Kupiškis
Kitos reikšmės – Kupiškis (reikšmės).
Kupiškis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Centrinė aikštė, pavadinta L. Stuokos-Gucevičiaus vardu | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Gyventojų: | 6 218 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | centrinis LT-40001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
KupiškisVikiteka |
Kupiškis – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio, rytiniame Vidurio Lietuvos žemumos pakraštyje. Kupiškio rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Miesto planas stačiakampis.
![]() |
![]() |
![]()
|
Išlikę 2 vėjo malūnai (XIX a. pabaiga) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]()
|
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
![]() |
Kultūros namai |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]

Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka Lėvuo, per centrą teka upė Kupa, pietuose eina geležinkelis. Miesto centre yra keletas mūrinių pastatų, tarp kurių seniausias – linų sandėlis (XVIII a. 1-oji pusė), esantis prie pat L. Stuokos-Gucevičiaus aikštės. Miesto centre per Kupą eina senasis Gedimino tiltas. Iš viso per Kupos upę yra nutiesti 8 tiltai, iš kurių 5 pėstiesiems ir 3 transporto priemonėms.
Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso Kupiškio piliakalnis, driekiasi Kupiškio marios. Kupiškyje yra keli mikrorajonai:
- Zuntė (šiaurinė miesto dalis),
- Krantinė (daugiabučių mikrorajonas),
- Krasnava,
- Kraštiečiai (Pietrytinė miesto dalis),
- Račiupėnai (nuosavųjų namų rajonas).
Prieš I pasaulinį ir II pasaulinį karą centre stovėjo nedidelis senamiestis, kuris per karus buvo nugriautas.
|
Istorija[taisyti]
Miestas įėjo į sėlių genties gyvenamos teritorijos ribas. Spėjama, kad medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a., 1240 m. sugriauta.[6]
Kupiškis minimas nuo 1480 m. Ldk Žygimanto Senojo miestelis nuo 1529 m. XVI a. pro Kupiškį ėjo kelias Vilnius–Ryga, buvo Kupiškio dvaras, Kupiškio seniūnija, pavieto centras. 1616 m. pastatyta Kupiškio bažnyčia. 1589 m. Kupiškis minimas dėl gaisro, kurio metu sudegė visa Budronių gatvė.
XVIII a. Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno pagrinde žydai ir vienas kitas bajoras. XVIII a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. Sudegė bažnyčia, klebonija, 5 klebonijos jurisdikos gyventojų sodybos, 8 žydų bravorai bei visa eilė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės[7].
1791–1792 m. suteiktos miesto teisės (savivalda įvesta, bet privilegijos jai nespėta gauti). Kupiškio augimą paskatino geležinkelis Daugpilis–Panevėžys–Radviliškis, nutiestas 1873 m. greta miesto.[8]
1781 m. Kupiškio apylinkių valdytojas A. Čartoriskis Kupiškyje įsteigė lankastro sistemos mokyklą, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. 1823 m. pastatyta lapidinio stiliaus akmens mūro mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis, išlikusi iki šių dienų (namas restauruotas, jame įkurta kraštotyros muziejus). 1842 m. Rusijos imperijoje įvedamas įstatymas dėl medicinos paslaugų teikimo, todėl miestelyje atsiranda pirmoji ligoninė. Ji veikė iki 1890 m. 1897 m. atsirado pinigų naujajai bažnyčiai (stovinčiai ir dabar), ji pradėta statyti apstatant senąją medinę. 1903 m. naujoji bažnyčia beveik pastatyta, o senoji išardyta.
1917 m. įkuriama progimnazija. Vėliau išaugusi į Vlado Rekačiaus vidurinę mokyklą, 2000 m. pervadintą į L. Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. 1919 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. vyko Kupiškio kautynės, kur susitiko Panevėžio rinktinė, su bolševikais. Po atkaklios kovos miestą sugebėjo paimti už nepriklausomą Lietuvą kovojanti pusė[9].
