Pasaulio lietuvių bendruomenė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Lietuvių bendruomenė)
Jump to navigation Jump to search
Pasaulio lietuvių bendruomenė
Įkurta 1949 m. birželio 14 d.
Vadovai Dalia Henke
Būstinė atstovybė: Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimo III rūmai
Adresas Gedimino pr. 53, 212 kabinetas, LT-01109 Vilnius
Tinklalapis www.plb.lt, www.lrs.lt, www.facebook.com/PLB-Pasaulio-Lietuvių-Bendruomenė-101415333254244/, www.facebook.com/PasaulioLietuvis?fref=ts,

pasauliolietuvis.lt.

El. paštas plbav@lrs.lt, vida.bandis@lrs.lt
Telefonas 5-239.6156
Kodai ...

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) – savanoriška, visuomeninė organizacija, jungianti visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekianti išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas.

PLB charakteristika[taisyti]

Esmė ir prigimtis[taisyti]

Pagal 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) paskelbtą Lietuvių Chartą[1] Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) jungia visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekia išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remia Nepriklausomos Lietuvos valstybę.

Sandara[taisyti]

Pasaulio Lietuvių Bendruomenę sudaro atskirų kraštų bei valstybių Bendruomenės. Vyriausioji jos vadovybė yra kas treji metai šaukiamas PLB Seimas, renkantis Bendruomenės uždavinių vykdytojus: PLB valdybą, Konfliktų sprendimo komitetą ir Kontrolės komisiją. PLB Seimo narių skaičių nustato PLB valdyba. Juos renka atskirų kraštų Bendruomenės savo įstatais bei nustatyta tvarka, prisilaikydamos PLB Konstitucijos.

Tikslai[taisyti]

Pagal "Lietuvių Chartoje" ir "PLB konstitucijoje" nurodytus veiklos misiją, viziją, uždavinius bei principus ir PLB seimų nutarimus Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra įpareigota dirbti lietuviško švietimo, tautinės kultūros, socialinės, šalpos, ekonominės, jaunimo, visuomeninės veiklos bei įvairios pagalbos Lietuvai srityse. Iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, PLB dirbo ir jai steigėjų numatytą, Lietuvos laisvinimo darbą.

Organizacinė sandara ir valdymas[taisyti]

Institucijos[taisyti]

Vyriausioji ir aukščiausioji PLB institucija – šaukiamas PLB Seimas, renkantis Bendruomenės veiklos programą ir uždavinius įgyvendinančias institucijas: PLB valdybą, Konfliktų sprendimo komitetą ir Kontrolės komisiją.

PLB Seimo narių skaičių nustato PLB valdyba. Juos renka atskirų kraštų Bendruomenės pagal savo įstatus bei nustatyta tvarka, laikydamosi PLB Konstitucijos.

PLB Seimas[taisyti]

  • priima ir keičia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Konstituciją
  • sprendžia bendruosius reikalus ir aptaria ryšius tarp atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių
  • ieško priemonių lietuvybei išlaikyti
  • derina lietuvių kultūrinę veiklą ir švietimo darbą
  • svarsto PLB Seimo narių, PLB Valdybos ir kraštų Bendruomenių valdybų siūlymus
  • renka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybą, Kontrolės Komisiją ir Konfliktų Sprendimo Komitetą

PLB valdyba[taisyti]

PLB valdybą sudaro PLB Seimo išrinkti atstovai. Valdybos nariai:

  • vykdo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nutarimus;
  • atlieka PLB Konstitucijos ir Seimo pavestus uždavinius;
  • derina pasaulio lietuvių švietimo, tautinės kultūros, socialinę, šalpinę, ekonominę ir politinę veiklą;
  • kartą per metus pateikia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams praėjusių metų veiklos pranešimą (ataskaitą) ir ateinančių metų finansų sąmatą bei veiklos planą.

2022 m. liepos 18 - 20 d. Vilniuje PLB XVII Seimas išrinko tokios sudėties Valdybą:

  • Dalia Henkė, pirmininkė, Vokietija
  • Laurynas Misevičius, pavaduotojas, sporto reikalų komisijos pirmininkas, JAV
  • Vida Bandis, PLB atstovė Lietuvoje
  • Laurynas Gerikas, Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininkas, Belgija
  • Ernesta Kazlauskaitė-Tsakona, Finansų ir lėšų telkimo komisijos pirmininkė, Graikija
  • Jūratė Casperson, Kultūros komisijos pirmininkė, Šveicarija
  • Aušra Andriuškaitė, Plėtros ir tvarumo komisijos pirmininkė, Taivanas
  • Alvija Černiauskaitė, Švietimo komisijos pirmininkė, Jungtinė Karalystė
  • Irma Petraitytė-Lukšienė, Visuomeninių reikalų ir specialių projektų komisijos pirmininkė, Vokietija
  • Aurelija Orlova, Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė, Italija
  • Rimvydas Rubavičius, PLJS atstovas, Prancūzija

