Kupiškis

Kitos reikšmės – Kupiškis (reikšmės).

Kupiškis
Centrinė aikštė, pavadinta L. Stuokos-Gucevičiaus vardu
Kupiškis
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Panevėžio apskritis
Savivaldybė:	Kupiškio rajono savivaldybė
Gyventojų:	5 906 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kupiškis Kilmininkas: Kupiškio Naudininkas: Kupiškiui Galininkas: Kupiškį Įnagininkas: Kupiškiu Vietininkas: Kupiškyje
Istoriniai pavadinimai
rus. Купишки
Pašto kodas:	centrinis LT-40001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	KupiškisVikiteka

Kupiškis – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio, rytiniame Vidurio Lietuvos žemumos pakraštyje. Kupiškio rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Miesto planas stačiakampis.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Miesto centre stovi neogotikinė dvibokštė Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1914 m.

Pastatyti paminklai architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui (skulptorius Vaclovas Krutinis) ir generolui Jonui Černiui (skulptorius Vaclovas Krutinis). Mieste gausu Henriko Orakausko skulptūrų: „Besileidžiantis angelas“ (2001 m.), „Kupiškėnų vestuvės“ (L. Stuokos-Gucevičiaus aikštėje), „Avinėli, pasipurtyk“ (prie banko), „Merkurijus“ (vasaros kavinėje), „Paukščiai“ (Kupiškio marių pusiasalyje, vadinamame Uošvės liežuviu), fontanas „Baltų gyvybės medis“. Miesto pakraštyje prie Varliaežerio, kur pokariu gulėjo išniekinti partizanų kūnai, pastatytas H. Orakausko paminklas žuvusiems Algimanto apygardos Vytenio rinktinės partizanams – angelai su nukapotomis rankomis, surišti aštriomis vielomis.

Išlikę 2 vėjo malūnai (XIX a. pabaiga)

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Švietimo ir ugdymo įstaigos: Kupiškio technologijos ir verslo mokykla Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinė mokykla Kupiškio Kupos pradinė mokykla Kupiškio muzikos mokykla

Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka (buvusi Kupiškio sinagoga)

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-40001)

Rajono centrinė ligoninė

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kupiškio etnografijos muziejus ir Povilo Matulionio namas-muziejus.

Kultūros namai

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Kupos upės parkas pavasarį

Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka Lėvuo, per centrą teka upė Kupa, pietuose eina geležinkelis. Miesto centre yra keletas mūrinių pastatų, tarp kurių seniausias – linų sandėlis (XVIII a. 1-oji pusė), esantis prie pat L. Stuokos-Gucevičiaus aikštės. Miesto centre per Kupą eina senasis Gedimino tiltas. Iš viso per Kupos upę yra nutiesti 8 tiltai, iš kurių 5 pėstiesiems ir 3 transporto priemonėms.

Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso Kupiškio piliakalnis, driekiasi Kupiškio marios. Kupiškyje yra keli mikrorajonai:

• Zuntė (šiaurinė miesto dalis),
• Krantinė (daugiabučių mikrorajonas),
• Krasnava,
• Kraštiečiai (Pietrytinė miesto dalis),
• Račiupėnai (nuosavųjų namų rajonas).

Prieš I pasaulinį ir II pasaulinį karą centre stovėjo nedidelis senamiestis, kuris per karus buvo nugriautas.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Kupiškis OpenStreetMap žemėlapyje

Kupiškis TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Miestas įėjo į sėlių genties gyvenamos teritorijos ribas. Spėjama, kad medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a., 1240 m. sugriauta.

Kupiškis minimas nuo 1480 m. Ldk Žygimanto Senojo miestelis nuo 1529 m. XVI a. pro Kupiškį ėjo kelias Vilnius–Ryga, buvo Kupiškio dvaras, Kupiškio seniūnija, pavieto centras. 1616 m. pastatyta Kupiškio bažnyčia. 1589 m. Kupiškis minimas dėl gaisro, kurio metu sudegė visa Budronių gatvė.

XVIII a. Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno pagrinde žydai ir vienas kitas bajoras. XVIII a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. Sudegė bažnyčia, klebonija, 5 klebonijos jurisdikos gyventojų sodybos, 8 žydų bravorai bei visa eilė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės.

