Lietuvos energetikos institutas

Lietuvos energetikos institutas
Logotipas
Forma	Biudžetinė įstaiga
Įkurta	1992 m.
Vadovai	Sigitas Rimkevičius
Būstinė	Kaunas
Veikla	Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, doktorantūros studijos
Adresas	Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
Tinklalapis	www.lei.lt
El. paštas	rastine@lei.lt
Telefonas	(37) 401-801

Lietuvos energetikos institutas (LEI) – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinėįstaiga ir vykdantis Lietuvos valstybei, visuomenei ir ūkio subjektams svarbius su energetika ir aplinkosauga susijusius ilgalaikius tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, eksperimentinę plėtrą.

Instituto raida

• 1948-1952 m. Technikos mokslų institutas
• 1952-1956 m. Fizikos-technikos institutas
• 1956-1967 m. Energetikos ir elektrotechnikos institutas
• 1967-1992 m. Fizikinių-techninių energetikos problemų institutas
• Nuo 1992 m. Lietuvos energetikos institutas

Instituto paskirtis

Instituto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LEI veikla vyksta pagal LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1812 patvirtintus įstatus >> Įstatai

Misija, vizija

Misija

LEI misija - vykdyti energetikos, termoinžinerijos, matavimo inžinerijos, medžiagotyros ir ekonomikos sričių tyrimus ir kurti inovacines technologijas, vykdyti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauti studijų procesuose, perkelti taikomųjųmokslinių tyrimų rezultatus ir atradimus į pramonę ir verslą, konsultuoti valstybės, valdžios, viešąsias, privačias institucijas ir įmones klausimais, susijusiais su Lietuvos darnios energetikos plėtra, aktyviai bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis rengiant specialistus Lietuvos mokslui ir ūkiui.

Veiklos kryptys, sritys

Mokslinių tyrimų kryptys:

• Šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos ir metrologijos tyrimai;
• Medžiagų, procesų ir technologijų tyrimai, skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams naudoti, vandenilio energetikai plėtoti, energetikos ištekliams efektyviai naudoti ir aplinkos taršai mažinti;
• Branduolinės ir termobranduolinės energetikos, kitų pramonės objektų saugos ir patikimumo tyrimai;
• Branduolinių atliekų tvarkymo, taip pat nutraukiant Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą, metodai;
• Energetikos sistemų modeliavimas ir valdymas, energetikos ekonomika.

Veiklos sritys:

Technologijos, fizinių ir socialinių mokslų sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla.

Tikslai, uždaviniai

Veiklos tikslai

• Vykdyti ilgalaikius tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, kurių reikia darniai Lietuvos energetikos ir kitųLietuvos ūkio šakų plėtrai ir integracijai į Europos energetikos sistemas ir Europos moksliniųtyrimų erdvę; * Bendradarbiaujant su verslo, valdžios ir visuomenės subjektais, perkelti mokslo žinias į techniškai ir komerciškai naudingus procesus ir įrenginius, užtikrinančius inovacinių energetikos technologijų plėtrą, energetikos objektų ir sistemų ekonomiškumą ir saugumą, energetikos išteklių efektyvų naudojimą ir tausojimą, aplinkos taršos mažinimą ir klimato atšilimo lėtinimą;
• Skleisti visuomenėje mokslo žinias, skatinti inovacijomis ir žiniomis grindžiamos Lietuvos ekonomikos kūrimą;
• Aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos programose ir tarptautiniuose projektuose, plėsti bendradarbiavimą su analogiškais pasaulio mokslinių tyrimų centrais.

Uždaviniai:

Mokslinė veikla

...

Darbų temos

• Energetikos ūkio planavimo metodų kūrimas, energetikos objektų saugumo, patikimumo, poveikio aplinkai, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tyrimai;
• Tyrimai šiluminės fizikos, skysčių ir dujų mechanikos ir metrologijos srityse;
• Sudėtingų sistemų modeliavimas, jų valdymo metodikų ir kontrolės techninių priemonių kūrimas;
• Energetikos sistemų konstrukcinių elementų ilgaamžiškumo ir naujų daugiafunkcinių medžiagų technologijų tyrimai;
• Degimo ir plazminių procesų tyrimai kuro taupymo, aplinkos taršos mažinimo ir medžiagų terminio nukenksminimo srityse.

Leidiniai

LEI nuo ... m. leido šių monografijų serijas:

• Šiluminė fizika, 1968-... m.; išleisti 28 tomai, 13 knygų anglų kalba buvo išleistos JAV.
• Techninė kibernetika, 1974-... m.; išleista 7 tomai.

Struktūra ir valdymas

Skyriai, laboratorijos

• Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija (12)
• Degimo procesų laboratorija (13)
• Branduolinės inžinerijos problemų laboratorija (14)
• Plazminių technologijų laboratorija (15)
• Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija (16)
• Branduolinių įrenginių saugos laboratorija (17)
• Vandenilio energetikos technologijų centras (18)
• Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija (20)
• Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorija (21)
• Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)
• Hidrologijos laboratorija (33)

Materialinė bazė

...

Statistiniai duomenys

...

2019 m. sausio 1 d. LEI dirbo 242 darbuotojai.

2008 m. LEI dirbo 300 darbuotojų, iš jų 19 habilituotų daktarų, 75 daktarai.

Valdymas

Pagal nuostatus Instituto valdymo organai yra:
1) Instituto mokslo taryba, renkama 5 metams. Ją sudaro 15 narių, iš kurių ne mažiau kaip 5 nariai yra Institute nedirbantys asmenys.
2) Instituto direktorius. Jis viešo konkurso būdu skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.

Istorija

1948 m. Lietuvos Mokslų Akademija įsteigė Technikos mokslų institutą. Ši nedidelė 5 poskyrių (Energetikos, Metalų technologijos, Tekstilės technologijos, Statybos bei inžinerinių konstrukcijų, Technikinės fizikos) mokslo įstaiga, vadovaujama akad. J. Indriūno, ėmė nagrinėti palyginti platų klausimų ratą: racionalus vandens energijos ir kuro panaudojimas, metalų pramonės racionalizavimas ir jos darbo procesų automatizavimas, pramoninės ir gyvenamosios statybos tipinių projektų nagrinėjimas. Darbams vadovavo Kauno Politechnikos instituto, Vilniaus valstybinio universiteto darbuotojai bei auklėtiniai. Institute plečiant tyrimus įvairiose technikos mokslų srityse, giliau nagrinėjant gamybos procesus, tyrimų metodika bei teorinis nagrinėjamų klausimų sprendimas vis glaudžiau ėmė sietis su fizika. Jos problemas taip pat reikėjo nagrinėti, tuo labiau, kad jau pokario metais padaugėjo ir specialistų fizikų, galinčių jas gvildenti. Tad 1952 m. spalio mėn. Technikos mokslų institutas reorganizuojamas į Fizikos-technikos institutą.

Buvusius Technikos mokslų instituto sektorius papildo Fizikos, Matematikos ir astronomijos bei Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos sektoriai. Mokslų Akademijos Prezidiumo nutarimu naujajam institutui pavedama plėtoti tyrinėjimus fizikos, matematikos ir technikos mokslų srityse: sudaryti mokslinius pagrindus energijos resursų panaudojimui, respublikos energetikos ir elektrifikacijos vystymui, žemės ūkio, gyvulininkystės ir statybos mechanizacijos ir elektrifikacijos darbų išplėtimui; rūpintis Kauno hidroelektrinės statyba, Nemuno ir mažųjų upių hidroenergetikos išvystymu; tirti puslaidininkių savybes, plėtoti ir taikyti atomo kvantinius-mechaninius apytikrius skaičiavimo metodus; tyrinėti tekstilinės žaliavos fizikines-mechanines savybes, tirti vietines statybines medžiagas. Vadovaujantį instituto branduolį papildo akad. A. Jucys, akad. A. Žukauskas, kuris 1953 m. išrenkamas instituto direktoriumi.

Svarbūs darbai atlikti ir energetikos srityje: respublikos vyriausybei pavedus, išnagrinėtas Lietuvos energetikos vystymas ateityje ryšium su kompleksiniu Nemuno panaudojimu, nustatyti respublikos energijos resursai, išnagrinėti vietinio kuro naudojimo klausimai (LTSR nusipelnęs inž. J. Heleris), pradėti tyrimai šiluminėje fizikoje (akad. A. Žukauskas).

1956 m. buvo žengtas kokybiškai naujas specializacijos žingsnis - atskirų instituto sektorių laboratorijų ar jų grupių bazėje Kaune buvo, įkurti Statybos ir architektūros bei Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutai, o Vilniuje - Fizikos ir matematikos institutas (vėliau pastarojo bazėje susikūrė Fizikos, Matematikos ir kibernetikos bei Puslaidininkių fizikos institutai).

Likusių instituto laboratorijų bazėje įsteigiamas Energetikos ir elektrotechnikos institutas (direktorius akad. A. Žukauskas, nuo 1962 m. t.m.k. V. Dauknys), vėliau, 1967 m., pavadintas Fizikinių-techninių energetikos problemų institutu. Po tolesnės instituto specializacijos Pluoštinių medžiagų laboratorijos bazėje 1961 m. įsteigtas Tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pasikeitė daugumos instituto laboratorijų mokslinių darbų kryptys ir 1992 m. institutas buvo pavadintas Lietuvos energetikos institutu.

1948 m. Lietuvos mokslų akademija įsteigė Technikos mokslų institutą, kuriame buvo Energetikos, Metalų technologijos, Tekstilės technologijos, Statybos bei inžinerinių konstrukcijų, Technikinės fizikos poskyriai. Institutui vadovavo akademikas Juozas Indriūnas. Darbams vadovavo Kauno Politechnikos instituto, Vilniaus valstybinio universiteto darbuotojai bei auklėtiniai. Institute plečiant tyrimus įvairiose technikos mokslų srityse, giliau nagrinėjant gamybos procesus, tyrimų metodika bei teorinis nagrinėjamų klausimų sprendimas vis glaudžiau ėmė sietis su fizika. Jos problemas taip pat reikėjo nagrinėti, tuo labiau, kad jau pokario metais padaugėjo ir specialistų fizikų, galinčių jas gvildenti. Tad 1952 m. spalio mėn. Technikos mokslų institutas reorganizuotas į Fizikos-technikos institutą.

1956 m. pertvarkius Fizikos-technikos institutą įkurtas Energetikos ir elektrotechnikos institutas. Po tolesnės instituto specializacijos Pluoštinių medžiagų laboratorijos bazėje 1961 m. įsteigtas Tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas.

1967 m. institutas pavadintas Fizikinių ir techninių energetikos problemų institutu.

Nuo 1992 m. – Lietuvos energetikos institutas.

Direktoriai

• 1956–1962 m. Algirdas Žukauskas
• 1962–1981 m. Valerijonas Dauknys
• 1981–2004 m. Jurgis Vilemas
• 2004- 2014 m. Eugenijus Ušpuras
• Nuo 2014 m. Sigitas Rimkevičius

Šaltiniai

• V. Dauknys. Energetikos tyrimų raida Lietuvos TSR mokslų akademijoje. - Kaunas, 1988.
• Lietuvos mokslo institutai