Lietuvos Nepriklausomybės Aktas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Lietuva-orn.png
Lietuvos istorija
Lietuvos priešistorė
Baltų žemės
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Lietuvos valstybės susidarymas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos statutai
Liublino unija
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Rusijos imperija (Vakarų kraštas)
Nepriklausomybės paskelbimas
Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas
Hitlerinės Vokietijos okupacija
Sovietinė okupacija (Lietuvos TSR)
Po Nepriklausomybės atkūrimo
Nepriklausomybės akto originalas
Nepriklausomybės akto faksimilė (1918 m. vasario 16 d.)
Nepriklausomybės aktas „Lietuvos aido“ 1918 m. vasario 19 d. numeryje
Akto signatarai

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui.

Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.

Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.

2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto nuorašas lietuvių kalba su signatarų parašais. Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Akto tekstas[taisyti]

Lietuvos nepriklausomybės akto tekstas:

Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:

Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Paskelbimas „Lietuvos aide“ ir vokiečių administracijos reakcija[taisyti]

Lietuvos aidas“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.

Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose.

Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur). Vėliau akto platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. Petrui Klimui pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.

Signatarai[taisyti]

Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių:

Pasirašymo eiga[taisyti]

1918 m. vasario 16 d. 11 val. ryte Lietuvos Tarybos nariai susirinko Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto patalpose Pilies g. 26.

1918 m. vasario mėn. prasidėjo nors ir apniukusiais, tačiau šiltais orais – maksimali oro temperatūra neretai perkopdavo 0 °C. Sniego danga, susidariusi sausio mėnesį, ištirpo dar per pirmąjį vasario dešimtadienį ir atsinaujino tik mėnesio viduryje orams atšalus. Šalti pradėjo vasario 14 d. Tą dieną oro temperatūra jau siekė -6,3 °C ir toliau vis labiau šalo.

Vasario 16-osios rytas Vilniuje prasidėjo tikru šalčiu – minimali oro temperatūra buvo nukritusi iki -17,0 °C, tvyrojo rūkas, kiek vėliau – migla, buvo pastebimas šerkšnas. Sniego 3 cm storio danga klojo žemę.

Artėjant pietų metui oro temperatūra kiek pakilo ir 14 val. termometro stulpelis jau rodė -8,2 °C, rūkas išsisklaidė ir pasirodė Saulė, kuri tą dieną džiugino net 6 valandas.

Lietuvos Tarybos posėdžiai paprastai vykdavo J.Basanavičiaus kabinete (Lietuvių mokslo draugijoje, Aušros Vartų g.), tačiau stipriai atšalus buvo nebeįmanoma ten rinktis, nes daktaras beveik nekūrendavo krosnies. Tarybos nariai nusprendė susirinkti Komiteto patalpose Pilies gatvėje. Čia įvyko du Lietuvos Tarybos posėdžiai: vienas jų apie vidurdienį, kitas – vakarop. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas per pirmąjį posėdį, apie 13 val.

Šaltiniai[taisyti]


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius.