Kuršėnai

Kuršėnų bažnyčia

Kuršėnai

Koordinatės:56°00′22″N 22°56′10″E / 56.006°N 22.936°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Vėliava Šiaulių apskritis

Savivaldybė:

Šiaulių rajono savivaldybė

Seniūnija:

Kuršėnų miesto seniūnija

Gyventojų:

10 916 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kuršė́nai
Kilmininkas:	Kuršė́nų
Naudininkas:	Kuršė́nams
Galininkas:	Kuršė́nus
Įnagininkas:	Kuršė́nais
Vietininkas:	Kuršė́nuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Куршаны^[2]^[3]

Pašto kodas:

LT-81001

Filmuota medžiaga.^[1]

Vikiteka:

KuršėnaiVikiteka

Kuršėnai – miestas Šiaulių rajono savivaldybėje, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras. Miesto plotas 15,48 km².

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1933 m.

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – Vyčio paminklas, pastatytas 1928 m., nugriautas 1947 m., atstatytas 1989 m.

L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui, atidengtas 1960 m. (skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis)
Tremtinių kryžiaus postamentas, pastatytas 1980 m. prie bažnyčios (autorius P. Janeliūnas)
Paminklas rezistentams, pastatytas 1993 m. Ventos pakrantėje
Paminklinis akmuo tremtiniams, pastatytas 1991 m. Pavenčių geležinkelio stotyje (skulptorius V. Pocius)

Išlikęs Kuršėnų dvaras, kuriame 2001 m. gruodžio 21 d. įsikūrė Kuršėnų amatų centras.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Švietimo ir ugdymo įstaigos:

Kuršėnų biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas

Vaikų globos namai

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kalendorių muziejus, įkurtas 1996 m.

Keramikos muziejus

Kultūros centras

Vaikų liaudies teatras „Ikaras“, suburtas 1985 m.

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus.

Geografija

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio A11 Šiauliai–Palanga. Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius).

Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra miesto parkas, molio telkinys. Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai.

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kuršėnai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Kuršėnai TSRS topografiniame žemėlapyje^[4]^[5].

|-| Retromaps=

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo Ldk Kuršėnų dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1561–1563 m. Kuršėnai jau minimi kaip miestelis. 1781 m. balandžio 9 d. miestelį nusiaubė didžiulis gaisras.

1824 m. pastatyta mūrinė Kuršėnų bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. 1915 m. miestelis sudegė. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, nuo 1964 m. – „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. patvirtintas Kuršėnų herbas. 2014 metais prie miesto prijungta Ringuvėnų gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Kuršėnų valsčiaus centras
1913 m.		Šiaulių apskritis
1915–1919 m.		Kuršėnų apskrities centras
1919–1946 m.		Šiaulių apskritis
1946–1947 m.	apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras	Šiaulių apskritis
1947–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras	Kuršėnų apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kuršėnų rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kuršėnų rajono centras
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras	Šiaulių rajonas
1995–	Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras	Šiaulių rajono savivaldybė	Šiaulių apskritis

Pavadinimo kilmė

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas ^[6] (taigi, galimai asmenvardinis vietovardis). Tai galėjo būti ir latvių gyvenvietė.

Liaudies etimologija mena, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“ Taip žmonės galėję rėkti ir dėl to, kad kartą Venta nuplovusi sugrėbtą šieną. Taip pat pasakojama, kad šiose apylinkėse gyvenęs lietuvių milžinas Kuršis, nuo kurio vardo ir apylinkės imtos vadinti.^[7]

Gyventojai

Vaizdas:P social sciences.png

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.

1823 m.

1865 m.*^[3]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1939 m.

1959 m.^sur.

1966 m.

1970 m.^sur.

200

260

3 200

2 900

3 800

9 100

10 600

11 588

1974 m.

1976 m.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

-

12 600

13 100

13 223

14 796

14 197

11 963

10 916

-

Žymūs žmonės

Stasys Raštikis (1896–1985), Lietuvos kariuomenės vadas, gynybos ministras.
Vacys Reimeris (1921–), poetas, Kuršėnų miesto garbės pilietis.
Deividas Česnauskis (1981–), Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas.

Patarlės

Sportas

Futbolas

Krepšinis

SK Kristalas Kuršėnai

Miestų partnerystė

Almhultas, Švedija

Šaltiniai

↑ Kuršėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
↑ Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.){{#subobject:Kuršėnai (Куршаны, ESBE) |Straipsnis=Kuršėnai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Куршаны |Žodyno tomas=Т. 2 (3) |Žodyno puslapis= 44 psl. }}
↑ ^3,0 ^3,1 Куршаны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl. (rus.)
↑ Kuršėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Kuršėnai loadmap.net
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 115–116 psl.
↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 77 psl.

Kuršėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 966 psl.
153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 218 psl.

Kuršėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 448 psl.
Kuršėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 279 psl.
Kuršėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
Kuršėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 453 psl.
Kursenai.lt (miesto svetainė)
Kuršėnų enciklopedija (sud. Vytautas Kirkutis, Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9986-500-99-0
Kuršėnų miesto žydų istorija (sud. Rolandas Tamošaitis, Jonas Kiriliauskas). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – 106 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-38-769-5
Apie Kuršėnus

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 97% (+8053-618=7435 wiki spaudos ženklai).
KS – redaktorius – 13% (+1086-433=653 wiki spaudos ženklai).
Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 2% (+186-0=186 wiki spaudos ženklai).

[1] Kuršėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.

[2] Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.){{#subobject:Kuršėnai (Куршаны, ESBE) |Straipsnis=Kuršėnai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Куршаны |Žodyno tomas=Т. 2 (3) |Žodyno puslapis= 44 psl. }}

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Куршаны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl. (rus.)

[4] Kuršėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.

[5] Kuršėnai loadmap.net

[6] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 115–116 psl.

[7] Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 77 psl.

[2]

[3]

[1]

[4]

[5]

[6]

[7]