Kuršėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kuršėnai
   Kursenai COA.jpg   
Kuršėnai, bažnyčia 1.JPG
Kuršėnų bažnyčia

Kuršėnai
56°00′22″N 22°56′10″E / 56.006°N 22.936°E / 56.006; 22.936 (Kuršėnai)Koordinatės:56°00′22″N 22°56′10″E / 56.006°N 22.936°E / 56.006; 22.936 (Kuršėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kuršėnų miesto seniūnija
Gyventojų: 11 963 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kuršė́nai
Kilmininkas: Kuršė́nų
Naudininkas: Kuršė́nams
Galininkas: Kuršė́nus
Įnagininkas: Kuršė́nais
Vietininkas: Kuršė́nuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-81001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KuršėnaiVikiteka

Kuršėnai – miestas Šiaulių rajono savivaldybėje, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1933 m.
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – Vyčio paminklas, pastatytas 1928 m., nugriautas 1947 m., atstatytas 1989 m.
  • L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui, atidengtas 1960 m. (skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis)
  • Tremtinių kryžiaus postamentas, pastatytas 1980 m. prie bažnyčios (autorius P. Janeliūnas)
  • Paminklas rezistentams, pastatytas 1993 m. Ventos pakrantėje
  • Paminklinis akmuo tremtiniams, pastatytas 1991 m. Pavenčių geležinkelio stotyje (skulptorius V. Pocius)
Havezate 0gr.gif Išlikęs Kuršėnų dvaras, kuriame 2001 m. gruodžio 21 d. įsikūrė Kuršėnų amatų centras.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Kuršėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Vaikų globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kalendorių muziejus, įkurtas 1996 m.
Kultūros centras
  • Vaikų liaudies teatras „Ikaras“, suburtas 1985 m.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus.



Geografija

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio  A11  ŠiauliaiPalanga. Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius).

Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra miesto parkas, molio telkinys.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kuršėnai OpenStreetMap žemėlapyje

Kuršėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo Ldk Kuršėnų dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 15611563 m. Kuršėnai jau minimi kaip miestelis. 1781 m. balandžio 9 d. miestelį nusiaubė didžiulis gaisras.

1824 m. pastatyta mūrinė Kuršėnų bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. 1915 m. miestelis sudegė. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, nuo 1964 m. – „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. patvirtintas Kuršėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Kuršėnų valsčiaus centras
XX a. pradžia Šiaulių apskritis
19151919 m. Kuršėnų apskrities centras
19191946 m. Šiaulių apskritis
19461947 m. apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras
19471950 m. Kuršėnų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kuršėnų rajono centras Šiaulių sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras Šiaulių rajonas
1995 Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras Šiaulių rajono savivaldybė Šiaulių apskritis


Pavadinimo kilmė

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas [6] (taigi, galimai asmenvardinis vietovardis). Tai galėjo būti ir latvių gyvenvietė.

Liaudies etimologija mena, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“ Taip žmonės galėję rėkti ir dėl to, kad kartą Venta nuplovusi sugrėbtą šieną. Taip pat pasakojama, kad šiose apylinkėse gyvenęs lietuvių milžinas Kuršis, nuo kurio vardo ir apylinkės imtos vadinti.[7]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m.[8]
200 260 3 200 2 900 3 800 9 100 10 600
1970 m.sur. 1974 m. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
11 588 12 600 13 100 13 223 14 796 14 197 11 963

Žymūs žmonės

Patarlės

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Kuršėnai |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Sportas

Futbolas

Krepšinis

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Kuršėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.){{#subobject:Kuršėnai (Куршаны, ESBE) |Straipsnis=Kuršėnai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Куршаны |Žodyno tomas=Т. 2 (3) |Žodyno puslapis= 44 psl. }}
  3. 3,0 3,1 Куршаны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl. (rus.)
  4. Kuršėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Kuršėnai loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 115–116 psl.
  7. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 77 psl.
  8. Kuršėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
  • Kuršėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 966 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 218–219 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 99% (+8053-618=7435 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 13% (+1086-367=719 wiki spaudos ženklai).