1791–1792 m. suteiktos miesto teisės (savivalda įvesta, bet privilegijos jai nespėta gauti). Kupiškio augimą paskatino geležinkelis Daugpilis–Panevėžys–Radviliškis, nutiestas 1873 m. greta miesto.

1781 m. Kupiškio apylinkių valdytojas A. Čartoriskis Kupiškyje įsteigė lankastro sistemos mokyklą, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. 1823 m. pastatyta lapidinio stiliaus akmens mūro mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis, išlikusi iki šių dienų (namas restauruotas, jame įkurta kraštotyros muziejus). 1842 m. Rusijos imperijoje įvedamas įstatymas dėl medicinos paslaugų teikimo, todėl miestelyje atsiranda pirmoji ligoninė. Ji veikė iki 1890 m. 1897 m. atsirado pinigų naujajai bažnyčiai (stovinčiai ir dabar), ji pradėta statyti apstatant senąją medinę. 1903 m. naujoji bažnyčia beveik pastatyta, o senoji išardyta.

1917 m. įkuriama progimnazija. Vėliau išaugusi į Vlado Rekačiaus vidurinę mokyklą, 2000 m. pervadintą į L. Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. 1919 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. vyko Kupiškio kautynės, kur susitiko Panevėžio rinktinė, su bolševikais. Po atkaklios kovos miestą sugebėjo paimti už nepriklausomą Lietuvą kovojanti pusė.

1921 m. Chonelis Šmidtas, kuriam priklausė ir vienas iš keturių (išliko 3) malūnų, pradėjo tiekti miesteliui elektrą. 1931 m. pasirašyta sutartis, pagal kurią 3 km atstumu, visas miestelis turi būti aprūpintas elektra nuo saulėlydžio iki 1 val. 1941 m. liepą vokiečių okupacijos administracijos įsakymu buvo nužudyta daugiau kaip 800 miestelio gyventojų žydų. 1943 m. Kupiškio piliakalnį aprašė žymus archeologas P. Tarasenka. 1968 m. piliakalnyje atlikti žvalgomieji tyrimai. Rasta lipdytos grublėtos keramikos fragmentų.

1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kupiškis tapo miestu (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu išaugo sviesto, statybinių medžiagų gamyklos. 1968 m. gegužės 7 d. mieste iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša. 1983 m. pastatyti kultūros namai (architektas R. Kamaitis, vitražai E. Valiūtės, keramika A. Ličkutės ir A. Lauciaus), kuriuose įsikūrė ir etnografinis liaudies teatras „Senovinės kupiškėnų vestuvės“. 1983 m. gauta 5 mln. rublių statyti Kupiškio ligoninei (Krantinės 28, Kupiškis). 1984 m. buvusio Čertoriskių pradžios mokykloje leista įkurti kraštotyros muziejų. Tais pačiais 1984 m. pradėtos Kupiškio marių statybos, iškelti gyventojai. Po dvejų metų užtvenkta Lėvens upė suformavo marias. 1986 m. baigta statyti Kupiškio 2-oji vidurinė mokykla.

1990 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro V. Knašio įsakymu pradėta steigti Kupiškio žemės ūkio mokykla. 1997 m. patvirtintas Kupiškio herbas. Tais pačiais metais pradėta švęsti Lingaudalos šventė, ji vyksta kas dvejus metus. Jos akcentas – liaudiški motyvai: šokiai, grupės, meno parodos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Kupiškio pavieto ir seniūnijos centras	?
1561–1565 m.	Kupiškio valsčiaus centras	Upytės apskritis
nuo 1657 m.	Kupiškio seniūnijos centras	?
1842–1915 m.	Kupiškio valsčiaus centras	Ukmergės apskritis
1915–1919 m.		Kupiškio apskrities centras
1919–1946 m.		Panevėžio apskritis
1946–1950 m.		Kupiškio apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kupiškio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
1995–	Kupiškio seniūnijos centras	Kupiškio rajono savivaldybės centras	Panevėžio apskritis

Pavadinimo kilmė

Miestas pavadintas pagal Kupos upę (kairysis Lėvens intakas), kurios žiotyse ir įsikūręs Kupiškis (vandenvardinis vietovardis). Tarmiškai „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, kunkuliuoti – srauninga Kupa smarkiai teka per pavasario polaidžius.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1765 m. ir 2011 m.
1765 m.	1822 m.	1833 m.	1839 m.	1842 m.	1860 m.
760	5 809	1 032	759	2 715	3 200
1865 m.*	1892 m.	1897 m.sur.	1906 m.	1923 m.sur.	1935 m.
1 617	3 752	3 742	2 000	2 672	2 924
1938 m.	1939 m.	1956 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.
2 830	3 296	4 127	4 127	4 787	5 300
1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	-
6 000	6 307	8 786	8 451	7 206	-
Demografinės raidos histograma 1 000 2 000 3 000 4 000 5 000 6 000 7 000 8 000 9 000 1765 1822 1833 1839 1842 1860 1865 1892 1897 1906 1923 1935 1938 1939 1956 1959 1970 1974 1976 1979 1989 2001 2011

Žymūs žmonės

Laurynas Stuoka-Gucevičius (skulptorius Vaclovas Krutinis)

• Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753–1798; pakrikštytas Palėvenės bažnyčioje), architektas
• Povilas Matulionis (1860–1932), miškininkas
• Mikalina Glemžaitė (1891–1985), etnografė, pedagogė
• Kazimieras Šlapelis (1894–1983), paleontologas, vienas pirmųjų Argentinos lakūnų
• Jonas Černius (1898–1977), valstybės ir karinis veikėjas
• Aleksas Baltrūnas (1925–2001), rašytojas
• Gediminas Jokūbonis (1927–2006), skulptorius
• Danutė Eidukaitė (1929–1995), dailininkė keramikė
• Henrikas Paulauskas (1932–2006), žurnalistas, kraštotyrininkas, LTV diktorius
• Juozas Baltušis (1909–1991), liaudies rašytojas

Tarmė

Kupiškio ir jo apylinkių gyventojai šneka rytų aukštaičių kupiškėnų tarme. 2007 m. pradėtas leisti aiškinamasis „Kupiškėnų žodynas“ (autorė Klementina Vosylytė).

Legendos

Yra legenda, kad prieš Kupiškio įkūrimą gyvavo du miestai: Kupkiemis ir Levkalnis. Kupkiemis buvo įsikūręs ties Kupos upe (maždaug ties dab. kultūros namais), o Levkalnis ties Muziejaus gatve. Abu miestai plėtėsi kol galiausiai susijungė, taip ir atsirado Kupiškio miesto vardas.

Patarlės

1. Ale tai bagotas, kaip šuva kudlotas
2. Dalgis pievon – balana sienon
3. Geram gerai, blogam blogai
4. Grivinėlė išvoliojo purvynėlį
5. Iš tų šiaudų nebus grūdų
6. Neturtas skystą košę verda

Susisiekimas

Atstumas nuo sostinės Vilniaus yra 157 kilometrai. 1975 m. nutiestas pietinis ir vakarinis aplinkkeliai. Miesto pietuose eina geležinkelio ruožas Daugpilis–Radviliškis. Per pietinį aplinkkelį eina krašto kelias  122  Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys, per vakarinį aplinkkelį  124  Kupiškis–Vabalninkas–Biržai. Į pietus nuo miesto eina  118  Kupiškis–Utena. Mieste yra Gedimino tiltas ir Krasnavos tiltas.

Geležinkelio ruožas

Radžiūnai Kupiškis Skapiškis

Miestų partnerystė

• Zgežas, Lenkija
• Rezeknė, Latvija
• Manevičiai, Ukraina
• Kežmarokas, Slovakija, nuo 1999 m.

Sportas

• SC Narjanta Kupiškis (futbolas)

Galerija

• 

  Lėvens tvenkinys

• 

  Kupos upė miesto centre

• 

  Senasis paštas

• 

  Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinė mokykla

• 

  Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija

Šaltiniai

• Kupiškis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 962 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 50 psl.

• Kupiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 440 psl.
• Kupiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 260 psl.
• Kupiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 253 psl.
• Kupiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 623 psl.
• Kupiškio istorija
• Žemėlapiai
• Kupiškėnų žodynas (sud. Klementina Vosylytė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – ISBN 978-9955-704-45-4
  • T. 1: A-H. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – 784 p. – ISBN 978-9955-704-44-7
• Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai (sud. Aušra Jonušytė, Eugenija Urbonienė, Laura Guščenkaitė, Asta Redvenskienė). – Kupiškis: Kupiškio etnografinis muziejus, 2008. – 640 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9849-5-5