PLB Atstovybė Vilniuje Lietuvoje[taisyti]

PLB turi savo atstovybę Seime LR Seimo rūmuose

Adresas: Gedimino pr. 53, Lietuvos Respublikos Seimo III rūmai, kabinetas # 212 LT-01109 Vilnius
Tel. +370 5239 6156
Tel. /faks. +370 5239 6264
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovė Lietuvoje - Vida Bandis
Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė - Aurelija Orlova, aurelija.orlova@gmail.com

PLB asociacija[taisyti]

2014 m. sausio 3 d. Lietuvoje buvo užregistruota Pasaulio lietuvių bendruomenės asociacija - fizinių ir juridinių asmenų savanoriška pelno nesiekianti organizacija.

Įmonės kodas - 303213572

Kraštų lietuvių bendruomenės[taisyti]

Pasaulio Lietuvių Bendruomenę sudaro atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenės (šiuo metu LB veikia 44 kraštuose).

  1. Airijos lietuvių bendruomenė;
  2. Argentinos lietuvių bendruomenė;
  3. Armenijos lietuvių bendruomenė;
  4. Austrijos lietuvių bendruomenė;
  5. Australijos lietuvių bendruomenė;
  6. Baltarusijos lietuvių bendruomenė;
  7. Belgijos lietuvių bendruomenė;
  8. Brazilijos lietuvių bendruomenė;
  9. Čekijos lietuvių bendruomenė;
  10. Danijos lietuvių bendruomenė;
  11. Estijos lietuvių bendruomenė;
  12. Graikijos lietuvių bendruomenė;
  13. Gruzijos lietuvių bendruomenė;
  14. Italijos lietuvių bendruomenė;
  15. Ispanijos lietuvių bendruomenė;
  16. Islandijos lietuvių bendruomenė;
  17. Izraelio lietuvių bendruomenė;
  18. Japonijos lietuvių bendruomenė;
  19. JAV lietuvių bendruomenė;
  20. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė;
  21. Kanados lietuvių bendruomenė;
  22. Kazachstano lietuvių bendruomenė;
  23. Kolumbijos lietuvių bendruomenė;
  24. Latvijos lietuvių bendruomenė;
  25. Lenkijos lietuvių bendruomenė;
  26. Liuksemburgo lietuvių bendruomenė;
  27. Moldovos lietuvių bendruomenė;
  28. Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė;
  29. Norvegijos lietuvių bendruomenė;
  30. Nyderlandų lietuvių bendruomenė;
  31. Portugalijos lietuvių bendruomenė;
  32. Prancūzijos lietuvių bendruomenė;
  33. Rusijos lietuvių bendruomenė;
  34. Slovėnijos lietuvių bendruomenė;
  35. Suomijos lietuvių bendruomenė;
  36. Švedijos lietuvių bendruomenė;
  37. Šveicarijos lietuvių bendruomenė;
  38. Ukrainos lietuvių bendruomenė;
  39. Urugvajaus lietuvių bendruomenė;
  40. Uzbekijos lietuvių bendruomenė;
  41. Venesuelos lietuvių bendruomenė;
  42. Vengrijos lietuvių bendruomenė;
  43. Vokietijos lietuvių bendruomenė.

Istorija[taisyti]

Ištakos Lietuvoje

1932 m. vasario 7 d. Kaune buvo įsteigta "Draugija Užsienio Lietuviams remti".

1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kaune įvyko 1-sis Pasaulio Lietuvių Kongresas. Kongreso prezidiumas: K. S. Karpius, S. E. Vitaitis, L. Simutis, R. Skipitis (pirmininkas), prelatas L. M. Krusas, A. S. Trečiokas, K. Augustas ir A. Vronevskis.

1943 m. lapkričio 25 d. Lietuvoje 7 politinės partijos (1926 m. Seime turėjusios atstovus) ir 4 okupacijos metais susikūrę Sąjūdžiai sudarė vieningą Vyriausiąjį rezistencijos centrą, pavadindami jį Vyriausiuoju Lietuvos Išlaisvinimo Komitetu (VLIK).

1944 m. vasario 16 d. VLIK Vilniuje paskelbė deklaraciją "Į Lietuvių Tautą", kur išdėstė savo veiklos principus.

1944-05-25 VLIKas, numatydamas artėjančią okupaciją, paskyrė savo Delegatūrą Vokietijoje, kuri 1944-10-03 ten pradėjo darbą.

VLIK įsikūrimas Vokietijoje

1945-06-15 VLIK'ui vadovauti išrenkamas prel. Mykolas Krupavičius (šiose pareigose išbuvęs iki 1955-11-27).

1945 - 1955 m. VLIK veikla dėl jos vadovo M. Krupavičiaus asmenybės buvo išskirtinė. Įvertinant tai, 1963-11-23 minint VLIK'o 20-metį, įvertinant prel. M. Krupavičaus nuopelnus, VLIK išrinko jį savo Garbės pirmininku.

1945-07-3 VLIK'as priėmė Wuerzburgo protokolą, kuriame pabrėžė, jog iš okupacijos išlaisvinta Lietuva bus demokratinė valstybė.

1945-07-10 (prieš prasidedant Potsdamo konferencijai) VLIK'as pasiuntė Memorandumą Lietuvos reikalu JAV Prezidentui ir Didžiosios Britanijos Ministrui pirmininkui.

VLIK'as Memorandumas buvo oficialus Politinės Lietuvos atstovybės pristatymas Laisvajame pasaulyje.

Savo veikla VLIK tapo bendru Lietuvių tautos Pasipriešinimo organu. Jis veikė ir kalbėjo Lietuviu tautos vardu. VLIK'as veikdamas tuo laikotarpiu vykdė Seimo ir Vyriausybės prerogatyvas. VLIK'as buvo Lietuvos organizacija, sukurta Lietuvoje, karo sąlygų išstumta už okupuotos Lietuvos sienų ir veikianti Lietuvos vardu.

Pokarinėje Vakarų Vokietijoje apsistojo ~ 70 000 lietuvių tremtinių-pabėgėlių. Ilgesnį laiką jiems teko gyventi specialiai toms sąlygoms sukurtose kompaktinėse stovyklose. Todėl natūraliai iškilo Tautos saugojimo už Tėvynės ribų reikalas. Tam buvo imtasi kurti atitinkamą sąrangą.

VLIK suvažiavimas

1946-03-3...4 d. Hanau (Vokietija) VLIK'as suorganizavo ištremtų Lietuvių suvažiavimą. Jame buvo įsteigta Lietuvių Tremtinių Bendruomenė (LTB). LTB tikslas buvo rūpintis Vokietijoje gyvenančių lietuvių Kultūriniu, Socialiniu ir Visuomeniniu gyvenimu. TSuvažiavime buvo priimta Lietuvių Bendruomenės Konstitucija ir Statutas.

Juose buvo nustatyti lietuvių bendruomenes uždaviniai: - išlaikyti sveiką ir pajėgią tremtyje esančia lietuvių tautos dalį; - saugoti gerą lietuvių vardą; - rūpintis jų švietimu, kultūra ir socialiniais reikalais; - padėti pasiruošti kitoms profesijoms; - ugdyti tautinį lietuvių solidarumą ir demokratinę sąmonę. LTB veikė trejus metus - tol, kol lietuviai tremtiniai pradėjo skirstytis į įvairius pasaulio kraštus. Vyraujant tendencijai emigruoti kur tik yra galima, lietuviams grėsė išsibarstymas ir nutautėjimas.

VLIK'o pirmininkas Mykolas Krupavičius, įvertindamas lietuvybės išlaikymo užsienyje ir tautinės vienybės svarbą iškėlė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) idėją. Jis atkakliai ėmėsi tos idėjos įgyvendinimo veiklos. Ši bendruomenės idėja išplėito po visą pasaulį ir kartu su iškeliaujančiais iš Vokietijos tautiečiais buvo paskleista po visą pasaulį.


Lietuvių Charta

1949-06-14 VLIKas paskelbė Lietuvių Charta ir ėmėsi organizuoti PLB, priimdamas laikinuosius Lietuvių Bendruomenės santvarkos nuostatus.

Lietuvių Chartoje rašoma:

... tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė; ... žmogus turi prigimtimtąją teisė laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę; ... lietuvis lieka lietuviu visur ir visada; ... savo tėvų išlaikytą Lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume; ... kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys; ... lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė; ... tautinis solidarumas yra aukščiausioji tautinė dorybė.

Čia buvo nustatytos pagrindines direktyvos lietuvybei išlaikyti ir lietuviai įpareigoti jų laikytis. M.Krupavičius Chartos principus prilygino cementui, kuris turi sujungti pasaulyje pasklidusius lietuvius, tarsi atskiras plytas į vieną patvarų pastatą-lietuvybės tvirtovę

Lietuvių Chartą jis vadino įsipareigojimu kiekvieno lietuvio sąžinei. Tai "lyg kelio rodyklė plačiuose pasaulio keliuose išblaškytiems broliams, rodanti vieninteliai teisingą kryptį į savo senolių, į savo tėvų ir į savo pačių tautinį židinį".

1949-07-09 buvo pertvarkytos VLIKo ir Vykdomosios tarybos institucijos ir M. Krupavičius tapo jų abiejų vadovu, prie to perimdamas ir lietuvybės išlaikymo tarnybą. Jam teko atsakomybė ne tik už VLIKo pirmininkavimą, bet ir už PLB suorganizavimą. Pradėjus praktiškai organizuoti PLB, įgyvendinant VLIKo priimtus nuostatus atsirado neaiškumų, kuriuos aiškinant M. Krupavičius išleido knygelę "Pasaulio lietuvių bendruomenės keliu", kurioje buvo "Lietuvių Charta", Lietuvių bendruomenės statuto pavyzdys, straipsniai apie Bendruomenę, jos pobūdi, organizavimą ir apie tai, kas darytina lietuvybei išlaikyti. Tie paaiškinimai, pasidarė PLB normomis. Tais aiškinimais, kurie apėmė pagrindinius PLB esmės, susiorganizavimo ir veikimo klausimus, M. Krupavičius pasireiškė ne tik kaip PLB kūrimo vykdytojas, bet ir jos kūrėjas.

"PLB nėra draugija, į kurią nariu rašosi kas nori, o yra tautinė bendruomenė, kuriai priklauso kiekvienas lietuvis, nepaisant, kur jis gimė ir kada jis gimė, nori būti bendruomenės nariu ar nenori, kalba lietuviškai ar nekalba, naudingas bendruomenei ar žalingas, bendruomenės garbė ar gėda, tik ši pasaulį išvydęs ar jau lipa į karstą". "Pasaulio lietuvių bendruomenė yra šventykla, į kurią uždrausta įeiti su partinėmis maldaknygėmis, nes šioje šventykloje tėra tik viena malda: lietuvybė"

VLIKo priimta statutą M. Krupavičius pavertė gyvybe, ne tik jį komentuodamas bei praplėsdamas jame buvusius trumpai surašytus paragrafus, bet ir įstatydamas jį į praktinę veiklą bei gyvenimą, praktiškai jį įgyvendindamas lietuvių išeivijos gyvenime. Organizuojant PLB reikėjo surasti šiam darbui entuziastų. Pradžioje šiai idėjai užsidegėlių be M. Krupavičiaus nebuvo. Tačiau jis nenurimo, buvo parašyta daugybė laiškų, apvažinėta daug vietovių, sakyta daug kalbų, asmeniškai įtikinėta. M. Krupavičius brangino kiekvieną lietuvį ir stengėsi jį įjungti į lietuvių bendruomenę, nežiūrint kur jis begyventų.

Kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, savo kraujuje ir sąmonėje nešiojasi lietuvybės židinį. Kad tas židinys neužgestų jis turi būti nuolat kurstomas šeimoje, mokykloje, bažnyčioje, ir plačiu mastu lietuviškoje bendruomenėje. To kurstymo organizatorius turi būti lietuvių bendruomenė. O kuras yra tautinės ir kultūrines vertybės.

Bendruomenė buvo sukurta lietuvybei išlaikyti. Ji turi apimti apimti visus lietuvius, apsaugoti juos nuo nutautinančiu įtakų, stiprinti jų tautinį atsparumą bei sąmoningumą. Pirmu ir pagrindiniu lietuvių bendruomenės tikslu yra lietuvių kalbos išsaugojimas. Lietuvybei išlaikyti jokia auka nėra per didelė.

Kiekvienas žmogus turi teise į Tėvynę. Niekas negali jam tos teisės atimti, nežiūrint, kur jis begyventų. Niekas negali pats tos teisės išsižadėti, nepažeidęs savo garbės ir moralės. Tėvynė tai ne tik tautos gyvenamas plotas (ketvirtainių kilometrų suma) - bet ir jos istorija, nuo kurios negalima atsiplėšti ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Praeitis gyvena ne tik knygose, bet ir realiai žmoguje. Bandydamas ja nusikratyti, žmogus gali ją tik suklastoti... Klastodami praeitį, klastojame ir dabartį, apsunkindami teisingą ir taisyklingą dabarties veiklą. Savo praeities negalime pamiršti, ją panaikinti ar išbraukti iš savo gyvenimo, nes ji tą gyvenimą formavo. Ji formavo mus pačius ir mūsų tautą. Praeitis gyvena mumyse. Ji praėjusi, tačiau ji yra. Praeitis sukūrė mūsų tautos charakterį, papročius, bendrus idealus, gyvenimo stilių ir visą dvasinę ir medžiaginę mūsų gyvenimo formą. Todėl žmogus negali jos atmesti ar ja nusikratyti. jis negali gyventi už istorijos ribų ir negali būti laiko nesaistomas...

