Kultūrinis sluoksnis
Kultūrinis sluoksnis – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų.
Kultūrinis sluoksnis per ilgą laiką susidaro gyvenamojoje vietovėje. Jame būna organinių, buitinių, statybinių ir gamybinių atliekų. Kultūrinis sluoksnis – svarbiausias gyvenamosios vietos požymis. Iš jame rastų senovės statinių, ūkinių atliekų, buities reikmenų (darbo įrankiai, apyvokos daiktai), įvairių dirbinių (keramika, geležies šlakas, papuošalų, ginklų), jų gamybos priemonių liekanų nustatoma vietovės apgyvendinimo laikotarpis, gyvenusių žmonių etninė priklausomybė, rekonstruojama gyvensena. Kartais randama nuo vieno iki keliolikos kultūrinių sluoksnių – jų skaičius rodo naujus vietovės apgyvendinimo ar gyvenvietės atstatymo laikotarpius. Juos dažniausiai žymi degėsių, žemės ar smėlio sluoksniai. Čatal Hujuke rasta 13 kultūrinių sluoksnių.
Kultūrinio sluoksnio storis būna nuo kelių cm iki keliolikos metrų. Kultūrinių sluoksnių randama laikinose ir nuolatinėse senovės gyvenvietėse, piliakalniuose ir jų papėdžių gyvenvietėse, piliavietėse, miestų vietose, senamiesčiuose. Lietuvoje storiausias kultūrinis sluoksnis aptiktas Vilniaus senamiestyje – 7 m storio.[1]
Šaltiniai
- ↑ Kultūrinis sluoksnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 231 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||