Leipalingis

Leipalingis
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Leipalingis iš bokšto
Leipalingis Leipalingis
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Savivaldybė:	Druskininkų savivaldybė
Seniūnija:	Leipalingio seniūnija
Gyventojų:	1 469 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Léipalingis Kilmininkas: Léipalingio Naudininkas: Léipalingiui Galininkas: Léipalingį Įnagininkas: Léipalingiu Vietininkas: Léipalingyje
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	LeipalingisVikiteka

Leipalingis – miestelis Druskininkų savivaldybėje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Druskininkų, prie kelių  180  Druskininkai–Leipalingis–Seirijai,  133  Merkinė–Leipalingis ir  134  Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija sankryžos. Miestelio plotas 1,15 km². Seniūnijos centras. Miestelio planas spindulinis.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Klasicistinė Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1821 m. Istoristinė varpinė (1889 m.)

Žydų genocido aukų kapinės

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m. kaip Žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklas (autorius B. Svecevičius, skulptorius Beselis Solonickis-Molchis). Po karo nugriautas, 1989 m. atstatytas. 2000 m. pastatytas paminklas Lietuvos partizanams. Tautodailės skulptūrų ansamblis (2003 m.).

Leipalingio parkas

Išliko klasicistinės Leipalingio dvaro sodybos pastatų, statytų XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, projektuojant dvaro rūmus prisidėjo architektas Martynas Knakfusas.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Leipalingio pagrindinė mokykla Vaikų lopšelis-darželis „Liepaitė“

Leipalingio biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-67027)

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

1957 m. buvusio dvaro pastate įkurtas visuomeninis kraštotyros muziejus, įkūrėjas – Algirdas Volungevičius.

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Siuvimo cechas, girininkija, melioracijos, statybos ir montavimo bendrovė „Leimesta“.

Geografija

Leipalingio parko upelis

Miestelio vakariniu pakraščiu prateka Baltosios Ančios intakas Seira. Miestelio šiauriniame pakraštyje yra Leipalingio ežeras, į rytus – Avirio ežeras, į pietus – Baltajo Bilso ežeras. Iš pietų prieina Leipalingio giria, iš šiaurės – parkas.

Greta miestelio yra Leipalingio kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės
		SEIRIJAI – 17 km	MERKINĖ – 23 km Kibyšiai – 16 km
	VEISIEJAI – 12 km	Į šiaurės rytus
	Viktarinas – 9 km KAPČIAMIESTIS – 19 km	Černiauskai – 2 km	DRUSKININKAI – 11 km

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Leipalingis OpenStreetMap žemėlapyje

Leipalingis TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Laisvės paminklas („Dzvanas“, 1989 m.)

1,5 km į pietus nuo Leipalingio yra Leipalingio piliakalnis, 2 km į pietvakarius – Druskininkėlių piliakalnis, Leipalingio vakarinėje dalyje, į vakarus nuo Seiros dešiniojo kranto yra Leipalingio kapinynas, todėl vietovė, kurią iki XIII a. 2-osios pusės sunaikino kryžiuočiai, galėjo turėti gynybinę reikšmę.

Lietuviams XV–XVI a. pradžioje per vidaus kolonizaciją apgyvendinant Užnemunę, Leipalingio dvaras minimas 1503 m. balandžio 7 d. Miestelis kaip Lepunikai minimas 1516 m. Nuo 1508 m. priklausė stačiatikiams Sapiegoms, kurie 1520 m. čia pastatė cerkvę, vėliau, tapę katalikais – ir pirmąją bažnyčią. Vėliau Leipalingis priklausė Masalskiams, nuo XVIII a. pabaigos – Plateriams. 1567 m. minimas miestelis.

Per 1654–1667 m. ATR ir Rusijos karą sudegintas. Prie dvaro veikė geležies liejykla. XIX a. pabaigoje Leipalingis tapo svarbia kelių, jungiančių Seinus su Seirijais ir Merkine, sankryža.

Apie 1817 m. įsteigta parapinė mokykla, 1906 m. įkurta biblioteka. 1941 m. rugsėjo mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu sušaudyti 155 Leipalingio žydai. Miestelis labai nukentėjo per II pasaulinį karą.

Po karo Leipalingio apylinkė buvo vienas Užnemunės partizaninio judėjimo centrų – čia veikė Šarūno rinktinė. Sovietų valdžia ištrėmė 51 miestelio gyventoją. 1950–1995 m. buvo V. Lenino kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė melioracijos statybos valdyba, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas, kaimo ambulatorija, prekybos centras.

2003 m. patvirtintas Leipalingio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1941 m.	Leipalingio valsčiaus centras	Seinų apskritis
1941–1950 m.		Lazdijų apskritis
1950–1953 m.	Leipalingio apylinkės centras	Veisiejų rajonas	Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.		Lazdijų rajonas
1995–1999 m.	Leipalingio seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybė	Alytaus apskritis
1999–		Druskininkų savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Bažnyčios varpinė

Vietovė įsikūrusi tradicinėse jotvingių žemėse, todėl pavadinime yra jotvingiška liepos medžio lytis leipa. Miestelis buvo žinomas kaip Lepunikai, Lepūnai, Lepanai, Leiponai, kadangi raštininkai slavai iškreipdavo autentišką pavadinimą.

Gyventojai

Vaizdas:P social sciences.png Vaizdas:P social sciences.png Demografinė raida tarp 1808 m. ir 2021 m.
1808 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1978 m.	1979 m.sur.
250	1 314	873	1 046	1 403	1 270	1 631
1985 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2010 m.	2011 m.sur.	2021 m.	-
1 803	1 829	1 736	1 715	1 552	1 469	-
Demografinės raidos histograma 500 1 000 1 500 2 000 1808 1897 1923 1959 1970 1978 1979 1985 1989 2001 2010 2011 2021

Žymūs žmonės

Miestelyje gimė:

• Algirdas Volungevičius (1923-2008), nusipelnęs pedagogas, kraštotyrininkas
• Antanas Laukaitis (1926–), žurnalistas, sporto veikėjas
• Algimantas Gedminas (1932-2011), krepšinio treneris
• Robertas Grigas (1960–), kunigas, disidentas

Šaltiniai

• Leipalingis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 43 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 156–157 psl.

• Leipalingis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 694 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
• Leipalingis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 501 psl.
• Leipalingis. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 511 psl.
• Informacija apie Leipalingį