1958-08-28...31 d. New York (USA) susirinko 1-sis PLB Seimas, kuris priėmė PLB Konstituciją ir išrinko 1-ją PLB Valdybą. Pirmuoju Valdybos pirmininku buvo išrinktas Jonas Matulionis.

PLB Valdybos[taisyti]

1958 m. rugpjūčio 28-31 d. New York (USA) 1-sis PLB Seimas, 1-ji PLB Valdyba. Jos pirmininkas Jonas Matulionis (1958 ÷ 1961m.) ir dr. Juozas Sungaila (1961 ÷ 1963 m.)

2-sis PLB Seimas įvyko 1963 m. rugpjūčio 30 d. - rugsėjo 1 d. Toronto (Canada), Valdybos pirmininkas Juozas J. Bachunas-Bačiūnas (1963 ÷ 1968 m.)

3-sis PLB Seimas įvyko 1968 m. rugpjūčio 29 d. - rugsėjo 2 d. New York (USA). Pirmininkas - Juozas J. Bachunas-Bačiūnas (1968 ÷ 1969 m.). Jam mirus - Stasys Barzdukas (1969 ÷ 1973 m.)

4-sis PLB Seimas įvyko 1973 m. rugpjūčio 30 d. - rugsėjo 2 d. Washington (USA), pirmininkas Bronius Nainys (1973 ÷ 1978 m.), o Stasys Barzdukas išrinktas PLB Garbės pirmininku

5-sis PLB Seimas įvyko 1978 m. birželio 30 d. - liepos 4 d. Toronto (Canada), pirmininkas Vytautas Kamantas (1978 ÷ 1983 m.)

6-sis PLB Seimas įvyko 1983 m. birželio 26 - 30 d. Chicago (USA), pirmininkas Vytautas Kamantas (1983 ÷ 1988 m.)

7-sis PLB Seimas ivyko 1988m. birželio 28 - 30 d. Toronto (Canada), pirmininkas dr. Vytautas Bieliauskas (1988 ÷ 1992 m.)

8-sis PLB Seimas įvyko 1992.liepos 1- 4 d. Lemont (USA), pirmininkas Bronius Nainys (1992 ÷ 1997 m.)

9-sis PLB Seimas įvyko 1997 m. liepos 1 - 5 d. Vilnius, pirmininkas Vytautas Kamantas (1997 ÷ 2000 m.)

10-sis PLB Seimas įvyko 2000 m. rugpjūčio 15 - 20 d. Vilnius, pirmininkas Vytautas Kamantas (2000 ÷ 2003 m.)

11-sis PLB Seimas įvyko 2003 m. liepos 7 - 11 d. Vilnius, pirmininkas Gabrielius Žemkalnis (2003 ÷ 2006 m.)

12-sis PLB Seimas įvyko 2006 m. rugpjūčio 6 - 9 d. Vilnius, pirmininkė Regina Narušienė (2006 ÷ 2009 m.)

13-sis PLB Seimas įvyko 2009 m. liepos 8 – 10 d. Vilnius, pirmininkė Regina Narušienė (2009 ÷ 2012 m.)

14-sis PLB Seimas įvyko 2012 m. rugpjūčio 7 - 10 d. Vilnius, pirmininkė Danguolė Navickienė (2012 ÷ 2015 m.)

15-sis PLB Seimas įvyko 2015 m. liepos 15 - 17 d. Vilnius, pirmininkė Dalia Henke (2015 - 2018 m.)

16-sis PLB Seimas įvyko 2018 m. liepos 8–11 d. Vilnius, pirmininkė Dalia Henke (2018 - 2022 m.)

17-sis PLB Seimas įvyko 2022 m. liepos 18 - 20 d. Vilnius, pirmininkė Dalia Henke (2022 - 2025 m.)

Šaltiniai[taisyti]


Aprašymas atnaujintas 2015 m. lapkričio mėn. pagal LKS atstovų pateiktus duomenis.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 363% (+185-134=51 wiki spaudos ženklai).