Liepoja

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Liepoja
(latv. Liepāja)
Coat or Arms Liepaja.svg Station Liepaja 2010.JPG
Liepojos geležinkelio stotis

Liepoja
56°30′18″N 21°00′25″E / 56.505°N 21.007°E / 56.505; 21.007 (Liepoja)Koordinatės: 56°30′18″N 21°00′25″E / 56.505°N 21.007°E / 56.505; 21.007 (Liepoja)
Savivaldybė: Liepojos miestas
Gyventojai: 68945 (2019 m.)

Liepója (rusų laikais Libava) – miestas vakarų Latvijoje prie Baltijos jūros. 68,9 tūkst. gyventojų (2019), trečias didžiausias miestas Latvijoje ir svarbus uostas.

Istorija[taisyti]

Pirmą kartą paminėta 1253 m. Miesto teisės gautos 1625 m. kovo 18 d. 1874 m. nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu šalia Liepojos veikė karinis miestelis Karosta (dabar – miesto rajonas).

Gyventojai[taisyti]

1959 m. 52,4 % miesto gyventojų buvo latviai, 34,3 % – rusai. Per kitus dešimtmečius latvių skaičius Liepojoje sumažėjo. 1970 m. Liepojoje buvo 92,9 tūkst. gyventojų, iš kurių latvių – 47,5 % arba 44121. 1974 m. gruodį miesto gyventojų skaičius pasiekė 100 000.

Architektūra[taisyti]

viduramžių išliko netaisyklingo plano senamiestis (rekonstruotas 1957 m., architektas V. Kruglovas, M. Žagarė).

Žymiausi pastatai:

  • Gyvenamasis namas Kungų g., vadinamasis Petro I namas, kuriame 1697 m. jis buvo apsistojęs,
  • Liepojos pedagoginės akademijos rūmai (1954 m., architektas A. Aivaras).

Bažnyčios:

  • barokinė Švč. Trejybės, pastatyta 1758 m., architektas J. Dornas, medinis altorius, rokokinė Hercogo ložė, vieni didžiausių Latvijoje vargonai,
  • Šv. Onos, pastatyta 1508 m., su mediniu barokiniu altoriumi, 1697 m., skulpt. N. Sefrensas,
  • Šv. Meinhardo, pastatyta 2002 m., Vatikano dovana Liepojai, perkelta iš Vatikano paviljono EXPO–2000 Hanoveryje;
  • Šv. Juozapo katedra, pastatyta 1762 m.[1]

Turistiniai objektai[taisyti]

Karosta[taisyti]

Pagrindinis straipsnis: Karosta

Šv. Nikolajaus katedra Karostoje

Skirtingai nei daugelyje Latvijos ir pasaulio miestų, Liepojoje lankytini objektai išsidėstę ne tik miesto centre, bet ir ypatingoje miesto dalyje – Karostoje, kuri kūrėsi ir vystėsi atskirai nuo Liepojos. Plačiai žinomas Liepojos Karo uosto kalėjimas arba sargybos būstinė nėra vienintelis dėmesio vertas objektas šioje unikalioje vietoje. Verti dėmesio ir Liepojos tvirtovės kompleksai arba fortai, iš kurių keli yra Karostoje, o kiti – aplink miestą. Krasta gatvės gale esantis kraštovaizdis sutraukia daug lankytojų. Karostos centre yra architektūros perlu vadinama – Šv. Nikolajaus provoslavų katedra, netoli jos – Karininkų rūmai. Karostoje taip pat yra gimnastikos maniežas, kuris, kaip ir visa Zemgales gatvė, kurioje jis yra, visiškai tuščias ir apleistas. Daugelis Karostos pastatų apleisti, nes pasitraukus sovietų armijai gyventojų skaičius joje sumažėjo nuo 25000 iki 6000, taip pat dėl Specialios ekonominės zonos statuso, kuris neleidžia Karostoje užsiimti privačia veikla ir atnaujinti pastatų. Dėmesio vertas ir apsukamas O. Kalpako tiltas, kuris 2006 m. buvo apgadintas atsitrenkus laivui.

Liepojos muziejus[taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Liepojos muziejus.

Liepojos muziejus (Liepājas Muzejs) - didžiausias Kurše, jame yra beveik 100 000 eksponatų. Muziejaus nuolatinėse ekspozicijose galima susipažinti su Liepojos istorija ir priešistore, Pietų Kuršo etnografija, alavinių dirbinių kolekcija ir ekspozicija, kuri skirta žvejo, skulptoriaus ir medžio drožėjo Mikelio Pankuoko (Miķelis Pankoks) gyvenimui ir kūrybai. Muziejuje reguliariai rengiamos meno parodos.

Muziejus „Liepāja okupāciju režīmos“[taisyti]

Muziejaus skyrius „Liepāja okupāciju režīmos“ (Liepoja okupacijų režimuose) yra name, kuris Atgimimo laiku buvo Latvijos Liaudies fronto Liepojos skyriaus būstinė. Jis atidarytas 2001 m. sausio 21 d. Pagrindinė ekspozicija atspindi 1939 m. tarptautinių sutarčių (Molotovo – Ribentropo pakto ir TSRS ir Latvijos tarpusavio pagalbos sutarties) įtaką Liepojos krašto politiniam, ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui – Baltijos vokiečių repatriaciją, 1940/41 m. įvykius – sovietų okupacijos režimo pradžią, Liepoją II pasaulinio karo metais, 1941 ir 1949 m. deportacijas, gulagą, Trečiąjį Atgimimą, t. y. periodą nuo 1939 iki 1991 metų. Čia yra ir J. Ladyčio (J. Lādītis) fotografijos ekspozicija, rengiamos teminės muziejaus kolekcijos ir meno parodos.

Švč. Trejybės katedra[taisyti]

Tai liuteronų maldos namai. Statyta nuo 1742 iki 1758 m., visiškai pabaigta tik 1775 metais. XIX a. pabaigoje pastatas buvo perstatytas. Bažnyčioje reguliariai vyksta vargonų muzikos koncertai.

Šv. Onos liuteronų bažnyčia[taisyti]

Seniausia bažnyčia Liepojoje – Šv. Onos liuteronų bažnyčia

Šv. Onos bažnyčia yra seniausi Liepojos miesto maldos namai, kurie pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1508 metais. Bažnyčios pastatas ir bokštas yra kelis kartus perstatyti. Paskutinis perstatymas vyko XIX a., o jo autorius yra visų laikų žymiausias Liepojos architektas Makss Pauls Berči. Didžiausias Šv. Onos bažnyčios turtas yra 1697 m. medžio drožėjo Nikolo Sefrenso darytas 9,7 m aukščio ir 10,5 m pločio altorius. Šis baroko šedevras yra vienas iš to meto Rytų Europos iškiliausių meno kūrinių. Šv. Onos bažnyčia gali didžiuotis ir savo vargonais, kurie padaryti pagal žymaus latvių kompozitoriaus Alfredo Kalninio (Alfrēds Kalniņš) eskizus ir yra treti pagal dydį vargonai Latvijoje po Liepojos Švč. Trejybės katedros ir Rygoss Duomo bažnyčios vargonų. Lankytojai gali užlipti į bažnyčios bokštą ir apžiūrėti Liepoją iš viršaus.

Liepojos simboliai[taisyti]

Liepoja turi tris oficialiai patvirtintus simbolius: herbą, vėliavą ir himną. Juose atsispindi miesto tradicijos ir stiprybė. Savo herbą Liepoja gavo kartu su miesto teisių suteikimu 1625 metais, o vėliava pirmą kartą oficialiai paskelbta 1938 m. „Įstatyme dėl Liepojos miesto vėliavos“. Himnas „Pilsēta, kurā piedzimst vējš“ (Miestas, kuriame gimsta vėjas) patvirtintas 1999 m. ir pirmą kartą atliktas 2000 m. pirmąją valandą. Dainą „Pilsēta, kurā piedzimst vējš“ Imants Kalniņš parašė dar 1973 m., skirdamas ją Liepojai ir liepojiečiams. Teksto autorius yra Māris Čaklais. Pirmoji dainą atliko Austra Pumpure. Jau tada ši daina gavo neoficialaus liepojiečių himno statusą.

Liepojos simbolikos naudojimą nustato 1999 m. vasario 25 d. tarybos priimtos taisyklės.

Žymūs žmonės[taisyti]

Lietuviai[taisyti]

Lietuviai Liepojoje pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje plečiantis miestui, t. p. per Liepoją vyko į JAV. 1890 m. lietuviai moksleiviai sudarė daugumą Liepojos gimnazijos moksleivių. Čia mokėsi Jonas Biliūnas, Balys Dvarionas, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Antanas Vienuolis ir kiti. 1905 m. įkurta Liepojos lietuvių šelpimosi draugija (vėliau pervadinta Liepojos lietuvių savišalpos draugija), kuri rūpinosi lietuvių kultūra ir švietimu: nuo 1906 m. rengė dramos ir muzikos vakarus, 1907 m. įsteigė lietuvių pradžios mokyklą. 1909 m. įkurta Šv. Zitos draugija, 1911 m. – Lietuvių draugija (veikė iki 1922 m., 1923 m. pertvarkyta į Kultūros plėtojimo draugiją).

Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvių Liepojoje mažėjo – dalis jų sulatvėjo, dalis išsikėlė į Lietuvą. 1919 m. [[rugsėjo mėn. Lietuvos ir Latvijos valstybėms užmezgus diplomatinius santykius Liepojoje veikė Lietuvos Respublikos konsulatas (19241938 m.), Liepojos lietuvių pašalpos draugija, Šv. Zitos draugija. Skyrius Liepojoje turėjo Rygos lietuvių katalikų jaunimo Šviesos, Rygos lietuvių jaunimo Rūtos draugijos. 19331938 m. veikė lietuvių pradinė mokykla.

XX a. šeštame – septintame dešimtmetyje, norėdami būti arčiau Lietuvos, Liepojoje apsigyveno buvusių lietuvių politinių kalinių ir tremtinių, negavusių Lietuvos tarybinės valdžios institucijų leidimo grįžti į Tėvynę. 1989 m. įkurta Liepojos lietuvių kultūros draugija „Rūta“, 19901997 m. veikė vaikų darželis, 19902002 m. Liepojos latvių 8-oje vidurinėje mokykloje veikė lietuviškos 1–9 m. klasės, biblioteka. Latvijos lietuvių bendruomenės iniciatyva Liepojoje buvo įsteigta lituanistinė (sekmadieninė) mokykla (veikė 1989 m., 19982002 m.). [2]

Susisiekimas[taisyti]

Tramvajus Liepojoje

Liepojos transporto sistemą sudaro 12 autobusų linijų ir 5 mikroautobusų linijos.

Liepojos transporto sistemai priklauso ir Liepojos tramvajus su viena linija, kurios ilgumas yra 6,9 kilometro. Jau kelis metus diskutuojama dėl Liepojos tramvajaus linijos pailginimo, kurio projektas jau perduotas visuomeniniam svarstymui. Planuojama liniją palginti nuo Liepojos pietvakarinio rajono iki Mirdzas Ķempes gatvės galo. Vėliau planuojama tramvajaus liniją pailginti šiaurės kryptimi iki Liepojos tarptautinio oro uosto, tačiau tai yra tolimos ateities planai ir kol kas yra dar labai neaiškūs. Daug kas priklauso nuo Liepojos oro uosto plėtros.

AB „Pasažieru Vilciens“ užtikrina keleivių susisiekimą traukiniu Liepoja – Ryga. Faktiškai tai yra maršrutas Liepoja – Rėzeknė per Rygą. Anksčiau iš Liepojos traukiniu buvo galima keliauti į Ventspilį ir Vainiuodę, bet po atsiskyrimo nuo Sovietų sąjungos ir po to sekusių ekonominių permainų maršrutai tapo nerentabilūs ir buvo likviduoti. Ventspilio kryptimi yra likviduotas bet koks susisiekimas geležinkeliu ir jis šiuo metu yra nenaudojamas.

Liepojos tarptautinio oro uosto veiklą užtikrina UAB „Aviosabiedrība „Liepāja“ (oro uosto operatorius). Atstumas iki Liepojos centro yra 7 kilometrai. Į oro uostą galima nuvažiuoti 2 autobuso maršrutu. 2008 m. rugpjūtį Liepojos tarptautinis oro uostas užtikrino susisiekimą su keturiais mietais: Ryga, Kopenhaga, Hamburgu ir Maskva.

Sportas[taisyti]

Futbolas[taisyti]

Miestai partneriai[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Liepojos architektūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 116 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Vitalijus Zabarauskas. Liepojos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 140 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 267% (+34357-123=34234 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-21382=-21382 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti