Lazdijai
Kitos reikšmės – Lazdijai (reikšmės).
| Lazdijai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
  Lazdijai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Alytaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Lazdijų miesto seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 3 626 (2020 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-67001 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
LazdijaiVikiteka | |||||||||||||||
Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija, prie kelio 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija. Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Dvi šventyklos:
|
 Miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės.
|
 Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1938 m. (su užrašu „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“), sovietmečiu nuverstas ir užkastas, atstatytas Atgimimo metu, atidengtas 1990 m. rugsėjo 1 d. Nepriklausomybės aikštėje.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
.svg){kind=small} Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-67001)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus.
|
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Turinys
Geografija[taisyti]
Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas paplūdimys. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.
1969 m. kovą užfiksuotas rekordinis Lietuvoje įšalas – 145 cm.
|
Istorija[taisyti]
Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. Senovėje šiose žemėse gyveno jotvingiai, kuriuos vėliau išnaikino kryžiuočiai.
1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. 1560 m. Ldk Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miesteliui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.
1795–1807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m., kadangi miesto pastatai buvo mediniai. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija. 1937 m. birželio 27 d. Lazdijuose įvyko bažnytinių chorų dainų šventė.
1941 m. vokiečiams įžengiant į Sovietų Sąjungą, Lazdijai buvo pirmasis Lietuvos miestas, patyręs karo pradžios siaubą. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 m. Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis.
1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą. 1994 m. atkurtas Lazdijų herbas. Šalia miesto veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1532, 1574 m. | Lazdijų seniūnijos centras | ||
| XVIII a. – 1794 m. | Lazdijų vaitystės centras, Lazdijų seniūnijos centras | ||
| 1795–1807 m. | ? | Vygrių apskrities centras | Prūsija |
| 1867–1919 m. | Lazdijų valsčiaus centras | Seinų apskritis | |
| 1919–1941 m. | Seinų apskrities centras | ||
| 1941–1950 m. | Lazdijų apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | Lazdijų apylinkės centras | Lazdijų rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Lazdijų miesto seniūnija, Lazdijų seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybės centras | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Lazdijų miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upelio, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio pavadinimas), vardo. Tačiau nėra aišku, kaip atsirado pačios Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda). Tai vienas iš unikalių vietovardžių, kurio kilmę galima aiškinti vertimu iš jotvingių į lietuvių kalbą.[5]
Kultūra, švietimas[taisyti]
Lazdijuose yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai,
Leidžiami laikraščiai: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995 m.), „Ryto žvaigždė“ (nuo 1996 m.), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001 m.).
Gyventojai[taisyti]
 | |||||||
| 1800 m. | 1896 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 517 | 3 151 | 2 538 | 2 364 | 3 109 | 3 842 | ||
| 1974 m. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 4 100 | 4 300 | 4 364 | 5 485 | 5 140 | 4 531 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės[taisyti]
- Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927). Palaidotas miesto kapinėse.
- Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno jau miręs M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija.
Lazdijuose gimė:
- Ignas Albavičius, JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas.
- Daiva Balčiūnienė, teisininkė, Joniškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Linas Bieliauskas (1960), gydytojas, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Asta Černiauskienė, Leipalingio pagrindinės mokyklos direktorė.
- Valentina Karatajūtė-Talimaa, geologė, paleontologė, habilituota fizinių mokslų daktarė.
- Leonas Povilas Lingaitis, inžinierius mechanikas.
- Marijonas Mikutavičius, žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas.
- Vaidutė Strazdienė, pedagogė, Vilniaus miesto politinė ir visuomenės veikėja.
- Rimas Sujeta, Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Edmundas Štreimikis, ekonomistas, politinis veikėjas.
- Virgaudas Taletavičius, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Arūnas Valinskas, televizijos laidų, šou bei renginių vedėjas, šou verslininkas, Tautos prisikėlimo partijos įkūrėjas.
- Bitė Vilimaitė, rašytoja.
- Leonas Zmirskas, teatro ir kino aktorius.
- Eimantas Skrabulis
Ekonomika[taisyti]
XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dabartinės bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras. Yra statybų bendrovė „Lazdista“.
Miestų partnerystė[taisyti]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Lazdijai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Лоздзее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896., 913 psl. (rus.){{#subobject:Lazdijai (Лоздзее, ESBE) |Straipsnis=Lazdijai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Лоздзее |Žodyno tomas=Т. 17А (34) |Žodyno puslapis= 913 psl. }}
- ↑ Lazdijai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Lazdijai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 121–123 psl.
- ↑ Lazdijai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 306 psl.
- Lazdijai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 38 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 160–161 psl.
- Lazdijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 637 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lazdijai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 494 psl.
- Lazdijai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 395 psl.
- Lazdijai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 476 psl.
| ||||||||||||||
