Laiviai
| Laiviai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| Vaizdas:Laivių stogastulpis 2011.JPG Stogastulpis Laivių 500 metinėms pažymėti | ||||||||||||||||
  Laiviai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Kretingos rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Imbarės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 248 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
LaiviaiVikiteka | |||||||||||||||
Laiviai – kaimas šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, prie kelių Salantai–Plateliai ir Laiviai–Notėnai, į šiaurės rytus nuo Salantų. Seniūnaitijos centras.
Veikia Laivių bendruomenės centras [1], Laivių biblioteka. Stūkso Laivių piliakalnis.
Geografija
Laiviai įsikūrę Vakarų Žemaičių lygumoje, prie Salanto ir Bubino santakos, abipus Bubino ir jo intako Malūpio. Pietvakariuose ribojasi su Salantais, vakaruose – Kadagyno, šiaurės vakaruose – Erlėnų, šiaurėje – Dvarčininkų, pietuose – Gargždelės, pietryčiuose – Tuzų, šiaurės rytuose – su Skuodo rajono savivaldybės Baidotų kaimų žemėmis. Dalis kaimo žemių (Salanto ir Bubino pakrantės) patenka į Salantų regioninio parko teritoriją.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Erlėnai | Dvarčininkai | NOTĖNAI – 7 km Baidotai |
| |||||||
| Kadagynas |
|
Tuzai | |||||||||
| SALANTAI | Gargždelė | Žeimiai – 4 km ŠATEIKIAI – 10 km | |||||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Laiviai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Kaime žmonių gyvenama nuo III a. Senovės Laivių bendruomenė iki XIII a. gyveno ties Salanto ir Bubino santaka esančiame piliakalnyje ir papėdės gyvenvietėje, o mirusiuosius laidojo kitapus Bubino įrengtame kapinyne.
XV a. II pusėje susiformavo Laivių kaimas, kuris pirmąkart paminėtas 1511 m.[5] Senąja rusų kalba rašytame dokumente jis vadinamas suslavintai Стырники (стырник – liet. yrininkas, laivininkas). 1560 m. schemoje lenkiškai kaimas pavadintas Łaywaycie – Laivaičių vardu. Kaimo pavadinimas asmenvardinės kilmės ir kilo iš asmenvardžio Laivys daugiskaitos (Laivaičiais jis vadintas todėl, kad kaime gyveno naujakurio Laivio sūnūs Laivaičiai).
Vietos gyventojai turi savo vietovardžio kilmės versiją. Pasak jų, senovėje Salantas buvęs didelė upė, kuria plaukioję laivai apsistodavo po milžinišku ąžuolu šalia piliakalnio įrengtoje prieplaukoje. Ją imta vadinti Laiviais, o vėliau šis vardas prigijęs ir kaimui.
Nuo XV a. priklausė Platelių, o vėliau – Ginteliškė dvarui. XVI a. II pusėje pravesta Valakų reforma, kurios metu prie Salantų – Platelių kelio suformuotas gatvinis kaimas. 1846 m. buvo 23 dūmai.[6] XIV a.-XIX a. pr. veikė dvejos kapinės: ankstyvosios – kapinyno vakariniame pakraštyje, vėlyvesnės – Bubino kairiojo kranto kalvelėje netoli Notėnų kelio.
Nuo 1861 m. priklausė Ginteliškės valsčiui. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. Gintališkės dvarininkui Leduchovskiui prievoles už gautą išsipirkti žemę atlikinėjo 115 kaimo valstiečių.[7]
1919–1940 ir 1941–1944 m. buvo seniūnijos, o 1940–1941 ir 1945–1950 m. – Laivių apylinkės centras. Lietuvos žemės reformos metu gatvinis kaimas išskirstytas į vienkieminius ūkius.
Nuo 1950 m. pagalbinė, 1988–1992 m. – centrinė Lenino (nuo 1988 m. – Laivių) kolūkio gyvenvietė. 1974–2004 m. veikė pradinė mokykla, 1988 m. iš Tuzų perkelta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861-1915 m. | Gintališkės seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915-1918 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Oberosato Lietuvos sritis |
| 1919-1940 m. | Laivių seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940-1941 m. | Laivių apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941-1944 m. | Laivių seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944-1950 m. | Laivių apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950-1953 m. | Tuzų apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953-1959 m. | Tuzų apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959-1963 m. | Tuzų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963-1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995-2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
 | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 198 | 193 | 290 | 369 | 331 | 358 | 329 | ||
| 1979 m.sur. | 1985 m.[9] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 396 | 369 | 406 | 370 | 278 | 248 | - | ||
| ||||||||
Kultūros paveldas
- Piliakalnis, vadinamas Pilale (III-XIII a.);
- Kapinynas (III-XIII a.);
- Mitologinis akmuo, vadinamas Laumės kūliu;
- Mitologinis II akmuo, vadinamas Laumės kūliu;
- Senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Švedkapiais (XIV-XVIII a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Prakeiktaviete (XVII-XIX a.);
- Kryžkelės koplytėlė (XX a. pradžia);
- Kryžkelės akmens kryžius (1947 m.);
- Koplytėlė su Švč. Lurdo Marijos skulptūra, A. ir A. Reikų sodyba (XX a. pab.);
- Koplytstulpis su Rūpintojėlio skulptūra (XX a. pr.; 1998 m. restauruotas).[10]
Šaltiniai
- ↑ Laiviai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Laiviai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Laiviai loadmap.net
- ↑ Plateliai. - Vilnius: Versmė, 1999. - P. 43-44
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 161
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 81
- ↑ Laiviai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 284 psl.
- ↑ Laiviai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 469 psl.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Nukryžiuotojo skulptūra
- Laiviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 461 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Julius Kanarskas. Iš Laivių praeities. – Švyturys – 1992, vasario 1
- Dovilė Simaitytė. Dingusi elektra švęsti nesutrukdė. - Pajūrio naujienos - 2006, rugpjūčio 18
- Aldona Karečkaitė. Laivių kaimo gyventojai atšventė Žolinę. - Pajūrio naujienos - 2007, rugpjūčio 17
- Audra Venckuvienė. Laivių galvos skausmas – jaunimas klystkeliuose. - Vakarų ekspresas - 2007, lapkričio 21
- Vitalija Vitkauskienė. Laivių bendruomenė sukilo prieš kultūros filialo vedėją. - Pajūrio naujienos - 2010, sausio12
- Diana Jomantaitė. Laivių žemei – pusė tūkstančio metų. - Pajūrio naujienos - 2011, liepos 5