1921 m. Chonelis Šmidtas, kuriam priklausė ir vienas iš keturių (išliko 3) malūnų, pradėjo tiekti miesteliui elektrą. 1931 m. pasirašyta sutartis, pagal kurią 3 km atstumu, visas miestelis turi būti aprūpintas elektra nuo saulėlydžio iki 1 val. 1941 m. liepą vokiečių okupacijos administracijos įsakymu buvo nužudyta daugiau kaip 800 miestelio gyventojų žydų. 1943 m. Kupiškio piliakalnį aprašė žymus archeologas P. Tarasenka. 1968 m. piliakalnyje atlikti žvalgomieji tyrimai. Rasta lipdytos grublėtos keramikos fragmentų.
1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kupiškis tapo miestu (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu išaugo sviesto, statybinių medžiagų gamyklos. 1968 m. gegužės 7 d. mieste iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša. 1983 m. pastatyti kultūros namai (architektas R. Kamaitis, vitražai E. Valiūtės, keramika A. Ličkutės ir A. Lauciaus), kuriuose įsikūrė ir etnografinis liaudies teatras „Senovinės kupiškėnų vestuvės“. 1983 m. gauta 5 mln. rublių statyti Kupiškio ligoninei (Krantinės 28, Kupiškis). 1984 m. buvusio Čertoriskių pradžios mokykloje leista įkurti kraštotyros muziejų. Tais pačiais 1984 m. pradėtos Kupiškio marių statybos, iškelti gyventojai. Po dvejų metų užtvenkta Lėvens upė suformavo marias. 1986 m. baigta statyti Kupiškio 2-oji vidurinė mokykla.
1990 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro V. Knašio įsakymu pradėta steigti Kupiškio žemės ūkio mokykla. 1997 m. patvirtintas Kupiškio herbas. Tais pačiais metais pradėta švęsti Lingaudalos šventė, ji vyksta kas dvejus metus. Jos akcentas – liaudiški motyvai: šokiai, grupės, meno parodos.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVI a. | Kupiškio pavieto ir seniūnijos centras | ? | |
1561–1565 m. | Kupiškio valsčiaus centras | Upytės apskritis | |
nuo 1657 m. | Kupiškio seniūnijos centras | ? | |
1842–1915 m. | Kupiškio valsčiaus centras | Ukmergės apskritis | |
1915–1919 m. | Kupiškio apskrities centras | ||
1919–1946 m. | Panevėžio apskritis | ||
1946–1950 m. | Kupiškio apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kupiškio rajono centras | Šiaulių sritis |
1953–1995 m. | |||
1995– | Kupiškio seniūnijos centras | Kupiškio rajono savivaldybės centras | Panevėžio apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Miestas pavadintas pagal Kupos upę (kairysis Lėvens intakas), kurios žiotyse ir įsikūręs Kupiškis (vandenvardinis vietovardis).[10] Tarmiškai „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, kunkuliuoti – srauninga Kupa smarkiai teka per pavasario polaidžius.
Gyventojai[taisyti]
Demografinė raida tarp 1765 m. ir 2021 m. | |||||||
1765 m. | 1822 m. | 1833 m. | 1839 m. | 1842 m. | 1860 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
760 | 5 809 | 1 032 | 759 | 2 715 | 3 200 | ||
1865 m.*[3] | 1892 m. | 1897 m.sur. | 1906 m. | 1923 m.sur. | 1935 m. | ||
1 617 | 3 752 | 3 742 | 2 000 | 2 672 | 2 924 | ||
1938 m. | 1939 m. | 1956 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | ||
2 830 | 3 296 | 4 127 | 4 127 | 4 787 | 5 300 | ||
1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
6 000 | 6 307 | 8 786 | 8 451 | 7 206 | 6 218 | ||
|
Žymūs žmonės[taisyti]

- Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753–1798; pakrikštytas Palėvenės bažnyčioje), architektas
- Povilas Matulionis (1860–1932), miškininkas
- Mikalina Glemžaitė (1891–1985), etnografė, pedagogė
- Kazimieras Šlapelis (1894–1983), paleontologas, vienas pirmųjų Argentinos lakūnų
- Jonas Černius (1898–1977), valstybės ir karinis veikėjas
- Aleksas Baltrūnas (1925–2001), rašytojas
- Gediminas Jokūbonis (1927–2006), skulptorius
- Danutė Eidukaitė (1929–1995), dailininkė keramikė
- Henrikas Paulauskas (1932–2006), žurnalistas, kraštotyrininkas, LTV diktorius
- Juozas Baltušis (1909–1991), liaudies rašytojas
Tarmė[taisyti]
Kupiškio ir jo apylinkių gyventojai šneka rytų aukštaičių kupiškėnų tarme. 2007 m. pradėtas leisti aiškinamasis „Kupiškėnų žodynas“ (autorė Klementina Vosylytė).
