivų, prietaisų, televizorių ir kt.) gamyba, chemijos ir lengvoji pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Kasama geležies rūda, išgaunamos gamtinės dujos. Auginamos grūdinės (kukurūzai, kviečiai, miežiai, ryžiai ir kt.) bei techninės (saulėgrąžos, tabakas, linai ir kt.) kultūros, daug daržovių, vaisių (ypač – vynuogių). Sovietmečiu pusiausalyje buvo pradėtos Krymo atominės elektrinės statybos, kurios, įsiterpus „žaliesiems“, buvo nutrauktos.

Uostai: Kerčė, Jalta, Feodosija, Eupatorija.

Ekonomikos rodikliai

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 400,1
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 1
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 230,9
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,5
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 169,2
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 5444,9
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1002
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 198,4

Susisiekimas

Simferopolio geležinkelio stotis

Išvystytas geležinkelio mazgas, Simferopolyje veikia tarptautinis oro uostas

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai respublikoje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Ukraina ChersonasGruzija Potis Armianskas, Krasnoperekopskas, Feodosija, Kerčė M17 E97 Tarptautinis
Norvegija KirkenesUkraina Jalta Simferopolis, Alušta M18 E105 Tarptautinis
Ukraina JaltaUkraina Simferopolis Livadija, Alupka, Forosas, Balakvala H19 - Nacionalinis

Turizmas

Kregždžės lizdo“ pilis Jaltoje

XIX a. caro šeima bei Rusijos kilmingieji pietinėje Krymo pakrantėje įsirengė vasaros rezidencijas. Nuo tada Krymas tapo žinomas kaip atostogų bei poilsiavimo vieta. Prie Juodosios jūros ilsėjosi nemažai garsių menininkų, rašytojų (pvz., kaip Antonas Čechovas), kurie dėl šilto ir neatšiauraus Krymo klimato netgi apsigyveno.

Sovietmečiu Krymas tapo „Visasąjunginių sanatorijų“ vieta, kur, sezono metu, atvykdavo iki 10 milijonų poilsiautojų. Ukrainai atgavus nepriklausomybę, turistų skaičius sumažėjo. Pastaraisiais metais Ukrainą atranda vis daugiau užsienio poilsiautojų (dėl žemų kainų).

Krymo pietinėje dalyje, ties Ursufu, iki šiol veikia Tarptautinis vaikų poilsio ir sveikatingumo centras Artekas.

Pagrindiniai kurortai: Jalta, Mischoras, Alupka, Simeizas, Hurzufas, Alušta, Feodosija, Eupatorija.

Koktebelio panorama
Koktebelio panorama
Sudako panorama
Sudako panorama

Nuorodos

Oficialūs


Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+14875-467=14408 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-0=0 wiki spaudos ženklai).