Legendos[taisyti]
Yra legenda, kad prieš Kupiškio įkūrimą gyvavo du miestai: Kupkiemis ir Levkalnis. Kupkiemis buvo įsikūręs ties Kupos upe (maždaug ties dab. kultūros namais), o Levkalnis ties Muziejaus gatve. Abu miestai plėtėsi kol galiausiai susijungė, taip ir atsirado Kupiškio miesto vardas.
Patarlės[taisyti]
- Ale tai bagotas, kaip šuva kudlotas
- Dalgis pievon – balana sienon
- Geram gerai, blogam blogai
- Grivinėlė išvoliojo purvynėlį
- Iš tų šiaudų nebus grūdų
- Neturtas skystą košę verda
Susisiekimas[taisyti]
Atstumas nuo sostinės Vilniaus yra 157 kilometrai. 1975 m. nutiestas pietinis ir vakarinis aplinkkeliai. Miesto pietuose eina geležinkelio ruožas Daugpilis–Radviliškis. Per pietinį aplinkkelį eina krašto kelias 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys, per vakarinį aplinkkelį 124 Kupiškis–Vabalninkas–Biržai. Į pietus nuo miesto eina 118 Kupiškis–Utena. Mieste yra Gedimino tiltas ir Krasnavos tiltas.
Miestų partnerystė[taisyti]
Zgežas, Lenkija
Rezeknė, Latvija
Manevičiai, Ukraina
Kežmarokas, Slovakija, nuo 1999 m.
Sportas[taisyti]
- SC Narjanta Kupiškis (futbolas)
Galerija[taisyti]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Kupiškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Купишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 40 psl. (rus.){{#subobject:Kupiškis (Купишки, ESBE) |Straipsnis=Kupiškis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Купишки |Žodyno tomas=Т. 2 (3) |Žodyno puslapis= 40 psl. }}
- ↑ 3,0 3,1 Купишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 844 psl. (rus.)
- ↑ Kupiškis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kupiškis loadmap.net
- ↑ http://www.grazitumano.lt/mediawiki/index.php/%C5%BDyma:Kupi%C5%A1kio_piliakalnis
- ↑ http://www.jewishstudies.lt/index.php?1557842834
- ↑ A. Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius: Algimantas, 2006 m. 600 p.: iliustr. – ISBN 9986-509-90-4
- ↑ Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920 m., Vytautas Lesčius, Krašto apsaugos ministerijos leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, Vilnius, 2004 m., 215–218 p.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 115 psl.
- Kupiškis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 962 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 50 psl.
- Kupiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 440 psl.
- Kupiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 260 psl.
- Kupiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 253 psl.
- Kupiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 623 psl.
- Kupiškio istorija
- Žemėlapiai
- Kupiškėnų žodynas (sud. Klementina Vosylytė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – ISBN 978-9955-704-45-4
- T. 1: A-H. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – 784 p. – ISBN 978-9955-704-44-7
- Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai (sud. Aušra Jonušytė, Eugenija Urbonienė, Laura Guščenkaitė, Asta Redvenskienė). – Kupiškis: Kupiškio etnografinis muziejus, 2008. – 640 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9849-5-5
|